• XXI amžiuje, kai visa pasaulyje sparčiai žengia į priekį, kai kurios socialiai atskirtos grupės didelio progreso nejaučia… Bent jau Lietuvoje. Kaip keitėsi homoseksualių asmenų padėtis nuo sovietmečio socialiniu ir teisiniu aspektais? Ar įmanoma tikėtis vienalyčių porų partnerystės įteisinimo? Į klausimus atsako teisininkė, Mykolo Romerio universiteto

    Skaityti
  • Mūsų dienos – kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios… Šią Salomėjos Nėries eilėraščio eilutę žino kiekvienas lietuvis, bet Žagarės miestelio gyventojams ji yra tapusi tarsi gyvenimo šūkiu. Juk būtent ši vietovė neatsiejama nuo saldžiųjų vyšnių, kurių derliaus nuėmimo proga yra rengiamas kasmetinis festivalis. Na, o šiemet,

    Skaityti
  • „Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj“, – dainuoja G&G Sindikatas, o jaunoji karta linguoja į taktą. Tačiau net ir pats hiphopo grupės lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras kažin ar vartoja alkoholį viešoje vietoje (juk draudžiama!), greičiau jau lenda po stogu – į kavinę ar

    Skaityti
  • Dėl PVM lengvatos šildymui ietys laužomos nuo rudens. Diskusijose premjeras Algirdas Butkevičius buvo pareiškęs, jog lengvata turi būti pratęsta neribotam laikui. Vis dėlto sausį turėjęs pasibaigti 9 proc. tarifo galiojimas pratęstas metams – iki 2016-ųjų pabaigos. Dėl PVM lengvatos šildymui nesutaria ne tik politikai (aršiausias

    Skaityti
  • Vidurvasaris Vilniuje. Kaitri diena, daugelį genanti užmiestin, kur daugiau žalumos pavėsio, kur oras švaresnis ir gamtos garsai mielesni ausiai. Tokią dieną galvoje sukasi dar mokyklos laikais įstrigęs Žano Žako Ruso šūkis „atgal į gamtą!“ Bet šiandien į gamtą nesiruošiu. Šiandien keliauju į Tuskulėnų gatvę, kur

    Skaityti

Mažoji Lietuva – tai vienas iš penkių etnografinių Lietuvos regionų. Kiek iš tiesų jų yra, konkrečiai nustatyti negalima, mat jie yra apibrėžiami ne administraciniais valstybinių sienų riboženkliais, o skiriami pagal kultūrines ypatybes – tradicijas, tradicinį gyvenimo būdą, dainas, pasakojimus. Lietuvoje iš dalies etnografinių regionų ribas

Žeimių dvaras gali pasigirti didinga praeitimi. Teigiama, kad dar 1387-aisiais metais LDK kunigaikštis Jogaila jį padovanojo Skirgailai.

Kultūros židiniai šešėliuose


2015-07-06

„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ir ateities..“, – Jonas Basanavičius. Lietuvos dvarai atgyja, ir tai vyksta ne tik jaunavedžių šventinėse nuotraukose. Ilgai veikiau priekaištu nei didingos istorijos rudimentu buvę statiniai tampa laisvalaikio praleidimo vieta, meno inkubatoriumi ir tautiečio tapatybės dalimi. Restauruotuose dvaruose lankosi užsienio politikų

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono vartai. Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono archyvo nuotr.

Dzūkijos regiono krašto apsauga: savanoriai, kur jūs?


2015-07-02

Kairiajame Nemuno krante Alytuje išlikusi didžiulė buvusių artilerijos kareivinių teritorija puošia Dzūkijos sostinę savo XIX a. pabaigos istorizmo stiliaus pastatais. Jei ne vartus saugantys uniformuoti kariai bei kieme stovintys sunkiasvoriai kariniai automobiliai, retas pašalietis pamanytų, jog šiandien čia Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono

Kalbant apie žiniasklaidos ir literatūros santykį, visų pirma kyla klausimas ar apskritai toks yra? Panašu, kad kultūrinė žiniasklaida stengiasi to neapleisti, o didžioji linkusi ignoruoti. Taip gali pasirodyti bet kuriam skaitytojui, besidominčiam literatūrinėmis naujienomis. Tačiau yra ir kita pusė: žiniasklaidoje yra daug daugiau vidinių stabdžių

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Autoriaus nuotr.

Įvykių sūkuryje


2015-06-22

Penkiolika metų interneto dienraštis „Delfi.lt“ yra kartu su Lietuvos skaitytojais. Vyriausioji redaktorė Monika GARBAČIAUSKAITĖ–BUDRIENĖ portale dirba nuo pat įkūrimo pradžios. Didelio kolektyvo vadovė, visuomet įvykių sūkuryje esanti žurnalistė suteikė galimybę iš pirmų lūpų sužinoti, kuo gyvas „Delfi.lt“, šiemet minintis 15 metų sukaktį. Kodėl buvo sumanyta

SRTF remiamia rubrika „Panevėžio ryte“

Apie kultūrą, kaimus ir jų šviesuolius regioninėje spaudoje, arba apie tai, ką remia valstybė…


2015-06-18

Visuomenės informavimo įstatyme įteisintas paramos žiniasklaidai modelis lemia, kad į paramą gali pretenduoti tik kultūrinės arba kultūrinius-šviečiamuosius projektus įgyvendinančios žiniasklaidos priemonės. Šiandien, kai straipsnio kokybė daugiausiai vertinama reitingais, toks modelis susilaukia paildomų svarstymų: ar kultūrinėmis-šviečiamosiomis temomis profesionaliai gali informuoti visi? Ar sąžininga remti pelno siekiančias

Prieš 25-erius metus Islandija, paskatinta silpnos Sovietų Sąjungos ir Vakarų abejingumo, siekė mažų šalių pripažinimo tarptautinėje bendruomenėje. Už tai islandams dėkojame iki šiol – jie 1991 metų vasario 11 dieną pirmieji pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Prisiminimais apie išsivaduoti trokštančias valstybes ir pastebėjimais apie Lietuvą su

Mažytis kaip siuvėjo smeigtukas, pasimetęs neaprėpiamoje visatoje. Taip Jonavos miestą apibūdina tarpukariu Jonavoje gimęs žydų kilmės rašytojas Grigorijus KANOVIČIUS. Šiandien tai devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Iki Antrojo pasaulinio karo 80 proc. miesto gyventojų sudarė žydai, o sovietmečiu Jonava tapo chemijos pramonės centru, tačiau

Šiuolaikinė literatūros kritikos forma – tinklaraščiai apie knygas. Galbūt kiek per drąsu vadinti juos „šiuolaikine kritikos forma“, tačiau gana ramioje kritikos jūroje jie bent atstoja tas bangeles, pasiekiančias krantą – skaitytojus (nors mažą jų ratą). Juos rašo žmonės, mėgstantys skaityti ir norintys savo įspūdžiais pasidalinti

Neseniai Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro studijų programos studentai turėjo galimybę pažinti dokumentinį kiną iš arčiau. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Spaudos teatro auditorijoje buvo rodoma dokumentinio kino juosta „Pasitikiu Tavimi“. Peržiūrą lydėjo diskusija su kūrinio scenarijaus autore, Vilniaus universiteto žurnalistikos studijų absolvente, žurnalo „Bitutė“ redaktore ir

Mikalojus NOVIKAS vienas žymiausių lengvosios muzikos kompozitorių bei pedagogų Lietuvoje. Maestro gimė 1940-aisiais metais vis dar nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau laisvą tėvynę jis matė neilgai. Savo karjerą jis pradėjo jau okupuotoje šalyje, tačiau tai visai nesustabdė M. Noviko entuziazmo kurti ir savo skambiomis dainomis išgarsėti visoje

Šalia Vilniaus mažojo teatro pastato praeiviai galėjo išvysti nekasdienišką performansą – du jauni menininkai, fiksuojantys savo pačių gyvenimą video kamera – tarsi aliuzija į visuomenės narių norą būti matomais. Šiuo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) trečiakursės, Gintaro Varno studentės Kamilės Gudmonaitės režisuotu performansu paskelbta

Lapkričio 18 d. Nacionalinėje Dailės galerijoje startavo fotografo Vito Luckaus (1943–1987 m.) memorialinių renginių ciklas „Karai ir taikos“. Jų metu surengta naujo, fotografo gyvenimui ir kūrybai atskleisti skirto režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio filmo ,,Meistras ir Tatjana“ peržiūra. Be to, pirmą kartą visuomenei pristatyta fotografo kūrybos

Vilniaus universiteto bibliotekos šventiniai metai – 445-ieji – prasidės nuo parodos „Bibliotheca curiosa“ atidarymo P. Smuglevičiaus salėje gegužės 12 d. 16 val. Renginys vyks su Vilniaus universiteto bibliotekos įkūrimu sietiną dieną: 1570 m. gegužės 12 d. Vilniaus generalinės kapitulos akte įrašyta, kad vyskupo Valerijono Protasevičiaus