• Motinos ir vaiko globos namuose negalėjau nepastebėti eilės kūdikių vežimėlių, sustatytų po laiptais, koridoriuose, skalbinių džiunglių kiekviename kampe, kur ant virvių kabo mažyčiai šliaužtinukai, kojinytės, rankšluočiai ir viena kita didesnė moteriška palaidinė. Einu koridoriumi ir girdžiu krentančių į žemę žaislų dundesius, barškučių netvarkingus triukšmus, susimaišiusius

    Skaityti
  • Su skurstančiais asmenimis Lietuvoje dirba ne viena nevyriausybinė organizacija. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ – vieta, kur skurde atsidūręs asmuo gali sulaukti pagalbos. Žinodama, kad „Carito“ įstaigų duris kas dieną praveria ne vienas žemiau skurdo ribos atsidūręs žmogus,  susitikau su viena iš „Carito“ socialinės pagalbos darbuotojų –

    Skaityti
  • Skleisti informaciją, priešingą peršamai valdžios. Ieškoti atsakymų į klausimus, kuriuos bijoma kelti. Įvertinti riziką ir jos lydimą rezultatą. Tai – propagandai oponuojančių žurnalistų kasdienybė. Apie Baltijos šalis Rusijos naujienų kontekste, informacinio karo grėsmes bei pasipriešinimą primetamoms dogmoms kalbėjome su „Novaja gazeta – Baltija“ redakcijos vadove

    Skaityti
  • Mačiau, kaip jie kriauklėje plauna savo apdulkėjusius keliautojų rūbus ir pamišėliškai pasitinka Atlanto vandenyno purslus. Viską regėjau nuotoliniu būdu. Rimantas Genys ir Laurynas Veismanis yra du draugai, aną vasarą apvažiavę Europą autostopu ir šią patirtį įamžinę trumpuose vaizdo klipuose. Tiesa, keliavimas tokiu būdu jiems, visų

    Skaityti
  • „Berta patenkinta šyptelėjo, matyt, ilgainiui visi apsiprato su mintimi, kad Vilnius – tai didelė filmavimo aikštelė, todėl čia reikia laikytis tam tikrų taisyklių“. Į žiauriai šiurpią (vėl pažadas ant knygos viršelio (!) istoriją ir siužetą už rankos įveda pati rašytoja. Vilnius knygoje „Jie grįžta per

    Skaityti

Dažnai skaitydami ir girdėdami nuogąstavimus dėl iš šalies išvykstančių žmonių, galime nepastebėti, kad labai daug jų – emigravusių lietuvių vaikų ir anūkų – pas mus atvyksta ir pasirenka kurti gyvenimą Lietuvoje. Tėvų ir senelių gimtinė jų laukia ir atvykėlius pasitinka svetingai – čia jiems įkurti

Kaip teigia mokyklos vadovas, papusryčiavę visi susėda ratu ir aptaria praėjusią bei būsimą dieną, pasidalina kaip jaučiasi. Autorės nuotr.

Kitoks požiūris į mokyklą


2016-07-12

Mokykla ima griauti savo sienas. Pasaulyje yra įvairių ugdymo įstaigų, kurios remiasi skirtingomis filosofijomis. Vienos iš žinomiausių yra Montesori (Montessori), Valdolrfo (Waldolrf) ar Apvalaus kvadrato  (Round Square) mokyklos. Šios ugdymo įstaigos nusprendė keisti klasikinės mokyklos koncepciją arba, kitaip tariant, griauti mokyklos sienas ir susitelkti ties

„Įvaizdžio kūrimas“ Reklamos agentūros „New!“ nuotr.

Modernios Lietuvos įvaizdžio perspektyvos


2016-07-11

Kiekvienas esame atsakingas už savo valstybės įvaizdį ir kuriame jį kasdien. Dabar tam turime ypač daug galimybių – vos keli mygtukų paspaudimai internete ir mūsų įspūdžius mato šimtai žmonių. Vis dėlto, turėdami tiek progų pristatyti save gražiai ir patraukliai, dažnai nežinome, kaip to siekti bei

„Aplinkybės privertė mane mesti mokslus ir užsiimti filmavimu. Mano tikslas yra pasauliui parodyti, kas iš tiesų vyksta Sirijoje“, – sako kasdien iš sukilėlių teritorijos pasaulį informuojantis 24-metis fotožurnalistas Baraa Al Halaby. Šiaurinėje šalies dalyje Alepo mieste dirbantis vaikinas teigia pavojingos karo reporterio veiklos ėmęsis todėl,

Aušra Šiaulytė mano, kad būsimiesiems žurnalistams būtina mokytis valdyti emocijas ir ugdyti drąsą. Vidmanto Balkūno nuotr.

Psichologinės traumos: kita žurnalistų darbo pusė


2016-07-13

Karai, stichinės nelaimės, savižudybės, smurtas, katastrofos – daugeliui žmonių retai tenka susidurti su tokiais įvykiais akis į akį, tačiau yra profesionalų, kuriems tai kasdienybė. Tarp jų – ir žurnalistai, operatoriai bei fotografai. Jie, rinkdami informaciją, rizikuoja patirti ne tik fizines, bet ir psichologines traumas. Nuolatinė

tyrimas-2

Ar tikrai Lietuvoje nėra tiriamosios žurnalistikos?


2016-06-21

Sakoma, kad geros žurnalistikos atveju bent vienas asmuo – fizinis ar juridinis – norėtų, kad tyrimas neišvystų dienos šviesos. Jeigu publikacija visiems patinka ir visi šypsosi – tai ne žurnalistika, o viešieji ryšiai. Tiriamoji žurnalistika – nepatogi, demaskuojanti, keičianti nusistovėjusią ydingą tvarką ir verčianti kaltuosius

„Žmonės netenka galios demokratijoje, kai jais tampa lengva manipuliuoti, suteikiant jiems bergždžių vilčių, kurių pagrindas yra netikros baimės“, – sako Thomasas A. Bryeris, Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas ir vizituojantis viešojo valdymo studijų krypties dėstytojas. Jo nuomone, kalbėdami apie kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo

Scenografo ir tapytojo Adomo Jacovskio dirbtuvės nustebina sterilia tvarka. Lentynose rikiuojasi didžiulės drobės, kvepiančios aliejiniais dažais. Dailininkas pasidžiaugia savo paties rankomis sumeistrautu molbertu. Su A. Jacovskiu kalbamės apie tapymo ir scenografijos kūrybos procesus, ekspresionizmą ir literatūriškumą, geros scenografijos receptą ir klišes. Studijavote tapybą ir scenografiją.

Jei neskaičiusiam žmogui reikėtų vienu sakiniu apibūdinti Andriaus Tapino knygoje „Vilko valanda“ piešiamą Vilniaus paveikslą, cituočiau paslaptingą Vilniaus žydą Efraimą. „Kažin, ar Vilniuje dar liko namų be slaptų kambarėlių ir paslaptingų laboratorijų“ – ši paskutiniuose romano puslapiuose ištarta frazė geriausiai atspindi visą šio autoriaus sukurtą

Kino profesionalai ir studentai turėjo galimybę patobulinti savo filmų kūrimo įgūdžius – lapkričio 11-20 dienomis Vilniaus rajone, Bareikiškių kaime, vyko Audiovizualių menų industrijos inkubatoriaus (AMII) organizuotos dokumentinių filmų kūrybinės dirbtuvės „Nordbaltic Inkubatorius’15: Dokumentinis Vilnius“. Dirbtuvėms vadovavo dokumentinių filmų režisierius, lektorius, Lodzės kino mokyklos Filmų ir

Kiekvieną pavasarį Europoje kyla epidemija pavadinimu Eurovizija. Dainų konkursas veikia lyg užkratas. Nuo jo sunkiai pavyksta apsisaugoti ir didžiausiems šio konkurso kritikams. Jau septintą dešimtmetį pradėjusi skaičiuoti Eurovizija apipinta pačių įvairiausių skandalų, sąmokslo teorijų. Žodis „politika“ tampa beveik neatsiejamas nuo šių rungtynių dėl geriausiai atlikto

1959-ieji metai, kada Juozui Miltiniui buvo leista sugrįžti į Panevėžio teatrą, tapo jo legendos pradžia. Tai buvo šlovingas kūrybinis režisieriaus ir jo teatro periodas. Nedidelio sovietinės Lietuvos miesto scenoje buvo pastatyti garsiausi pasaulinės dramaturgijos šedevrai: V. Šekspyro, V. Borcherto, F. Diurenmato, A. Strindbergo, Sofoklio pjesės.

Su kostiumų dailininke Aleksandra Jacovskyte susitinkame „Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus“ padalinyje „Tolerancijos centras“. Pašnekovė čia dirba parodų kuratore, jos kabinetą puošia įrėminti kostiumų eskizai. Šaltos plytinės sienos mena šiltą, 2014 metais vykusį, A. Jacovskytės fotografijų albumo „Vilniaus veidai“ pristatymą. Su dailininke šnekučiuojamės apie glaudų

Žurnalistikos studijos Vilniaus universitete (VU) daugeliui šiandienos Lietuvos žiniasklaidininkų buvo pirmasis žingsnis profesiniame kelyje. Apie Universiteto vaidmenį kuriant studijų ir šalies profesionaliosios žurnalistikos tradicijas su Komunikacijos fakulteto dekanu,  VU Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto pirmininku prof. dr. Andriumi Vaišniu kalbėjosi Birutė Rutkauskaitė. Dabar, kai Lietuvos