Kūryba (su)vienija
cover (Viktorijos Steniulytes nuotrauka)

Viktorijos Steniulytės nuotrauka

Skaityk

Niekada nesustojantis susibūrimas

Lietuvos rašytojų sąjunga. Gyvuojanti jau nuo pirmosios nepriklausomybės laikų, ši bendrija ištvėrė visus mūsų valstybės ir tautos pokyčius. Šios organizacijos pagrindinis tikslas ir prioritetas – vienyti rašytojus – nesikeitė per visą jos egzistenciją. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas Antanas A. Jonynas teigia, kad sąjungos tikslus ir prioritetus trumpai apibūdinti nėra lengva. „Sąjunga yra rašytojus vienijanti organizacija, pagrindiniai tikslai yra jų, pačių bendrųjų, socialinių reikalų gynimas, prisidėjimas prie įstatymų kūrimo, rūpinimasis rašytojų kūrybos sklaida“, – dėstė sąjungos pirmininkas. Daugiau>>

Jeigu žurnalistas gina visuomenę, tai kas gina žurnalistą?

Visuomenei įprasta matyti žurnalisto darbo rezultatą. Žurnalistinio produkto kūrimo procesas, darbo etika, teisės gauti informaciją suvaržymai dažniausiai lieka užribyje. Kaip ir kiekvienos profesijos atstovai, žurnalistai turi savo profesines organizacijas, kurių tikslai ne tik ginti žurnalisto teises ir laisves, bet ir gerinti darbo sąlygas, garantuoti etikos normų laikymąsi bei rūpintis narių mokymu. Apie organizacijų veiklą pasakojo bei žurnalistikos problemomis dalinosi Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė ir Lietuvos Verslo žurnalistų klubo prezidentė Jūratė Damulytė. Daugiau>>

Stebėk

Narystė Lietuvos dailininkų sąjungoje – dėl meno ar lengvatų?

Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) yra savanoriška kūrybinė organizacija, vienijanti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus. LDS skatina ir propaguoja sąjungos narių kūrybą, gina jų autorines teises, savarankiškai ir kartu su valstybinėmis institucijomis bei organizacijomis rengia profesionalaus dailės meno projektus, kūrybines programas. Šiuo metu Sąjungoje yra 1343 nariai. Lietuvos dailininkų sąjungos referentė Kristina Stuokaitė mano, kad šis skaičius tik atrodo didelis – kitų šalių menininkų susivienijimuose narių yra kelis kartus daugiau. Nors įstatuose teigiama, kad už nedalyvavimą kūrybinėje veikloje penkerius metus dailininkas tarybos sprendimu gali būti pašalintas iš sąjungos, K. Stuokaitė teigė, kad nemaža dalis LDS narių jau nebekuria. Daugiau>>

Fotomenas – individualumas ir bendruomenė

XX a. pradėjusi plisti Lietuvos fotografija šiandien dar aktyviau veržiasi į pripažinimą. Lietuvių fotografijos mokyklos pradėtus darbus tęsia Lietuvos fotomenininkų sąjunga­ – nedidelė narių skaičiumi, tačiau aktyvi savo veiklomis: garsina lietuvių fotografus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vilniaus Gedimino prospekte įsikūrusi Lietuvos fotomenininkų sąjungos (toliau LFS) „Prospekto galerija“ fotomeno mylėtojus džiugina vis naujomis parodomis, kurios keičiamos bent kelis kartus per mėnesį. Kiekvieną pavasario ketvirtadienį fotografas Stanislovas Žvirgždas skaito paskaitas apie fotografiją, per kurias nedidelėje galerijos salėje pavėlavus penkias minutes laisvos vietos prisėsti gali ir neberasti. Daugiau>>

Užšaldyta akimirka laike

Kinematografija – intelektualus menas, kurio rezultatas – nepavaldus laikui meno kūrinys. Nors metų tėkmėje kinta aplinka ir sensta aktoriai, tačiau tai, kas užšaldyta kino juostoje, išlieka amžiams. Žinoma, ne visus filmus galima vadinti kino menu. Esti tokių kino juostų, kurios sukurtos tik tam, kad linksmintų žmogų, suteiktų jam galimybę pabėgti nuo savęs, nuo to pasaulio, kuriame jis atlieka pagrindinį vaidmenį, tačiau tokie darbai nepriverčia žiūrovo mąstyti, o juk tai – bene pats svarbiausias meno uždavinys. Daugiau>>

Lietuvos teatro sąjunga – aktorių namai?

Rami ir tyki Teatro gatvė Vilniuje. Simboliška, kad būtent čia, Teatro gatvėje, yra įsikūrusi teatralus vienijanti ir jų interesus ginanti Lietuvos teatro sąjunga. Virš įėjimo pakabintas užrašas skelbia – „Aktorių namai“. Tačiau kiek šis pavadinimas iš tiesų atspindi sąjungos plėtrą, veiklą ir siekį tapti tikrais teatralus vienijančiais namais? Ar „Aktorių namų“ idėja jau įgyvendinta, ar vis dar lieka siekiamybė? Daugiau>>

Paliesk

Lietuva ir dizainas – ar turime potencialą?

Dizainas Lietuvoje – sparčiai populiarėjanti profesija. Domėjimasis dizainerių projektuojamais daiktais bei profesionalų kuriama aplinka auga, o lietuvių pasiekimai dizaino srityje kasmet vis džiugina. Apie dizainą Lietuvoje, Lietuvos dizainerių sąjungą bei būtinybę kūrėjui priklausyti kūrybinei organizacijai kalbamės su trimis dizaino atstovais – Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininku Tautvydu Kalteniu, Vilniaus dailės akademijos docentu Šarūnu Šlektavičiumi ir žinomu drabužių dizaineriu Seržu Gandžumianu. Daugiau>>

Kur Lietuvoje dingsta modernūs pastatai?

Pinigai ir žmonių pasyvumas – turbūt tai yra pagrindinės priežastys, kurios trukdo įvairioms profesinėms sąjungoms sėkmingai veikti. Lietuvos architektų sąjunga (LAS) susiduria su panašiomis kliūtimis. Kokia LAS veikla, padėtis tarptautinėje erdvėje ir kokios šios sąjungos problemos? Apie tai papasakojo architektai V. Dapkevičius, R. Leitanaitė ir K. Pempė. Daugiau>>

Pajusk

Švenčių ir festivalių kūrėjai: svarbiausia bendrauti ir bendradarbiauti

2012 metais Panevėžio rajone esančiame Bistrampolio dvare įkurtas Lietuvos festivalių aljansas bendram tikslui subūrė visų Lietuvos regionų kultūros, meno ir laisvalaikio renginių kūrėjus, prodiuserius bei kitus su šia veikla susijusius asmenis. Asociacija suvienijo ryškiausius Lietuvos kultūrinius renginius, tokius kaip „Pažaislio muzikos festivalis“, „Galapagai/Roko naktys“, „Visagino Country“, „Bliuzo naktys“, tarptautinis šokio festivalis „Aura“, dainuojamosios poezijos festivalis „Tai − aš“. Daugiau>>

Mokslininkų langas į pasaulį

Mokslininkų sąjungos institutas (MSI) – tai Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) įsteigta nevalstybinė mokslo įstaiga, kuri jau antrą dešimtmetį vykdo mokslinius tyrimus. Pagrindinis šios viešosios įstaigos veikimo principas – projektų, kurie yra finansuojami iš Lietuvos ir Europos Sąjungos fondų, rengimas. Nors dalis projektų mums ir žinomi, tačiau jų autorystės tikrai nepriskirtume Mokslininkų sąjungos institutui. Pavyzdžiui, „Nacionalinė atsinaujinančios energetikos plėtros programa“, kurią MSI sukūrė dar praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Daugiau>>

Kūrybiniai veikėjai irgi turi teisę gauti atlygį

Parduotuvė. Pirkinių krepšelis. Pienas, daržovės, glaistytas varškės sūrelis, duona… Kasa. Atsiskaitymas kortele. Elementaru, ar ne? Tačiau, kai kalba pakrypsta kita linkme, viskas neatrodo taip paprasta ir aišku. „Intelektinė nuosavybė“ – dar suprantama. „Mokestis už intelektinės nuosavybės naudojimą“ – už ką? Į klausimus „kodėl“, „kas“, „kaip“ ir „už ką“ atsakyti padeda Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) direktorius Jonas Liniauskas ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) Informacinio centro teisininkė Martyna Gudaitė – Gulbinienė. Daugiau>>

Redakcijos žodis

Augustas Stankevičius

Amatininkai nuo seno suvokė, jog, norėdami kurti ir išgyventi, privalo vienytis, todėl dar IX amžiaus pabaigoje Italijoje pradėjo steigti cechus – organizacijas, jungiančias kūrėjus. Norintys į juos patekti asmenys privalėjo sumokėti ne tik narystės mokestį, bet ir pademonstruoti savo gebėjimus – sukurti vertingą gaminį. Cecho nariai dalindavosi savo patirtimi, pastebėjimais, padėdavo vieni kitiems, tačiau labai nenoriai priimdavo naujus kūrėjus bei daug iš jų reikalavo.

Technologijų plėtra ir amatininkų nenoras būti progreso dalimi sutrikdė šių organizacijų sėkmingą gyvavimą, tad XVII – XVIII amžiuje cechų sistema galutinai prarado savo įtaką ir buvo beatodairiškai naikinama, tačiau jų idėjas ir mąstymo filosofiją perėmė mokslo bei meno kūrėjų organizacijos.

Nuo cechų sukūrimo praėjo daugiau nei tūkstantmetis, o kūrėjams teko patirti daugybę sunkumų, ypač tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva, tačiau išlikę griežti reikalavimai norintiems įstoti į sąjungas tik įrodo tradicijų tęstinumo ir kokybiškos veiklos svarbą. Matomi veiklos rezultatai ne visuomet atspindi darnų ir styguotą darbą, tad susipažindami su sąjungomis ir jų veikla, taip pat stengėmės išsiaiškinti, su kokiomis problemomis ir sunkumais jos susiduria, kodėl ne visi tam tikros srities atstovai priklauso sąjungoms, kodėl kuriamos identiškos organizacijos, tačiau skirtingais pavadinimais, ar tinkamai yra atstovaujami narių interesai.

Mes ne tik kalbėjomės, skaitėme, stebėjome, tačiau ir prisilietėme prie mokslo ir meno istorijos, pajutome ryškiai plieskiančią žinių bei talento ugnį, todėl tikimės, jog mūsų atrasti ir pastebėti dalykai leis Jums pažinti šias organizacijas, kurių blyški išorė neatspindi spalvingo vidaus.

Redakcija

Pranciškus Vaišvila
Birutė Rutkauskaitė
Akvilė Razmarataitė
Gintarė Rovaitė
Viktorija Steniulytė – kalbos ir nuotraukų redaktorė
Augustas Stankevičius – redaktorius
Simona Voveriūnaitė – redaktorė
Adrė Zakrauskaitė – kalbos redaktorė
Donata Špokaitė
Dainora Žalpytė
Eimantas Tukačiauskas
Brigita Žebrauskaitė

Projekto vadovas lekt. dr. Deimantas Jastramskis

Redakcijos nuotrauka