V. Sinkevičius susirinkusiems priminė istorines Kovo 11-osios dienos aplinkybes. Anot profesoriaus, svarbus žingsnis Lietuvos laisvės link buvo pirmieji demokratiški rinkimai į Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (Lietuvos TSR) Aukščiausiąją Tarybą. 1990 m. vasario 24 d. vykusiuose rinkimuose daugumą mandatų gavo Sąjūdžiui atstovaujantys deputatai. Po šių rinkimų pagrindiniu politiniu tikslu tapo nepriklausybės atkūrimas.

Kovo 11-osios Akto rengimo grupės narys svarbiausiu tuometinės Aukščiausiosios Tarybos klausimu įvardino Lietuvos valstybės atsiradimo šaknis. Tik preciziškai tiksliai ir kruopščiai parengtas teisės aktas galėjo realiai įtvirtinti padėtus nepriklausomybės pamatus.

„Išrinkus Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą reikėjo rasti atsakymus į kelis klausimus. Iš kur atsiranda nepriklausoma Lietuvos valstybė? Ar tai naujas tautų apsisprendimo teisės realizavimas? Ar tai modifikuota Lietuvos TSR valstybė? Ar tai išstojimas iš Sovietų Sąjungos? Ar tai prieškario Lietuvos tęstinumas?“- retoriškai klausė Kovo 11-osios Akto rengimo konsultantas.

V. Sinkevičius pabrėžė, kad nepriklausoma Lietuvos valstybė atsirado kaip tęsinys prieškario nepriklausomos Lietuvos valstybės. „Valstybė egzistavo, reikėjo tik atkurti jos suverenitetą“, – teigė Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Konferencijoje V. Sinkevičius dar kartą pakvietė peržiūrėti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Profesorius priminė pagrindinius ir svarbiausius istorinio dokumento teiginius.

Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius dalijosi išgyvenimais apie itin sunkiai vykusias derybas su Sovietų Sąjunga dėl Lietuvos nepriklausomybės formalaus ir faktinio pripažinimo.

Dėl nenumaldomo laisvės troškimo Lietuva išgyveno ekonominę ir energetinę Sovietų Sąjungos blokadą, vienas po kito sekė trys Sovietų Sąjungos ultimatumai bei tragiški 1991 m. sausio 13 d. įvykiai. Vis tik 1991 m. liepos 29 d. buvo pasirašyta dvišalė sutartis, kur Lietuvos valstybė pripažinta suvereniu subjektu pagal 1990 m. Kovo 11 d. Aktą.

Derėtis teko ir dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui pavyko susitarti su Sovietų Sąjungos atstovais, jog iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. visa kariuomenė iš Lietuvos teritorijos bus išvesta.

V. Stankevičius pabrėžė Atkuriamojo Seimo nuveiktus darbus ne tik derantis su Sovietų Sąjunga dėl Lietuvai palankių sprendimų, bet ir svarbius žingsnius atkuriant demokratinę santvarką atgimusioje valstybėje.
„Prisimenu 1991 m. kovo 12 d. rytą. Buvo pirmadienis. Eidamas į mokyklą pagalvojau, kad kažkas yra kitaip, bet dar nesuvokiau viso šio įvykio didybės ir rizikos, į kurią pakliuvo Lietuva. Mums labai pasisekė, mes išlindome pro adatos skylutę. O kovo 11 dienos įvykius atšventėm savaip: mokykloje nukabinome Lenino portretus“, – savo pranešimą asmeniniu prisiminimu pradėjo Dainius Žalimas.

Tarptautinės teisės specialistas komentavo Molotovo-Ribentropo paktą, kurio pasirašymas nulėmė Lietuvos ir daugelio kitų Vidurio bei Rytų Europos valstybių likimus. Kaip teigia D. Žalimas, toks paktas tarptautiniu teisiniu požiūriu yra negaliojantis, dėl agresyvių jame išdėstytų politinių tikslų prieš kitas valstybes bei kėsinimosi į tautų suverenitetą, todėl ir Lietuvos teritorijos prijungimas prie Sovietų Sąjungos įtakos zonų negali būti aiškinamas kaip teisėtas žingsnis.

Teisės fakulteto Tarpautinės ir ES teisės instituto organizuota paskaita baigėsi padėka Vytautui Sinkevičiui ir Česlovui Vytautui Stankevičiui už sutikimą dar kartą pasidalyti mintimis apie sunkiai iškovotą laisvės dovaną.

Susiję