Pamatai. Laisvė.

Atgarsiai

Paroda „Kovo 11-oji ir jos atgarsiai“

Jau 20 metų kaip Lietuva mini antrą savo gimimo dieną, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir paskelbė apie savo apsisprendimą būti laisviems ir nepriklausomiems. Kuomet buvo paskelbtas Kovo 11-osios aktas …

Kovo 11-osios istorinė ir teisinė reikšmė

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto akademinė bendruomenė Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį minėjo studentus kviesdama į paskaitą-konferenciją „Kovo 11-osios istorinė ir teisinė reikšmė“. Pranešimus skaitė: …

Vilniaus centre nusidriekė iškilmingas paradas

Kelias iki Gedimino prospekto iš pradžių tuščias: vos vienas kitas važiuojantis automobilis, vos vienas kitas gatvėje pasirodęs praeivis. Tačiau visas veiksmas vyksta miesto centre, kuriame švenčiama …

Saulės miestas švenčia laisvės dvidešimtmetį

Šiauliuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui skirti renginiai tradiciškai pradėti mišiomis Šv. Petro ir Pauliaus katedroje. Savo pamoksle kunigas kreipėsi į visus jau nepriklausomoje Lietuvoje …

Neiškeltos vėliavos Kovo 11-ąją

PDar nesenais laikais nešti rankose ar iškeltą ant pastatų trispalvę buvo pavojinga, bet dabar nebemadinga? Toks įspūdis susidaro apvažiavus saulėtą rytinį Vilnių Kovo 11-ąją. Už nemeilę Tėvynei piliečiai baudžiami …

Patirtys

Rimantas Kanapienis – Kovo 11-osios prisiminimai iš pirmų lūpų

Lemtingąją kovo 11-ąją šis žmogus dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbime. Tada R. Kanapienis dirbo „Amerikos balso“ žurnalistu. Būtent tuo metu R. Kanapienis dirbo svarbų darbą …

R. Valatka: serga ir valdžia, ir piliečiai

Įsivaizduokite cukraus indelį, kurį išverčiate ant stalo, o jo smiltelės pabyra. Panašiai pabyra ir žmonės išlaisvintoje šalyje. Tik gyvenant laisvoje valstybėje galima konfliktuoti, vienas kitą pjauti …

Susižvalgymai

Nepriklausomos Lietuvos karta

Per Nepriklausomybės dvidešimtmetį Lietuvoje subrendo jau laisvėje gimusi karta. Kokie šie jaunuoliai, jų lūkesčiai, problemos ir santykis su gimtine? Savo požiūriu į šiandienos Lietuvą dalijasi trys 1990-aisiais metais …

Lietuviai Kovo 11-ąją švenčia ir Čekijoje

„Mama šventės proga net pyragą iškepė“, – džiaugsmingai išsiduoda pašnekovė, dar nepradėjus mūsų pokalbio apie Lietuvą, Kovo 11-ąją ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą …

Apie tai, kas gali pasikartoti

– Atsuk iš naujo, – dažnai prašome draugo ar kolegos, išgirdę patinkančią dainą. Gaila, tačiau atsukti atgal laiko ir prieš dvidešimtmetį buvusios tautos vienybės ir euforijos perkelti į dabartinius laikus, neįmanoma. Kalbėti, kaip buvo gražu ir gera, yra verta tik ar prasminga? Vis tik kalbame, lietuviškai dejuojame ir nežinome, į kurį pasaulio kraštą belstis, kad būtų gerai. Ar galima sakyti, kad jauna visuomenė nežino, ką veikti su laisve, ir dažniausiai naudojasi tik vienu jos privalumu – laisvu judėjimu iš šalies? Tikriausiai ne. Nors šventinę Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną dažnas sutiktasis peikė valdžią, kaltino krizę ir visaip kaip rodė savo nepasitenkinimą, kad nėra kuo apmokėti sąskaitų už šildymą, meilė Tėvynei dar kažkur yra. Gal laikinai užmigusi žiemos miegu, tačiau prikeliama. Ji per šventinius renginius skrido balionais, žygiavo kartu su eisenomis, proginiu paradu, kilo vėliavomis.

Jeigu prieš du dešimtmečius galėjome, kodėl negalime dabar perimti mums netinkančios situacijos į savo rankas, į bendrus tautos delnus. Ne, tai ne apie valdžios nuvertimą, valdymo formos pakeitimą ar svetimos armijos išvarymą iš Lietuvos, tai apie mus visus. Apie mūsų darbus ir dvasią, apie nusiteikimą, jog, jei aš čia, būtent Lietuvoje, pasodinsiu medį ir išlauksiu kelis dešimtmečius, kad jis būtų tvirtas, vėliau galėsiu jį apsikabinti ir pasisemti tvirtybės, kaip tai darė mūsų protėviai. Mes dar nevėluojame, dar yra laiko.

Redakcija:

Edgaras Savickas
Asta Smagurauskaitė
Edgaras Steponavičius
Simonas Šaineris
Agnė Škultinaitė
Dovilė Tuskenytė
Agnė Vareikaitė
Valius Venckūnas
Odeta Vilkišiūtė
Gražina Vincel
Viktorija Vosyliūtė