Marškiniai=INTYMUMAS

„Mes, lietuviai, visada buvome pakankamai drovūs. Dėvėsenos kultūrą laikėme intymaus pasaulio dalimi ir viešumo vengėme. Dabar yra kitaip“, – humanitarinių mokslų daktarė, docentė Bronė Stundžienė kalbą pradeda nuo marškinių, kaip intymaus drabužio, simbolio. Pamenate pasaką „Eglė žalčių karalienė“ ir jos marškinių rankovėje įsirangiusį žaltį Žilviną? Docentei žalčio poelgis dvelkia intymumu, erotika, seksualine sritimi: „Manyčiau, kad tai svarbus, negrįžtamas procesas, nes marškiniai šiuo atveju yra tarsi Eglės kūno dalis. Tam tikra prasme tai ženklas, kad mergina už jo tekės. Man atrodo, kad tai rimta pasakos įžanga, prognozuojanti tolesnį tęsinį. Jis šiuolaikiniam žmogui tampa nebeaiškiu“. B. Stundžienė pamena, kad, pasekusi šią pasaką sūnui, laukė jo reakcijos. Pastarasis tiktai mamos paklausė, kodėl Eglė negalėjo nusipirkti kitų marškinių?

Marškiniai=LAIMĖ

Pasakoje „Laimingo žmogaus marškiniai“ karalius serga liūdesiu. Jis sukviečia visus išminčius ir pažada pusę karalystės tam, kas jį išgydys. Netikėtai vienas išminčius prisimena, kad reikia surasti laimingą žmogų, jo marškiniais aprengti karalių ir tuomet pastarasis iškart pasveiksiąs. Po ilgų ieškojimų laimingas žmogus surandamas, tačiau… jis neturi marškinių. Anot B. Stundžienės, šia pasaka norima pasakyti, kad ne turtai yra laimė. „Galima įžvelgti ir kitą aspektą: žmogus arba turi laimę, arba ne“, – sako docentė. Ji priduria, kad laimės marškiniai nėra vien lietuviškas fenomenas. Juos pasakose turi germanų, slavų tautos. Mokslo darbuotojos Jūratės Šlekonytės manymu, šios pasakos esmė ta, kad karalius nemoka džiaugtis gyvenimu. Jis visko aptekęs ir nevertina to, ką turi.

Seniausia marškinių prasmė susijusi su likimo, dalios, laimės simboliu. Ne veltui apie laimingą, dalingą žmogų sakoma, kad jis gimęs su marškinėliais. Lilija Kudirkienė, sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, randa priešingą šio junginio reikšmę: „Kai sakoma, kad patėviui rastas vaikas vis su marškiniais gimęs, tai reiškia, jog šis vaikas yra nelauktas, nemielas“.

Marškiniai=TARSI PATS ŽMOGUS

Patarlėse marškinių reikšmė dvejopa: reikalingiausias išteklius ir tai, kas sava, artima. Tarp kūno ir marškinių paprastai nieko nebėra. „Marškiniai arčiausiai kūno – labiausiai apibendrinanti marškinių įvaizdžio patarlė“, – teigia L. Kudirkienė. Kai kalbama apie savus marškinius, omenyje turima šeima, vaikai, namai; kai jie minimi kaip kailinių opozicija (be marškinių aršiau kaip be kailinių), lyginamas būtinas daiktas su nereikalingu. Dažnai marškiniai patarlėse yra tarsi minimalaus pragyvenimo akcentas. Kartais šalia jo vaizduojamas dar būtinesnis – duona (parduok marškinius, pirk duoną). „Ji reiškia, kad badas didesnė nelaimė nei šaltis“, – tvirtina tautosakininkė. Viena patarlė sako: „Ir savo marškiniais netikėk“. Tai, L. Kudirkienės teigimu, prilyginama žmogaus esybei. Neretai marškiniai apibendrina žmogaus dėvėseną, turtinę padėtį.

Marškiniai=GALIA

„Dažnai pasakose marškiniai yra nepaprasto personažo, pavyzdžiui, gyvatės dovana. Gavęs juos, veikėjas tampa galingu, stipriu, nepažeidžiamu“, – marškinių prasmes vardija mokslo darbuotoja J. Šlekonytė.

Pasiūti marškinius pasakose – įvykdyti tam tikrą užduotį. Pagal tai anyta atsirenka, kuri mergina verčiausia jos sūnaus. Iš tam tikros medžiagos ilgai siuvami marškiniai išvaduoja iš užkerėjimo. Pašnekovė pateikia pasakos „Brolių ieškanti sesuo“ pavyzdį. Joje broliai paversti juodvarniais. Sesuo, norėdama, kad jie taptų žmonėmis, turi pasiūti marškinius iš dilgėlių ir devynerius metus tylėti. J. Šlekonytė pastebi: „Kitose pasakose karaliaus tarnas turi nužudyti žmogų, o kaip to įrodymą parnešti jo marškinius“. Ji priduria, kad šis drabužis siejamas ir su mirtimi. Pavyzdžiui, mitologinėse sakmėse vaizduojamos kapinėse šmėžuojančios baidyklės, dėvinčios baltus marškinius.

Be to, kartu su jais galima perduoti ypatybę, kaip antai laimę. „Jei pasakose vyrauja užduoties, galios motyvas, tikėtina, kad jose bus ir marškiniai. Jie itin būdingi stebuklinėms pasakoms“, –apibendrina pašnekovė.

Marškiniai=BRANDA

„Liaudies dainose marškiniai yra svarbi detalė. Ji simbolizuoja kraitį ir gyvenimą, nes mokėjimas pasiūti marškinius – ypatinga meistrystė, rodanti merginos brandą, statusą, kad ji yra nuotaka“, – pasakoja B. Stundžienė. Per vestuves įprasta, kad jaunoji šešurą (vyro tėvą) aprengia nuo galvos iki kojų. Būtinai šios aprangos dalimi turi tapti marškiniai. Taip jaunoji susigiminiuoja su vyro tėvais.

Dainose apdainuojamas drobių audimas, balinimas tam, kad vėliau iš jų būtų galima siūti marškinius. Jų siuvimo motyvas – dažniausias dainose. Beje, siuvami tiktai drobiniai arba lininiai marškiniai. Docentė paaiškina, kad jie yra tarsi aliuzija į moters darbą. Ji pabrėžia, kad tokie marškiniai atspindi realią žemiausiojo sluoksnio buitį, gyvenimą. B. Stundžienė sako, kad, jei yra minimi šilkiniai marškiniai, jie reiškia siekiamybę, prabangą. Be to, toks drabužis visada tik perkamas. „Juk mūsų folkloras susijęs su valstiečių sluoksniu. Jame nebuvo prašmatnumo, kiekvienas juk neturėjome dvaro. Rėmėmės į visa, kas padaryta rankomis“, – reziumuoja B. Stundžienė.

…ar vieni marškiniai, ar vienas vaikas – vienas vaikas šeimoje yra taip negerai, kaip kad turėti vienerius marškinius.
… nors paskutinius marškinius atiduos, ale ligą vaduos – pasveiks, įveiks ligą.
…išpirko marškinius, o žiponą užstatė – mažesnės vertės dalykui paaukojo vertingesnį daiktą.
…išvirkščiais marškiniais dėvint neapgauna raganos – jei išvirkščią drabužį dėvėsi, tavęs niekas nepakerės.
…išvers kaip savo marškinius – taip sakoma apie klastingą moterį.
…stori marškiniai, bet savi – nors ir prasti marškiniai, tačiau savi.
…giltinei marškinius pažadėjo – tai reiškia, kad žmogus pasiruošęs mirti.
…susmaluok marškinius, užsivilk ir uždek – ši patarlė nurodo, ką turi padaryti, kad išsiskirtum. Vis dėlto tai neįvykdoma, nes pats sudegsi. Skyrybos seniau laikytos neįmanomomis.

Lietuvių liaudies patarlėse marškiniai turi ir tiesioginę, ir perkeltinę reikšmes.

Susiję