Nuogas kūnas – žingsnis europietiškumo link

Nudizmo populiarėjimas yra užduotis, skirta išmokti toleruoti įvairius žmones. Flickr.com nuotr.

Drabužiai yra kultūros dalis. Kai kurios gentys ir iki šiol gyvena nedėvėdamos drabužių, tačiau jos yra laikomos primityviomis. Žmonės apranga parodo savo statusą: kaip norėtų, kad su jais būtų elgiamasi ir savo santykį su aplinka. Tuo tarpu Lietuvoje populiarėja nudizmo judėjimas – drabužių nusimetimas kaip galimybė pabūti pačiu savimi.

Nudizmas leidžia atsisakyti suvaržymų

Manoma, kad pirmas nudistų klubas Lietuvoje atsirado apie 1992 –uosius. Jis kaip Vilniaus nudistų klubas veikia iki šių dienų. Vienas aktyviausių bendruomenės narių – Geras (internetinis slapyvardis, – aut. past.) pasakoja, kad kartu su žmona prie klubo veiklos prisijungė prieš 15 metų, tačiau nudizmą praktikuoja dvigubai ilgiau. „Nudizmu užsiimti nėra būtina kartu su kitais žmonėmis. Galima ir vienam, – sako Geras. – Tai pirmiausia yra buvimas tuo, kuo esi – galimybė kurį laiką pabūti be papildomų suvaržymų“. Tačiau vyras pabrėžia, kad priklausymas bendruomenei leidžia patirti turiningesnį laisvalaikį.

Vilniaus nudistų klubui priklauso apie šimtas aktyvių narių ir dar du kartus tiek rečiau apsilankančių. Klubas jungia žmones, norinčius kurį laiką pabūti be drabužių. Pagrindinis sambūrių tikslas – geras laisvalaikio praleidimas. „Žmonės susirenka pabendrauti. Jie atranda vietą, kur gali pabūti netrikdomi“, – sako Geras.

Bendravimas be drabužių priimtinesnis

Mitologas Dainius Razauskas save laiko pasyviu nudistu. Jis labai mėgsta maudytis nuogas, bet dėl to ieško nuošalumo, o ne kitų nuogalių. D. Razauskas pasakoja: „Mitinėje-poetinėje tradicijoje nuogumas pirmiausia suvokiamas simboliškai: ne kaip būtent kūno nuogumas, o kaip priedangų, skydų, šarvų ar kaukių praradimas“.

Nudistų bendruomenės narys Geras sako, kad bendravimas be drabužių yra priimtinesnis psichologine prasme: „Drabužiai suteikia saugumo jausmą. Tačiau taip pat tai gali reikšti, kad po jais žmogus slepia ir ginklą. Todėl pašnekovas jaučiasi turįs būti pasiruošęs tam atvejui, jei ginklas iš tiesų būtų“. Vyras mano, kad žmogus būdamas nuogas informuoja kitą, kad jis yra nepavojingas ir neturi blogų ketinimų. Dėl to sumažėja įtampa, o tai padeda lengviau bendrauti.

Nuogumas – ne kitiems

Nudistai kūną laiko sveiku, gražiu – tobulu kūriniu. „Kitaip vertinant tikriausiai neišeitų būti nudistu“, – sako Geras. Vyras teigia, kad nudizmas nukreiptas ne į kūno rodymą, o į buvimą nuogam: „Bendravimas pirmiausia yra akimis – žiūrim ir bendraujam. O nuogumas yra malonumas tiems, kurie patys yra nuogi“, – sako vyras. Jei kiti yra nuogi, tai rodo, kad su jais paprasčiausiai galima lengviau bendrauti.

Psichoterapeutas-seksologas Viktoras Šapurovas teigia, kad kai kuriais atvejais nudistai vadovaujasi griežtesnėmis taisyklėmis negu visa visuomenė. „Nudistai nesiūlo aplinkiniams jų matyti, žiūrėti kaip į seksualinius objektus. Jie tiesiog būna su savo kūnu“, – mano specialistas.

Vilniaus nudistų klubo narys Geras pastebi skirtumą tarp žiniasklaidos rodomo nuogo kūno ir nudizmo: „Žiniasklaidoje nuogas kūnas yra išnaudojamas verslo tikslais“. Jis rodomas, norint sukeltų jausmus, kurie skatintų vartoti – pirkti, naudotis paslaugomis, atkreipti dėmesį. Nudizmo tikslas yra kitoks.

Nudistai nesiūlo aplinkiniams į juos žiūrėti. Jie tiesiog būna su savo kūnu“, – mano V. Šapurovas. Autorės nuotr.

Susidomėjimas didėja

Geras pasakoja, kad per 15 metų (tiek, kiek jis priklauso Vilniaus nudistų klubui) susidomėjimas nudizmu kito: „Kai prisijungiau prie klubo, jis aktyviai veikė. Tačiau vėliau buvo juntamas sąstingis – narių mažėjo“.

Geras, matydamas, kad situacija prastėja, nusprendė perimti organizacinę iniciatyvą. Jam per porą metų pavyko klubą atkurti. Nuo to laiko narių skaičius auga: „Palaipsniui, be didelių pastangų, evoliuciniu keliu, vystosi, jungiasi“, – sako vyras. Geras pamini, kad kiekvienais metais prie klubo prisijungia apie dvidešimt naujų narių.

Masiniam plitimui galimybių nėra

Psichoterapeutas-seksologas V. Šapurovas sako, kad masiniam nudizmo plitimui galimybių nemato. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių jis nurodo nudizmo keliamas problemas vaikams. „Suaugęs žmogus atskiria situaciją, kada jis gali būti nuogas, kai, pavyzdžiui, yra tarp kitų nudistų, o kada ne. Vaikui, jei yra auklėjamas pagal nudizmo vertybes, tai gali sukelti komplikacijų – jis neskirs aplinkos, kurioje galima būti nuogam“. Kita priežastis – visada atsiras žmonių, kurie nepageidauja nudizmo ir jį riboja.

Specialistas mano, kad susidomėjimas nudizmu yra susijęs su mūsų šalies netolima praeitimi. „Reikia nepamiršti, kad mes tik neseniai atsiskyrėme nuo Tarybų Sąjungos. Okupacijos metais daugelis apribojimų, susijusių su nuogumu, buvo labai griežti“, – pasakoja jis. Lietuvoje dar nepasibaigęs vidinio laisvėjimo procesas: „Todėl, jei nudizmas dabar plinta, tai artimoje ateityje pasibaigs“.

Nudizmas – europietiškos kultūros dalis

V. Šapurovas sako, kad Lietuvoje kaip ir daugelyje šalių išliks nedidelis, svyruojantis skaičius nudistų. Vyras mano, kad mūsų visuomenei ir jos demokratiškumui dabartinis nudizmo populiarėjimas yra užduotis, kurios tikslas – išmokti toleruoti įvairius žmones. Nors dauguma demokratinėje santvarkoje ir laimi, į mažumas atsižvelgiama, jų teisės yra gerbiamos. „Mažumos yra europietiškos kultūros dalis“, – teigia specialistas.

Nudistas Geras pasakoja, kad Vilniaus nudistų klubas neturi jokių taisyklių. „Svarbiausias dalykas yra pagarba, o visa kita – tik smulkmenos“, – sako jis.

Patalpinta: Rašiniai