Tad įdomu, kaip tai atsispindėjo oficialiuose dokumentuose – galimybę susipažinti su šia informacija suteikia Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Archyvo skyrius, pristatantis parodą, kurioje eksponuojami Seimo archyve saugomi to meto įvykius liudijantys dokumentai. Parodai atrinkta labai nedaug, keleto mėnesių, rašytinių dokumentų ir nuotraukų, kuriuose užfiksuota įvairių pasaulio politikų ir žmonių reakcija į Kovo 11-osios aktą.

Pristatomi dokumentai yra šešių rūšių. Tai Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimaisi, užsienio politikų ir įžymių žmonių požiūrį į Kovo 11-osios aktą liudijantys dokumentai, Lietuvos žmonių ir lietuvių išeivijos sveikinimai, palaikymą ir kitokias to meto nuotaikas atspindintys laiškai bei telegramos. Parodoje galima susipažinti su buvusių sąjunginių respublikų gyventojų, darbo kolektyvų ir organizacijų laiškais, kuriuose palaikomas arba kritikuojamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Užsienio valstybių gyventojų ir organizacijų laiškuose ir telegramose reiškiamas solidarumas su Lietuva. Eksponuojamose nuotraukose užfiksuotos akimirkos iš Vilniuje, Maskvoje ir tuometiniame Leningrade vykusių mitingų, kuriuose buvo remiamas Lietuvos žmonių siekis tapti nepriklausomiems.

Pirmoje dokumentų grupėje pažintis su aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimusi

Dokumentuose yra skelbiama, kad atkuriama suvereni Lietuvos Respublika ir atstatoma 1940 m. jėga užimta valstybė. Šiuo aktu yra nutariama, kad 1918 m. vasario 16 d. priimtas Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nenustojo galioti. Dokumentu yra išskiriama, kad Lietuva yra vientisa ir nedaloma, joje negali veikti jokios kitos šalies konstitucija. Jį pasirašė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis ir sekretorius L. Sabutis.

Taip pat V. Landsbergis pasirašė kreipimąsi į tautas, kuriame pabrėžė, kad šis dokumentas nėra nukreiptas nei prieš vieną šalį, anaiptol, tai tėra solidarumo ir paramos prašymas. Be to, buvo pasirašytas ir atskiras kreipimasis į TSRS tautas. Jame minima, kad 1989 m. prasidėjo pertvarka visoje TSRS ir kad tai Lietuvai pirmiausia asocijuojasi su kova dėl nepriklausomybės, galimybe išsivaduot nuo 1939 m. TSRS vykdomos aneksijos ir agresijos. Pabrėžiama, kad nepriklausomybės siekiama taikiomis parlamentinėmis ir tarptautinėmis derybomis. Nepamirštos ir Lietuvos tautinės bendrijos.

Taigi, bandyta pakreipti kuo daugiau žmonių į savo pusę ir suteikti objektyvios informacijos. Be to, pateikiami ir kovo 12 d. dokumentai, kuriuose džiaugiamasi, kad išsipildė Lietuvos žmonių lūkesčiai – Lietuvos atgimimas įvyko. Tą pačią dieną buvo parašytas kreipimasis į TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Michailą Gorbačiovą – buvo praneštas Lietuvos sprendimas, tačiau kartu pateikiamas noras ir toliau palaikyti abipusius ekonominius ir politinius santykius.

Antra dokumentų rūšis – šilti Lietuvos žmonių ir lietuvių išeivijos sveikinimai ir to meto nuotaikas atspindintys laiškai

Šie dokumentai kardinaliai skiriasi nuo pirmosios grupės. Juose galima rasti tiek eilinių piliečių sveikinimų, tiek Sigito Gedos. Dauguma sveikinimų adresuoti asmeniškai Vytautui Landsbergiui. Kai kurie sveikinimai yra rašyti ranka, pasižymintys šriftų gražumu – tai asmeniniai sveikinimai, tačiau kadangi dauguma yra iš sąjungų, įvairiausių kombinatų – didžioji dalis spausdinti mašinėle.

Iš sveikinimų gausos išsiskyrė Vilniaus Dailės kombinatas – jis ne tik parašė gražius paramos žodžius, tačiau savo laišką papildė ir darbuotojų parašais. Gauta ir tarptautinių telegramų, pvz.: iš danų ir lietuvių bendruomenių, iš lietuvių bendruomenės Miuncheno apylinkėse. Pats spalvingiausias ir ryškiausias sveikinimas iš Kretingos stovyklautojų, matyt, šis sveikinimas toks spalvingas, nes prie jo prisidėjo vaikai.

Trečia bei ketvirta dokumentų grupės atskleidžia užsienio šalių susidomėjimą Lietuvos padėtimi

Trečioji grupė – užsienio politikų ir įžymių žmonių požiūrį į Kovo 11-osios aktą liudijantys dokumentai. Juose – Latvijos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko A. Gorbunovo sveikinimas, kuriame jis solidarizuojasi su Lietuva, galima rasti ir Estijos sveikinimą.

Svarbus yra ir laiškas iš Amerikos Senato, kuriame stebimasi žmonių ryžtingumu, kuris turėtų būti pavyzdys kiekvienam. Laiško autorius Bill Bradley su Vytautu Landsbergiu jau buvo susitikęs 1989 m., išreiškia norą susitikti dar kartą. Daug reikšmės turi ir žinia iš Kanados, kuri pripažino Lietuvos Nepriklausomybę jau kitą dieną po laiško gavimo, taip pat žinutėje išreiškiamas nusivylimas M. Gorbačiovo elgesiu ir nenoru suteikti laisvę.

Tačiau tarp tokių džiugių naujienų galima rasti raštą iš TSRS deputatų suvažiavimo, kuris paskelbė, kad Lietuvos sprendimas neturi jokios juridinės teisės ir yra negaliojantis. Bet nereikia pamiršti, kad Lietuva dar sulaukė palaikymo iš Islandijos, įvairių Amerikos valstijų, Šveicarijos, Lenkijos, Prancūzijos.

Ketvirtoje dokumentų grupėje – buvusios respublikų gyventojų, kolektyvų ir organizacijų atsiliepimai. Ši dokumentų rūšis parašyta rusų kalba, keletas lietuvių ir latvių kalbomis. Kai kurie nepasirašyti (matyt, siųsti iš TSRS, tad viskas buvo daroma saugumo sumetimais), yra karo veteranų, pavienių asmenų laiškų, kuriuose išreiškiamas džiaugsmas ir viltis, kad Lietuva daugiau nebebus užimta, galima rasti ir laikraščių žinučių.

Dauguma laiškų yra iš Maskvos ir iš Leningrado. Nepamiršo ir artimi kaimynai – Latvija ir Estija. Beje, šiuose laiškuose sveikinimai reiškiami ne tik V. Landsbergiui, bet ir A. Brazauskui. Išsiskyrė Latvijos Fundamentalios bibliotekos darbuotojai bei skaitytojai, kurie prie sveikinimo pridėjo ir kelias dešimtis parašų. Galima atrasti laiškų ir iš gamyklų, veikusių Lietuvoje.

Penktoji ir šeštoji dokumentų rūšys išskiria vizualiniu pateikimu

Penktoje grupėje – pasaulio žmonių solidarumas su Lietuva. Tarp dokumentų galima atrasti Lenkijos, Kanados, Bulgarijos, Anglijos, Ispanijos, Čekijos, Italijos, Vokietijos, Australijos, Švedijos, Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Slovėnijos, Vengrijos. Šie sveikinimai nėra tokie oficialūs kaip ankstesni dokumentai – galima atrasti džiunglių, gėlių paveikslėlių, pavienių ornamentų ar taikos ženklų.

Šeštoje, paskutinėje, dokumentų grupėje – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo palaikymo akimirkos nuotraukos. Jose žmonių nuotaikos pirmosios Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos sesijos metu, vaizduojamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo mitingas, Lietuvos studentų manifestacija „Lietuva turi būti laisva“, mitingas Leningrade. Nuotraukų autoriai – A. Ališauskas, K. Jankauskas ir kt. Vaizdai emocingai perteikia žmonių ryžtą, dvasią, o svarbiausia – viltį.

Vis dėlto, šią parodą būtų prasminga peržvelgti kiekvienam, kuriam svarbi Lietuvos istorija – tai naudinga ne tik tam, kuris nežino, ką Lietuvai reiškia Kovo 11-oji, bet ir tam, kuris mano, kad apie šią datą negali sužinoti nieko naujo.

Panaudota informacija iš LRS svetainės

Susiję