Mokslo pažanga audiniuose

Sparčiai tobulinamos nanotechnologijos neaplenkė ir tekstilės pramonės. Sukurti audiniai, turintys „kvėpuojančias“ membranas, kurios iš išorės atlaiko net dešimties metrų vandens stulpą, tačiau iš vidaus praleidžiantys prakaitą. Jų poros 20 tūkstančių kartų mažesnės už vandens lašus, tačiau septynis šimtus kartų didesnės už prakaito molekules.
Pastaruoju metu tekstilininkų pastangos sutelktos kurti kuo universalesnius ir daugiau funkcijų turinčius rūbus. Pavyzdžiui, Japonijoje populiarios striukės, kurios prisitaiko prie oro sąlygų. Todėl tokios striukės savininkai gali visur su ja keliauti. Jei šilta, ji būna subliūškusi. Orui vėstant striukė pradeda pūstis, todėl žmogui nešalta.

Naujosios kartos drabužiai pasižymi ir kitomis praktiškomis savybėmis. Pavyzdžiui, jokių kvapų nesugeriantys, nesiglamžantys ir savaime išsivalantys kostiumai palengvina gyvenimą ne vienam nuolatos skubančiam, aktyviai gyvenančiam žmogui.

Pagaminta Lietuvoje

Aukštosios technologijos nesvetimos ir lietuviams. Kauno technologijos universiteto aprangos ir tekstilės specialistai kuria ir tiria audinius, kurie iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo įprasto pluošto, tačiau savo savybėmis jį smarkiai lenkia. Į šiuos pluoštus įterpiamos pavidalą keičiančios medžiagų mikrokapsulės. Žmogaus kūnui šylant, mikrokapsulėse esanti kieta medžiaga tampa skysta – ji absorbuoja šilumą nuo žmogaus kūno. Tada juntama maloni vėsa. Jei tokį drabužį vilkintis žmogus pradeda šalti, vyksta atvirkštinis procesas – drabužis jį šildo.

Lietuvos tekstilės institute taip pat kuriamos medžiagos, kurios apsaugo nuo neigiamo elektromagnetinių bangų poveikio bei audiniai, į kuriuos įvestos kapsulės su kvapus skleidžiančiomis medžiagomis. Tokie audiniai kvepia mėtomis, levandomis ar turi tokių terapinių savybių kaip kvėpavimo takus valantis alijošius. Neapsiribojama vien kvapais – į audinius galima įvesti ir odai naudingo vitamino E.

Tiesa, Lietuvoje tokie tekstilės gaminiai nėra populiarūs. Pasirinkimas gana mažas, be to, kainos gali būti apie tris kartus didesnės nei įprastų audinių.

Neištirtas poveikis

Diskusijas kelia nanotechnologijų poveikis žmogaus organizmui. Vilniaus visuomenės sveikatos centro išplatintame pranešime teigiama, kad preliminarių mokslinių tyrimų duomenys rodo potencialią nanodalelių žalą žmogaus audiniams ir ląstelėms. Esą šios dalelės gali prasiskverbti pro ląstelių sieneles, organų audinius ir yra labai aktyvios.
Iki šiol nėra specifinių nanotechnologijų panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų ir saugumo reikalavimų.

Drabužiai diagnozuoja ir gydo

Ne vien nanotechnologijų pagrindų sukurti audiniai stebina savo pažangumu. Taip vadinami išmanieji drabužiai gali sumažinti vizitų pas gydytojus skaičių. Štai Indijoje jau 2004-iais metais sukurti marškiniai, padedantys nustatyti ligas. Specialiais pluoštais išmatuojamas pulsas, kūno temperatūra, kvėpavimo sutrikimai ir net padaroma kardiograma. Visus šiuos duomenis išmanieji marškiniai perduoda internetu gydančiam gydytojui.

Belgijoje sukurta pižama, kontroliuojanti vaiko savijautą miego metu. Penki davikliai seka širdies darbą ir kvėpavimą, o kilus pavojui signalizuoja.

Vokietijoje parduodamos pėdkelnės, per odą į sergančiojo organizmą suleidžiančios vaistus ir vitaminus.

Sukurti ir marškiniai nuo radikulito. Marškinių audinys prisotintas gydomuoju balzamu ir prikimštas vitaminų dalelyčių, prasiskverbiančių per odą tiesiai į kraujotaką.
Išmanieji drabužiai, tikėtina, netrukus padės žmonėms susidoroti ir su stresinėmis situacijomis bei palengvins depresijos požymius. Sukurti prototipai, kuriuose esantys davikliai seka biologinius parametrus ir perduoda informaciją duomenų bazei. Tuomet nustatoma žmogaus emocinė būklė, ir į drabužiuose įmontuotus ekranus bei garsiakalbius siunčiami įvairūs vaizdai ir muzika, galintys pakeisti nuotaiką.

Susiję