• Pripažinsiu, prieš pokalbį su vienu žinomiausiu šiuolaikinių Lietuvos filosofų, visuomenės veikėju ir buvusiu Europos Parlamento nariu Leonidu DONSKIU, jaudinausi. Šios asmenybės veikla ir nuopelnai mūsų šalies užsienio politikai bei kultūrai – neįkainojami. Minint 25 – ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, būtent šio žmogaus norėjau paklausti, kas

    Skaityti
  • Lygiai šešta valanda vakaro. Kaip ir sutarta, susitinkame su Jurgita prie Apkasų gatvės 119-o namo. Užėjusios į laiptinę, senoviniais mediniais laiptais kylame į trečią aukštą. Girgždesys, rodos, kužda seną seną istoriją. Tik šįkart ne jų, numintų daugiamečių istorijos atvykau čia pasiklausyti. O pabendrauti su pedagoge,

    Skaityti
  • Vanduo – labiausiai paplitęs junginys Žemėje, dengiantis daugiau nei 70 procentų planetos paviršiaus bei sudarantis daugiau nei dvi trečiąsias žmogaus organizmo. Tūkstantmečius žmonių naudojama unikali gamtos dovana – vanduo – ne tik grūdina ir vėsina, tačiau ir gydo. Kas pradėjo gydymą vandeniu ir kur galime

    Skaityti
  • Juozas Šikšnelis – rašytojas, skulptorius, bibliotekininkas ir aktyvus Klaipėdos kultūrinio gyvenimo veikėjas, pristatęs jau daugiau nei 20 parodų Lietuvoje ir užsienyje. Vasarą uostamiestyje atidarytos parodos „Baibokai ir jų lazdos” proga menininkas pasidalino savo kūrybinio kelio įspūdžiais ir papasakojo, kaip gimsta jo skulptūros ir kiti kūriniai.

    Skaityti
  • Ankstyvą rugpjūčio pabaigos rytą su keksiukais rankose stoviu prie Smėlio gatvės daugiabučio, Antakalnyje. Esu susiruošusi į svečius, o kaip yra priimta – tuščiomis eiti nesmagu. Ir kartais velniškai pasiseka pataikyti tiesiai į dešimtuką. Mat vos pašnekovei pravėrus duris, ją lankanti Maltos ordino pagalbos tarnybos savanorė

    Skaityti

Mažytis kaip siuvėjo smeigtukas, pasimetęs neaprėpiamoje visatoje. Taip Jonavos miestą apibūdina tarpukariu Jonavoje gimęs žydų kilmės rašytojas Grigorijus KANOVIČIUS. Šiandien tai devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Iki Antrojo pasaulinio karo 80 proc. miesto gyventojų sudarė žydai, o sovietmečiu Jonava tapo chemijos pramonės centru, tačiau

Apžėlę krantinės kraštai nepuošia šios miesto dalies. Kaunodiena.lt, Tomo Raginos nuotrauka.

Nemuno sala vis atnaujinama, kada ateis eilė krantinei?


2015-08-14

Einant Nemuno krantine, jungiančia Senamiestį su Panemune, vietomis matyti liūdnas vaizdas – sutrūkinėjęs, nelygus grindinys, žolėmis apaugę pakraščiai, ant betono dangos susėdęs jaunimas. Prailgus pasivaikščiojimui, norint prisėsti,  galima rasti tik vieną vietą poilsiui  – amfiteatrą. Panašu, kad visas dėmesys pastaruoju metu skiriamas Nemuno salai, bet

Vairuotojai dokumentus pasienyje tvarko lauke ir žiemą, ir vasarą. Autorės nuotr.

Kančios pasienyje su Baltarusija jau praeityje?


2015-08-10

Baltarusija – artima mūsų kaimynė, tačiau daugeliui ji lieka nepažinta ir svetima. Viena iš priežasčių – pasienio kirtimas, kuris gali užtrukti net kelias paras ir dar sudaryti aibę kitų nepatogumų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodyta, kad beveik pusė pasienio kontrolės punktų (toliau PKP) Lietuvoje 2014

Kalbant apie žiniasklaidos ir literatūros santykį, visų pirma kyla klausimas ar apskritai toks yra? Panašu, kad kultūrinė žiniasklaida stengiasi to neapleisti, o didžioji linkusi ignoruoti. Taip gali pasirodyti bet kuriam skaitytojui, besidominčiam literatūrinėmis naujienomis. Tačiau yra ir kita pusė: žiniasklaidoje yra daug daugiau vidinių stabdžių

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Autoriaus nuotr.

Įvykių sūkuryje


2015-06-22

Penkiolika metų interneto dienraštis „Delfi.lt“ yra kartu su Lietuvos skaitytojais. Vyriausioji redaktorė Monika GARBAČIAUSKAITĖ–BUDRIENĖ jame dirba nuo pat įkūrimo pradžios. Didelio kolektyvo vadovė, visuomet įvykių sūkuryje esanti žurnalistė suteikė galimybę iš pirmų lūpų sužinoti, kuo gyvas „Delfi.lt“, šiemet minintis 15 metų sukaktį. Kodėl buvo sumanyta įkurti

SRTF remiamia rubrika „Panevėžio ryte“

Apie kultūrą, kaimus ir jų šviesuolius regioninėje spaudoje, arba apie tai, ką remia valstybė…


2015-06-18

Visuomenės informavimo įstatyme įteisintas paramos žiniasklaidai modelis lemia, kad į paramą gali pretenduoti tik kultūrinės arba kultūrinius-šviečiamuosius projektus įgyvendinančios žiniasklaidos priemonės. Šiandien, kai straipsnio kokybė daugiausiai vertinama reitingais, toks modelis susilaukia paildomų svarstymų: ar kultūrinėmis-šviečiamosiomis temomis profesionaliai gali informuoti visi? Ar sąžininga remti pelno siekiančias

Šiame straipsnyje aptariu ukrainiečių, dalyvavusių antivyriausybiniuose „Euromaidano” protestuose, lūkesčius, susijusius su „Europos” ir „demokratijos” vizijomis. „Euromaidano” judėjimas nuo pat pradžių susidūrė su kritika dėl to, kad savo gretose toleravo kraštutiniąją dešinę. Nors pastarieji „Euromaidane“ nedominavo, nemažos dalies judėjimo aktyvistų susiklosčiusiomis aplinkybėmis jie laikyti „mažesniu blogiu”,

Dainos, kurioms skambant Lietuva tapo laisva prieš 25 – erius metus, vis dar skamba koncertų salėse ir žmonių širdyse. Povilas MEŠKĖLA laisvę kvietėsi atlikdamas dainą „Dar ne vakaras“, o Arvydas VILČINSKAS laisvei skyrė dainą „Grįžtu namo“. Abu šie kūriniai laikomi laisvės himnais, kurių neįmanoma pamiršti

Trakai – išskirtinė Lietuvos vieta ne tik dėl čia esančių pilių bei ežerų, bet ir dėl mieste nuo 14 amžiaus tebegyvenančių karaimų. Norint sužinoti daugiau apie šią tautinę mažumą, verta apsilankyti nuo 1967 m. veikiančiame Hadži Seraja Chano Šapšalo karaimų tautos muziejuje. Viename iš muziejaus

Neseniai Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro studijų programos studentai turėjo galimybę pažinti dokumentinį kiną iš arčiau. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Spaudos teatro auditorijoje buvo rodoma dokumentinio kino juosta „Pasitikiu Tavimi“. Peržiūrą lydėjo diskusija su kūrinio scenarijaus autore, Vilniaus universiteto žurnalistikos studijų absolvente, žurnalo „Bitutė“ redaktore ir

Mikalojus NOVIKAS vienas žymiausių lengvosios muzikos kompozitorių bei pedagogų Lietuvoje. Maestro gimė 1940-aisiais metais vis dar nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau laisvą tėvynę jis matė neilgai. Savo karjerą jis pradėjo jau okupuotoje šalyje, tačiau tai visai nesustabdė M. Noviko entuziazmo kurti ir savo skambiomis dainomis išgarsėti visoje

Režisierius Jonas VAITKUS – viena iškiliausių Lietuvos kultūros pasaulio asmenybių jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Regėjęs ne tik valdžių, bet ir visuomenės kaitą, jis gali atsakyti, kokia tikroji laisvės kaina ir kiek dalykų dar nepasikeitė. Gerbiamas režisieriau, kas Jums yra laisvė? Laisvė… Ši sąvoka yra

Liepos 23 – rugpjūčio 3 dienomis Zarasų krašte, Antazavėje, vyko IV-asis tarptautinis menininkų pleneras, organizuojamas Violetos ir Virgilijaus Gasparaičių. Į šią vietą tradicinis kasmetis renginys persikraustė iš Antalieptės. Per dešimt dienų Antazavės dvaras pakvipo aliejiniais dažais ir terpentinu. Plenere šiais metais dalyvavo iš viso 5

Pasibaigus pirmajai stojimo į universitetus ir kolegijas prašymų registracijai, paaiškėjo, kad studijuoti Lietuvos universitetuose šiemet nori mažiau abiturientų, nei pernai. Šiemet stojančiųjų – 3 tūkstančiais mažiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos, organizuojančios bendrąjį priėmimą, informacinėje sistemoje (LAMA BPO) iš viso užsiregistravo 36 985 stojantieji, pernai – 39 712.