Bulvarinė žiniasklaida: gėdinga ar reikalinga?

Kol bus skaitančių bulvarinę žiniasklaidą, tol bus ir dirbančių joje. Autorės nuotr.

Viešojoje erdvėje dažnai sklando posakis „Skalbti nešvarius marškinius“. Šia metafora apibūdinama skandalų ir gandų jūra – bulvarinė, dažnai pristatoma kaip pramoginė, žiniasklaida. „Bulvaro“ duonos paragavusiems žurnalistams kalbėti apie šį darbą sunku: vieni bendrauti tokia tema atsisako, kiti nenori prisiminti kažkada šio žanro žurnalistikoje praleistų laikų, treti – sutinka kalbėti tik anonimiškai. Tačiau yra ir besididžiuojančių pramogų žurnalisto darbu ir teigiančiu, jog skandalai ir gandai – neatsiejama žiniasklaidos sistemos dalis.

Žanras neturi reikšmės, svarbu dirbti profesionaliai

Viktorija Kuliomina šiuo metu yra „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Super L.T.“ prodiuserė. 2008 metais Vilniaus universitete ji baigė žurnalistikos studijas. Dirbo dienraštyje „Verslo žinios“, „Lietuvos ryto“ televizijos žinių tarnyboje, kompanijoje „Be Tabu ir Ko“, laidose „Paparacai“ ir „Top 10“.

„Pramoginė žurnalistika ne visada telpa į „bulvaro“ žanro rėmus. Pramoginė žiniasklaida yra skirta auditorijos laisvalaikiui, o sensacijų žurnalistai stengiasi pasotinti skaitytojų smalsumą ir juos prikaustyti.

Egzistuoja loginis paaiškinimas, kodėl žmonės žiūri skandalų laidas. Jau nuo civilizacijų susikūrimo pradžios, žmonės žiūrėjo vieni į kitus ir lygino save, savo turtą, vaikus, antrąsias puses, aprangą, namus. Paprasto žmogaus gyvenime egzistuoja du smalsumo lygmenys. Pirmasis, kai mes tyrinėjame ir kalbame apie savo pažįstamus, kurie sukasi mūsų aplinkoje, antrasis – viešoji erdvė. Todėl sakyti, jog man neįdomu, kodėl į krepšinio aikštelę per varžybas išbėgo mergina apsinuoginusi krūtinę yra mažų mažiausiai savęs apgaudinėjimas.
Tačiau skandalingos istorijos nėra išgalvojamos, nes už tokias fantazijas yra numatomas baudžiamasis kodeksas. Pramogų žurnalistas dirba pagal visus žiniasklaidos principus. Sužino naujieną ir apklausia visas puses.

Kai nuo antro kurso iki ketvirto kurso pradžios sėkmingai darbavausi „Verslo žiniose“ ir vz.lt, dėstytojai, tėvai ir kaimynai žiūrėjo į mane su didele pagarba. Kai ketvirtame kurse pradėjau dirbti pramoginėje žiniasklaidoje, sulaukiau pašaipų iš bendrakursių, kurie iki šiol merdėja savo neprofesionalių straipsnelių apie atliekas jūroje. Vienintelis atvejis, kai buvo išsakyta ne itin palanki dėstytojų nuomonė – per diplomų gynimą. Nors puikiai pamenu, kai mano diplominio darbo vadovas Žygintas Pečiulis, peržiūrėjęs praktinę užduotį, kolegoms aiškino: „Pažiūrėkite be nuostatų, juk „bulvaras“ nebūtinai reiškia kažką blogo. Šis žanras taip pat turi teisę gyvuoti“.

Dirbdama šiame žanre supratau, jog skirtumo, ką tu kalbinsi – politiką, bankininką, ar pačią Nataliją Zvonkę, nėra. Svarbiausia yra dirbti profesionaliai“.

V. Kuliomina teigia, kad nėra skirtumo kalbinti politiką ar Nataliją Zvonkę. Pašnekovės asmeninio albumo nuotr.

Jei yra skaitančių, reiškia bulvarinė žiniasklaida yra reikalinga

Orijus Gasanovas – internetinės svetainės panele.lt vyriausias redaktorius. Žurnalistikos mokėsi užsienyje, tačiau taip ir nebaigė savo studijų. Vyriausiuoju panele.lt redaktoriumi dirba jau penkerius metus. Iki tol dirbo TV3 laidose „Labirintai“ bei „Nomeda“.

„Kažkada skaičiau apibrėžimą, kad bulvarinė žiniasklaida skirta nelabai išsilavinusiam žmogui, neįnoringam skaitytojui. Taigi panele.lt yra bulvarinis portalas, kurį skaito ir įnoringi, ir ne, ir išsilavinę, ir nelabai. Šios svetainės temos yra „pletkai“, karšti įvykiai ir skandalai.

Aš esu statistinis lietuvis ir tai, kas man yra įdomu, reiškia bus įdomu ir paprastam žmogui. Mano klausimai paprasti, nepersmelkti intelektualia kalba, nes aš žinau, kad lietuviai yra tokie pat buki, kaip ir aš. Aš kūriau laidas, rašiau straipsnius ir žinau, kas yra reitingai. Kas yra buka ir lėkšta – turi didžiulius reitingus, o gražios, rimtos istorijos nėra populiarios. Pavyzdžiui, vakar mūsų portale buvo straipsnis apie triušį, sergantį bulimija, tačiau jo niekas neskaitė. O straipsnį, kurio pavadinimas „Sijonėlis pūstas, matosi kopūstas: šimtai gerbėjų išvydo intymiausią Zvonkės vietelę!!!” 120 tūkstančių žmonių per vieną parą.

Kodėl tai įdomu žmonėms? Žvaigždės jiems yra siekiamybė, jos yra sureikšminamos ir visiems įdomu, kaip jos elgiasi. Zvonkė dažnai elgiasi įdomiau, nei politikai. Jei yra kas tai skaito, reiškia, kad reikia tokios žurnalistikos.

Aš nusiperku žurnalą „Versus“ ir liūdžiu jį skaitydamas, nes pusė temų man yra neįdomios. Aš skaitau bulvarinę žiniasklaidą, nes man ji reikalinga, nes aš esu statistinis lietuvis. Skaičiau dienraštį „L.T“, „Panelė“, skaitau „Žmonės“, „Valstybė“, skaitau rimtą ir solidų „Lietuvos rytą“, kuris fotografuoja prezidentą su meiluže ir sako, kad tai nėra „bulvaras“.

Tokį darbą dirbti man ne gėda. Rašome tai, kas yra juokinga, ko žmogus nedrįstu paklausti, bet jam įdomu paskaityti. Būdamas dvylikos jau žinojau, kuo aš dirbsiu, žaisdavau su draugais „žurnalistiką“. Nors žvaigždžių temos man nepatinka, tačiau mėgstu keistas istorijas. Esu rašęs apie pirmą Lietuvoje lytį pasikeitusį žmogų, apie šešiolikmetį, miegantį su mama, apie moterį, valgančią smėlį, apie vyrą, valgantį metalą, apie moterį, kurios vyras yra zoofilas. Aš stengiuosi rašyti apie tai, kas man yra įdomu.

Savo darbe vadovaujuosi tokia žurnalistikos taisykle: pirmas sakinys turi būti toks įdomus, kad žmogus skaitytų antrą, antras turi būti toks įdomus, kad skaitytum trečią“.

Anot O. Gasanovo, statistiniam lietuviui įdomu tai, kas buka ir lėkšta. Pašnekovo asmeninio albumo nuotr.

Darbas pramogų žurnalistikoje – galimybė pažinoti įžymybes

Vigantas Ovadnevas – Žurnalų leidybos grupės fotografas. Fotografuoja žurnalams „Laima“, „Žmonės“, „Privatu“. Nėra baigęs jokių studijų, susijusių su žurnalistika ar fotografija, visko mokėsi savarankiškai.

„Nežinau, kas yra bulvarinė žiniasklaida. Žurnalo „Žmonės“ nelaikau bulvariniu leidiniu. Kaip fotografas nuolat tikrai nesekioju žinomų žmonių, Lietuvos žvaigždžių. Dažniausiai turiu informacijos, kada ir kur reikia būti, kad padaryčiau gerą kadrą. Dažniau tenka dirbti įvairiuose renginiuose.

Mano darbas man labai patinka. Teigiama šio darbo pusė: nereikia anksti keltis. Be to, dirbdamas renginiuose ir koncertuose pamatau tai, už ką kiti žmonės moka pinigus.
Dar vienas „pliusas“ yra tai, jog dirbdamas tokį darbą tapau pažįstamas su daugeliu pramogų pasaulio autoritetų.

Neigiamų pusių fotografo „Žmonėse“ darbe neįžvelgiu. Nebent tik tai, kad planuotis ir turėti asmeninį gyvenimą beveik neįmanoma.

Tikrai matau, kaip kai kurie internetiniai puslapiai pagražina istorijas, sukuria intrigas. Bet kiek man yra žinoma, žurnalai to nedaro. Žvaigždėms žiniasklaida daugeliu atveju yra reklama. Tačiau aš fotografuoju tikrai įdomius žmones, kuriais domisi ir skaitytojai“.

V. Ovadnevas sako, kad tikro „paparacinimo“ Lietuvoje nėra. Fotografai dažniausiai gauna informaciją, kur ir kuriuo metu reikia būti. Pašnekovo asmeninio albumo nuotr.
Patalpinta: Rašiniai