Audinys
Drabužiai gydo ir prisitaiko prie aplinkos
Kelnės, kurios išsivalo savaime. Kostiumai, kurie nesilamdo ir nesugeria jokių kvapų. Striukės tinkamos tiek vasarai, tiek ir žiemai. Marškiniai, kurie gydo ligas. Tai – ne tolimos ateities gyventojo drabužinės turinys …
Rūbai su praeitimi
Nusipirkę naujus marškinius, juos greitai „prisijaukiname“, o štai marškiniai iš „antrųjų rankų“ reikalauja daugiau pastangų. Jie tarsi svetimšaliai su nežinoma praeitimi. Siūlau kelionę į netyrinėtą ir nepažintą …
Ar toli pabėgome nuo Frankų mados?
Ankstyvaisiais viduramžiais susiformavusi Frankų imperija mums paliko ne tik įsimintinus istorinius pėdsakus, bet ir šiuolaikinės mados pirmines užuomazgas. Dabar tikriausiai sunku įsivaizduoti kasdienybę …
Siūlai
Klaidžiojant lietuvių tautosakos labirintu
Mūsų tautosaka yra it labirintas, kuriame dar daug nesurastų kelių ir painių užkaborių. Jais taip maga kartais pakeliauti, net ir žinant, kad ne visada pavyks rasti išėjimą. Lietuvių liaudis tokia nenuspėjama …
Sutinka pagal rūbą, palydi pagal protą
Marškinių spalva gali tapti naujos karjeros pradžia, ypač jei bus tinkamai parinkta prieš pirmąjį pokalbį dėl darbo. Kiekvienas būsimasis darbdavys ar personalo atrankos konsultantas atkreips dėmesį …
Širdies gerumui ribų nėra
Gyvename milžiniškame pasaulyje. Kasdien prasilenkiame su šimtais, gal net tūkstančiais žmonių, tačiau ar bent sekundei stabtelime ir pagalvojame: „kas jie?“, „kaip gyvena?“, „gal jiems reikia pagalbos?“ …
Adatos
Kai darbe smaugia stresas
Kas penktas iš mūsų kaip pagrindinę streso priežastį savo gyvenime įvardija darbą*. Už nugaros grėsmingai krenkščiantis viršininkas, kuždesiai apie artėjančius etatų mažinimus ir varginantys susirinkimai …
Bulvarinė žiniasklaida: gėdinga ar reikalinga?
Viešojoje erdvėje dažnai sklando posakis „Skalbti nešvarius marškinius“. Šia metafora apibūdinama skandalų ir gandų jūra – bulvarinė, dažnai pristatoma kaip pramoginė, žiniasklaida. „Bulvaro“ duonos …
Tramdomieji marškiniai menininkui
Menininkas paguldo šviesaus gymio merginą balta suknele į vonią pilną vandens, liepia jai užsimerkti. Ant jos riešo jau nupiešta žaizda, ranką mergina laiko gerai matomoje vietoje. Jis pabarsto į vonią …
Žirklės
Aikštėje su šortais, po rungtynių su marškiniais?
Mada egzistuoja ne tik ant podiumų, bet ir krepšinio aikštelėse. Prieš kelis dešimtmečius krepšininkai aikštėje bėgiojo trumpais, kelių nesiekiančiais šortais, marškinėliais be rankovių …
Apykaklių sagstymasis – mano pasirinkimas!
Baltosios ir mėlynosios apykaklės – nuo senų laikų anglakalbėse šalyse plačiai naudojami simboliai, atskirti žmonių darbo tipą. Įprasta, kad baltosios apykaklės apibūdina profesionalus, verslininkus …
Religinės ma(l)dos knygos
Žurnalai „Vogue“, „Elle“, „Harper‘s Bazaar“, dažnai vadinami „mados biblijomis“, „yra patys įtakingiausi pasaulio mados žurnalai“ (JAV knygų kritikė Karolina Veber). Visgi jie yra nevieninteliai …
Sagos
Muziką renkiesi pagal jos aprangą?
Kaip gali būti aprengta muzika? Gal tai baletas ir balerinos pūstas sijonas, kuris diktuoja, kokią muziką reikia įsivaizduoti? O gal Los Andželo juodaodžiai getuose repuoja, apsirėdę smunkančiomis kelnėmis …
Nuogas kūnas – žingsnis europietiškumo link
Drabužiai yra kultūros dalis. Kai kurios gentys ir iki šiol gyvena nedėvėdamos drabužių, tačiau jos yra laikomos primityviomis. Žmonės apranga parodo savo statusą: kaip norėtų, kad su jais būtų elgiamasi …
Slėpynės kitų kailiuose
Skaičiuoju iki dvidešimt. Scena pakelia savo sijoną. Žengia aktorius, pamiršęs savo pavardę ir vardą. Besislapstydamas nuo paties savęs ir nuo žiūrovo, nuo pirminių veido, pavardės ir asmenybės identifikavimo įpročių …
Redakcijos žodis
Man reikėjo naujų marškinių. Pažinojau vieną seną siuvėją, kuris moterų buvo mylimas už dailias suknelių siūles, o vyrų giriamas už siuvamus marškinius, kuriuos audiniu tarsi liejo ant kūno. Siuvėjas juos siuvo visą gyvenimą.
Pasikvietęs mane išmatuoti mano kaklo, pečių ir krūtinės jis cituodavo Frydrichą Nyčę: „Mes apraizgyti tvirtais pareigų raizgais, prigludusiais prie mūsų kaip marškiniai, ir negalime iš jų išsipainioti, nes mes, net ir mes esam pareigos žmonės!“ Ir tikrai jis buvo labai pareigingas.
Man paklausus, kada jau galėsiu segtis naujų marškinių dramblio kaulo sagas, siuvėjas giliai atsiduso: „Pirmiausia man reiks audinio, su savo praeitim ir ateitim, su istorija, nuskalbto ar visiškai naujo. Aš ir čia jaučiu pareigą iš seno kurti naują, o naujame pritaikyti seną. Susirinkęs visus pasaulio audinius, aš noriu sukurti vieną – gydantį, malšinantį skausmus ir saugantį, šildantį ir šaldantį.
Man prireiks žirklių audiniui sukarpyti. O karpant galvoti, apie kiekvieną skiautę, kaip kirpau ją vakar ir kaip kerpu šiandien, kas kart tobulindamas drabužio formas, kad leistų laisviau judėti. Galvoti dar ir apie tai, kaip karpom tėvynę, ir kaip po to mano klientai – rabinas ir kunigas bando klijuoti savo bendruomenes maldomis, mišiomis ir ritualais.
Man reiks dviejų rūšių siūlų, kad vienu suriščiau savo praeitį su ateitim, o kitu lopyčiau senus žmonių marškinius.
Man reiks adatų, kad įsibedęs į pirštą žinočiau, ką jaučia tie, kurie per prievartą ar savo noru badomi.
Man reiks sagų, kurias galėtum greitai atsisegti ir užsegti, kurios pritiktų prie marškinių spalvos. Man reiks vienos, kurią atsegus jaustumeis kaip „Karalius su naujais drabužiais“.
Man reiks tik šitiek – susiūti viską, ką minėjau, kaip pareigą Tau ant pečių“.
Siuvėjas jautėsi pavargęs ir liepė ateiti man rytoj. Tik lyg paraginimą sau tyliai ištarė po nosim: „MARŠ!kiniai“.
Apie tai, kiek daug gali tilpti į vieną žodį ir kokius skirtingus marškinius gali pasiūti kiekvienas siuvėjas.
Jogintė Bučinskaitė
Redakcija:
Aurimas Abišala
Mindaugas Aušra
Laura Bagdžiūnaitė
Živilė Barkauskaitė
Kristina Belikova
Jogintė Bučinskaitė, redaktorė
Paulius Cubera
Gintarė Dagytė
Aistė Dzikaitė
Gabrielė Gedvilaitė
Agnė Grinevičiūtė
Laikini nariai:
Marius Mozūraitis
Jurgita Rakauskaitė
Edgaras Steponavičius
Ieva Stanytė
