Istorija

1976 m. IF Žurnalistikos katedros posėdžio protokolas, kuriuo patvirtinta mokomojo laikraščio leidyba

„Universiteto žurnalisto“ istorija: du skirtingų sistemų laikotarpiai

Vilniaus universitete XX a. 6-7 dešimtmetyje rengiant žurnalistikos specialistus daugiausiai tik darbui laikraštyje, imtas svarstyti mokomojo laikraščio poreikis. Sovietinio režimo metais visose ūkio, kultūros, švietimo sistemose buvo privalu ir įprasta vadovautis atitinkamų centrinių žinybų, buvusių Maskvoje, sprendimais. Kai kuriais atvejais, ieškant originalių sprendimų, būdavo galima pasinaudoti jau įdiegtomis naujovėmis, formaliai motyvuojant orientacija į pavyzdinius dalykus, tarkime, Maskvos valstybiniame Michailo Lomonosovo universitete. Taigi 1974 metais Sovietų Sąjungos aukštojo mokslo ministerijos komisijos tarybos nariu buvęs Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakulteto (IF) Žurnalistikos katedros vedėjas doc. dr. Liubomiras Viktoras Žeimantas pradėjo gvildenti mokomojo laikraščio reikalingumą: „Idėja buvo tokia – o kodėl nepadarius nemokamo laikraščio (...), kur mes galėtume parodyti studentų darbus?“.

Mokomojo laikraščio pradžia ir pirmas leidybos etapas

1975 m. priimtas Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto nutarimas „Dėl priemonių geriau ruošti žurnalistų kadrus ir tobulinti jų kvalifikaciją“. Šis dokumentas ne tik leido, bet ir skatino pakeisti tuometinės žurnalistikos dėstymą aukštojoje mokykloje, kuris praktiškai nesiskyrė nuo filologijos studijų, svarstyti apie specializuotų studijų ir mokslo padalinių – žurnalistikos katedrų įkūrimą. Tad ir Lietuvoje pretekstu ir pavyzdžiu leisti mokomąjį leidinį tapo 1956 m. minėtame M. Lomonosovo universitete įkurtas mokomasis laikraštis „Журналист“ (Žurnalistas). Kitose Sovietų Sąjungos aukštosiose mokyklose, kur buvo mokoma žurnalistikos, tokių leidinių nebuvo. 1976 m., pasirūpinus leidimu laikraščiui leisti ir motyvuojant žurnalistikos studijų tobulinimu, IF Žurnalistikos katedros posėdžio metu patvirtintas Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko universiteto mokomojo laikraščio „Universiteto žurnalistas“ projektas; nutarta, jog periodinis leidinys turi būti išleidžiamas iki 30 numerių per mokslo metus. Taip pat numatyta, jog periodinio leidinio numeriui turi būti sudaroma speciali redakcija iš studentų, kuriems vadovauja ir atsakingojo redaktoriaus pareigas atlieka Žurnalistikos katedros dėstytojas. Nustatytas leidinio tiražas – 500 egzempliorių: „200 egz. – privalomasis egzempliorius žurnalistikos specialybės studentams, 100 egz. – respublikos laikraščių ir žurnalų redakcijoms, Televizijos ir radijo komitetui, Eltai ir leidykloms, 200 egz. – įmonėms ir įstaigoms, apie kurias rašoma mokomojo leidinio numeryje“. Tačiau tikrovėje laikraščiui vadovaudavo tik redaktorius, priimdavęs studentų rankraščius.

„Universiteto žurnalisto“ pirmasis numeris buvo išleistas 1977 m. balandžio 20 dieną. Kaip ir visą sovietinio laikotarpio oficialią spaudą, jį irgi „puošė“ bolševikų (komunistų) šūkis „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ Pirmo numerio redaktoriumi buvo L.V. Žeimantas, po to, įsteigus vyriausiojo redaktoriaus pareigybę, į ją priimta asistentė Danguolė Skarbalienė.

Iki 1979 m. pavasario laikraštis spausdintas Trakuose, vėliau šį darbą perėmė Vilniaus Lietuvos komunistų partijos CK spaustuvė (iki šiol vadinamuose Spaudos rūmuose Vilniuje, Laisvės pr. – anuo metu vad. Kosmonautų pr.), kurioje išleidimo dieną paskirti žurnalistikos studentai skaitydavo kiekvieno numerio korektūrą, talkindami laikraščio redaktoriui.

„Universiteto žurnalistas“ pradžioje turėjo tik dvi nuolatines rubrikas – „Žurnalistikos katedros kroniką“ ir „Leidinius studentams“. Retkarčiais būdavo įtraukiamos tokios rubrikos kaip „Auksinės mintys“, kur pateiktos įžymių žmonių citatos, „Laiškas redakcijai“, „Iš praktikos dienoraščio“, „Studentiškos tradicijos“, bet jos pasirodydavo tik viename kitame numeryje. Laikraščio numeriai būdavo leidžiami ir teminiai įvairiomis progomis – Universiteto jubiliejaus, Spaudos dienos (tuo metu Sovietų Sąjungoje ji buvo susieta su pagrindinio komunistų dienraščio „Pravda“ pirmo numerio išleidimu), Kovo 8 – osios (Moters dienos) proga. Laikraštyje buvo spausdinami studentų referatai, kursinių darbų santraukos. Vėliau šių rašto darbų publikavimo atsisakyta, paliekant laikraštį išimtinai žurnalistikai.

Nuo 1985 metų IF Žurnalistikos katedros posėdžiuose būdavo patvirtinamos redacinės kolegijos, kurių kiekviena sudaroma iš dėstytojų ir laikraščio redaktoriaus kiekvienam „Universiteto žurnalisto“ numeriui. Atsirado ir „Universiteto žurnalisto“ tematinis planas, kuriame būdavo numatyta ir ateinančių metų numerių tematika bei tikslios rankraščių pateikimo ir numerio išleidimo datos. Studijų tvarkaraštyje atsirado specialybės dalyko – „Žurnalistinio meistriškumo“ seminarai ir jų metu studentai dirbdavo grupėmis su paskirtu dėstytoju, o rezultatus pateikdavo mokomojo laikraščio redaktoriui. Laikraštis buvo tapęs „kūrybinėmis dirbtuvėmis“; palyginti su kita oficialia komunistine spauda, jame buvo sąlyginai daugiau raiškos laisvės. Studentai turėdavo savarankiškai siūlyti temas.

1986 metais tapus redaktore Vilmai Sabaliauskaitei, laikraštyje atsirado daugiau žurnalistikai ir žurnalistikos studijoms skirtų rubrikų – „Gyvenimas ir žurnalistika“, „Mes ir studijos“, „Žvilgsnis iš šalies“, „Štrichai kolegos portretui“, istorijai skirta skiltis „Istorijos puslapius vartant“. Diskusijas tarp studentų ir dėstytojų norėta paskatinti rubrika „Kviečiu pasisakyti“, kur buvo spausdinamos žurnalistikos studentų ir dėstytojų nuomonės apie studijas ir ne tik.

1987 metais Spaudos žurnalistikos katedroje patvirtinti Mokomojo laikraščio nuostatai. Nuostatuose išskirta, jog mokomasis laikraštis yra žurnalistikos specialybės „mokomojo ir auklėjamojo proceso dalis“, patvirtinta, jog jį leidžia III ir IV kurso studentai (tuo metu žurnalistikos studijos truko 5 metus). Įrašyti nauji punktai, kurie oficialiai reglamentavo žurnalistikos studentų atsiskaitymą, pareigas ir laikraščio redaktoriaus atsakomybę: „3. Studentų publikacijos laikraštyje vertinamos pažymiu (diferencijuota įskaita), kuri pasirašoma tik išspausdinus laikraštyje publikaciją. Pasirašo žurnalisto meistriškumo vadovas ir redaktorius. <...> 5. Laikraščio teminį-kalendorinį planą parengia redaktorius kiekvieniems mokslo metams, gavęs žurnalisto meistriškumo vadovų pasiūlymus. <...> 6. Studentai gauna užduotis kiekvieno semestro pradžioje (rugsėjo ir sausio mėn. pradžioje) kiekvienas individualiai iš žurnalistų meistriškumo vadovų. Rašiniai paskirstomi remiantis kiekvieno numerio planu ir pagal studentų specializaciją. Laikas, per kurį reikia parašyti rašinį, nurodomas gaunant uždavinį. 7. <...> Redakcijų sudėtį skelbia redaktorius. Paskirtą dieną studentai redakcijos nariai vadovaujami redaktoriaus ir mėnesio redakcinės kolegijos pirmininko, ruošia laikraštį leidimui: maketuoja, pristato rankraščius ir maketus į spaustuvę, nuotraukas; 8. Kiekvieno laikraščio numerio korektūrą skaito 4 trečio kurso studentai, vadovaujami redaktoriaus. <...> Palikusieji klaidas laikraštyje skaito korektūrą antrą kartą. Korektūros skaitymas vertinamas įskaita <...> Ją pasirašo redaktorius“.

Spaudos laisvės kontekstuose

1988 metais nuo rugsėjo mėn. laikraščio redaktoriumi tapus V kurso studentui Andriui Vaišniui, Spaudos žurnalistikos katedroje nutarta sudaryti redakcijos kolegiją tik iš studentų ir laikraščio planus aptarinėti dalyvaujant studentams. Tuo, Sąjūdžio laikotarpiu jau nebuvo taikoma cenzūra, atsivėrė visiškai laisva galimybė pasirinkti aktualias temas, atsirado rubrika „Pirmoji komandiruotė“, kad studentas, išvykęs į kūrybinę kelionę, galėtų specialiai šiam laikraščiui pateikti savo darbą. Apskritai jau 1989 metais Lietuvos spauda tapo nepriklausoma nuo Maskvos įtakos bei priežiūros, mažiau priklausoma nuo vietinės komunistinės nomenklatūros ir tai lengvino žiniasklaidos pokyčius, naujų laikraščių ir žurnalų steigimą. „Universiteto žurnalistas“ pervadinamas į Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės mokomąjį laikraštį, jį papuošia Vytis ir Vinco Kudirkos portretas, pasirenkamas šūkis: „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi!”. Studentų redakcinė kolegija aktyviai dalyvauja minint žurnalistikos studijų Vilniaus universitete įkūrimo 40 metų sukaktį ir diskutuojant apie studijų pertvarkymą. Įtraukiamos svarbios rubrikos – „Istorija ir nūdiena“, kurioje rašoma Lietuvai svarbiomis istorinėmis temomis, „Nuomonė“ – kuri iš dalies yra „Kviečiu pasisakyti“ skilties tęsinys, tačiau ji sudaro plačių galimybių studentams rašyti komentarus. Kiekvieną mėnesį „Universiteto žurnalisto“ redaktorius ima rengti po susitikimą su kuriuo nors įžymiu asmeniu; pirmas toks susitikimas Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo dienos vakarą surengtas su „Amerikos balso“ korespondentu Romu Sakadolskiu, vėliau – su aktoriumi Regimantu Adomaičiu, rašytoju Juliumi Būtėnu, kitais asmenimis, kurie domino tos kartos studentus ir galėjo atvirai kalbėti apie visuomenės problemas, viešumo ir laisvės reiškinius kitusioje Sovietų Sąjungoje ir pasaulyje.

1988-ųjų pabaigoje žurnalistikos studentai parengė specialų „Universiteto žurnalistą“, skirtą V. Kudirkos 130-osioms metinėms, kuris susilaukė išskirtinio visuomenės susidomėjimo, nes tuo metu V. Kudirkos jubiliejus pirmą kartą po kelių okupacijos dešimtmečių Lietuvoje buvo minimas laisvai; numeris buvo išleistas didesniu tiražu, platintas įvairiose Lietuvos vietovėse, taip pat – oficialaus minėjimo metu Valstybiniame akademiniame dramos teatre Vilniuje.

1989 metų rudenį vėl pasikeitė redaktorius – šio darbo ėmėsi žurnalistė Eugenija Vitkienė; tai buvo paskutiniai mokslo metai, kai leidinys ėjo periodiškai. 1990 metais išleistas vienintelis, vadinamasis blokadinis „Universiteto žurnalisto“ numeris, parengtas rotoprintu, nes Lietuva patyrė ekonominę blokadą, kai SSRS sustabdė žaliavų tiekimą, reikalaudama atšaukti Kovo 11 dienos Nepriklausomybės atkūrimo aktą ir „atstatyti buvusią padėtį“ iki kovo 10 d. Viena vertus, 1991 metais laikraščio leidybai trukdė sudėtinga Lietuvos valstybės ekonominė situacija. Kita vertus, mokomojo laikraščio leidybos nutraukimui turėjo įtakos ir abiejų – Spaudos žurnalistikos ir RTV Žurnalistikos katedrų pertvarkymas į Žurnalistikos institutą (vienos katedros teisėmis), priskyrimas šio šakinio padalinio naujam Universiteto akademiniam padaliniui – Komunikacijos fakultetui (KF). Taip pat 1991 m. buvo uždaryta Fotolaboratorija, anksčiau buvusi mokomąja žurnalistikos studentų baze, panaikinta Periodinės spaudos tyrimų laboratorija, atlikdavusi mokslo tyrimo funkciją. Šiuos sprendimus naujieji vadovai argumentavo naujų technologijų plėtra ir atsiveriančios žiniasklaidos rinkos galimybėmis. Lygia greta sparti komercinės žiniasklaidos raida, kuriai reikėjo darbuotojų, rašančių žmonių, lėmė, jog studentai iš tikrųjų atrasdavo daug ir įvairių kūrybinės raiškos formų, nors akademinių studijų aspektu jų nebūtų galima interpretuoti mokomosiomis.

Taigi pirmu istorijos tarpsniu „Universiteto žurnalistas“ buvo leidžiamas nuo 1977 metų balandžio iki 1991 gruodžio 20 dienos. Iš viso išėjo 179 numeriai.

Laikraščio atkūrimas ir studijų programų atnaujinimas

Mokomasis leidinys atkurtas 2006 metais internetinio ir popierinio laikraščio pavidalu (Universitetozurnalistas.lt). Jo atkūrimą inicijavo KF Žurnalistikos instituto direktorius ir studijų programos vadovas doc. dr. Andrius Vaišnys. Mokomosios priemonės atkūrimui įtakos turėjo ir tai, jog peržiūrint ir iš esmės atnaujinant žurnalistikos bakalauro studijų programą nuo 2007 m. rugsėjo mėn., reikėjo įdiegti tam tikrus pakeitimus. Laikraščio atkūrimas tapo ne vien tradicijos tęsimu, bet pirmiausia – studijų proceso gerinimo dalimi. A. Vaišnio idėją atkurti laikraštį palankiai vertino tuometinis KF dekanas prof. dr. Domas Kaunas, aktyviai rėmė studentai, iš kurių vienas – trečiakursis Justinas Kirkutis netrukus tapo redaktoriumi; paramą atkuriamam laikraščiui suteikė ir Lietuvos žurnalistikos centras, vadovautas Renitos Paleckienės (VU žurnalistikos absolventės). 2009 metais KF taryba patvirtino Komunikacijos fakulteto mokomojo laikraščio „Universiteto žurnalistas“ nuostatus, elektroninis laikraštis perkeltas į VU serverį (Universitetozurnalistas.kf.vu.lt); KF dekano A. Vaišnio sprendimu KF Studijų skyriuje įsteigtas mokomojo laikraščio redaktoriaus etatas.

„Universiteto žurnalistas“ vėl paverstas integralia modernių žurnalistikos studijų dalimi: studentai jame gali pateikti žodžio, rašto, vaizdo raiškos darbus. Nuo 2007 m. kasmet gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną išleidžiamas popierinis laikraščio numeris, kurio parengimui vadovauja vienas studijų programos dėstytojas. Pavyzdžiui, 2012 metais toks numeris buvo skirtas paveldo problematikai (vadovas – doc. dr. Rimvydas Laužikas).

2011 – 2012 mokslo metais redaktorė Jolanta Mažylė įdiegė aukštus redagavimo standartus, pasitelkė studijų programos dėstytojus kaip studentų darbų – „InfoJazz“ projektų vertintojus.

Šiuo metu studentai mokomajame leidinyje gali ne tik atlikti rašto, vaizdo ir garso žurnalistines užduotis, bet ir eksperimentuoti skelbdami temas savo iniciatyva. Laikraštis papildomai publikuoja kitose žiniasklaidos priemonėse paskelbtas naujienas žurnalistikos tematika; rengia ir įgyvendina konkursinius kūrybinius projektus.

Parengė Audrius Dabrovolskas

Archyvas

Mokomojo laikraščio redaktoriai

Liubomiras Viktoras Žeimantas

1977 m. (Nr. 1), 1984 m. (Nr. 100, 101)

Danguolė Skarbalienė

1977 – 1979 m. (Nr. 2 – 32, 35), 1980 - 1982 m. (Nr. 43 – 69)

Janina Banevičiūtė

1979 – 1980 m. (Nr. 33 – 34, 36 – 42)

J. Nurijeva

1982 m. (Nr. 70 – 71)

Eglė Tvarijonaitė

1982 – 1984 m. (Nr. 72 – 100, 102 - 106)

Juozas Vercinkevičius

1985 – 1986 m. (Nr. 107 – 130)

Dovilė Štuikienė

1986 m. (Nr. 131)

Vilma Sabaliauskaitė

1986 – 1988 m. (Nr. 132 – 153)

Andrius Vaišnys

1988 – 1989 m. (Nr. 155 – 169)

Eugenija Vitkienė

1989 – 1990 m. (Nr. 170 – 176)

Audrius Lipštas

1990 m. (Nr. 177)

Renita Petraitytė

1991 m. (Nr. 178 – 179)

Justinas Kirkutis

2007 – 2009 m. (el. versijos redaktorius)

Džiugas Paršonis

2009 – 2010 m. (el. versijos redaktorius + (Nr. 188)

Juozas Bulota

2010 – 2011 m. (el. versijos redaktorius + (Nr. 189)

Jolanta Mažylė

2011 – 2012 m. (el. versijos redaktorė). Giedrės Virbalaitės nuotr.

Audrius Dabrovolskas

2011 m. gruodis - 2012 m. rugsėjis (el. versijos redaktorius + (Nr. 190)

Tomas Vaiseta

2012 m. spalis – 2013 m. sausis (el. versijos redaktorius). 15min.lt nuotr.
Dalios Mikonytės nuotr.

Džina Donauskaitė

2013 m. vasaris – 2016 m. rugpjūtis (el. versijos redaktorė + (Nr. 191 – 194).
Dalios Mikonytės nuotr.

Valius Venckūnas

2016 m. rugsėjis – 2019 m. sausis (el. versijos redaktorius).
Dalios Mikonytės nuotr.

Džina Donauskaitė

2023 m. rugsėjis (el. versijos redaktorė).
Dalios Mikonytės nuotr.