Lietuvos festivalių aljanso steigiamajame statute skelbiama, jog pagrindinė asociacijos užduotis − skatinti naujas kūrybines iniciatyvas ir raginti platesniam bendradarbiavimui. Lietuvoje yra daugiau kaip 200 rengiamų festivalių, dar daugiau juos kuriančių prodiuserių, o daugiausia – kūrėjų, norinčių tuose festivaliuose dalyvauti. Ši kūrybinė organizacija vienija visus juos bendroms idėjoms ir naujiems projektams, padeda ieškoti finansinių išteklių bei alternatyvų. Aljansas rengia bendrus suvažiavimus, planuoja konferencijas, seminarus, tobulina kūrėjų, renginių idėjų autorių bei prodiuserių profesinę veiklą, gina bendrus interesus ir autorines teises. „ Labai svarbu, kad bendram darbui jėgas sutelkę kūrėjai geranoriškai dalinasi patirtimi, sumanymais ir siekia populiarinti mažuosiuose Lietuvos miesteliuose vykstančius originalius ir vertingus meno, muzikos, šokio festivalius, apie kuriuos daugelis net nėra girdėjęs. Pavyzdžiui,  Žagarės Vyšnių Festivalis, kuriame kasmet dalyvauja daugiau nei keli šimtai atlikėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, o netradicinėse erdvėse vykstantys vaidinimai, improvizacijos, atrakcijos savo kūrybine verte nė kiek nenusileidžia didiesiems Lietuvos festivalių „grandams“ , tačiau nesulaukia tūkstantinės auditorijos“, −  teigia festivalio „Birštonas Jazz“ sumanytojas ir organizatorius, Birštono kultūros centro direktorius ir festivalių aljanso viceprezidentas Zigmas Vileikis.

Aljanso planuose – dar daugiau tikslų

Siekiant ugdyti kūrėjų sąžiningumą klausytojų atžvilgiu, aljanso nariai ketina puoselėti „gyvo“ pasirodymo tradiciją ir reglamentuoti taisyklę, kuri neleistų renginiuose, kuriuos remia valstybinės institucijos ar miestų savivaldybės, atlikėjams naudoti fonogramas.

„Kiekvienas klausytojas turi žinoti, kur eina, tad ir komerciniuose renginiuose turėtų būti nurodyta, ar atlikėjai dainuos su garso įrašu, ar „gyvai“. Juk jau prieš eidami į parduotuvę apsisprendžiame, ką pirksime – sviestą ar tik riebalų mišinį“, − juokauja Z. Vileikis.

Festivalių aljanso tiksluose – dar viena idėja. Planuojama inicijuoti kultūrinę kūrybinę programą „Lietuvos festivalių keliais“, kurios metu būtų galima įsigyti žiūrovo abonementą, leidžiantį apsilankyti visuose sezono festivaliuose. Įsigijus vadinamąjį „melomano bilietą“ būtų galima ne tik daugiau pamatyti, bet ir sutaupyti.

Kūrybinė erdvė – kiekvienam?

Šalyje besiplečiančios kūrybinės industrijos ir gausėjanti meno festivalių lankytojų auditorija skatina renginių autorius bei  prodiuserius priimti novatoriškus sprendimus − užsienio šalyse paplitusi idėja festivalių metu įkurti menines erdves greitai prigijo ir Lietuvoje.  Publikos saviraiškai ir kūrybinėms dirbtuvėms renginiuose skiriamas ypatingas dėmesys − Anykščiuose vykstantis festivalis „Velnio akmuo“ kasmet ruošia vis margesnę nekoncertinę programą : tai meistriškumo paskaitos, festivalio metu vykstantys kino seansai, foto konkursai, kompiuterinių žaidimų salonai, protų mūšiai ir kriokimo varžybos.

Paklaustas apie kūrybinių erdvių svarbą Z. Vileikis teigia, kad viskas priklauso nuo festivalio specifikos ir tradicijų. „Pavyzdžiui, Pažaislio muzikos festivalis nevykdo jokių atrakcijų, o „Kaunas Jazz“  rengia vaikų piešinių akciją Vienybės aikštėje. Atrakcijų, užsiėmimų įvairovė priimtina festivaliui „Skamba, skamba kankliai”, „Galapagai”, „Bliuzo naktys”, tačiau tai nelabai derėtų su klasikos festivaliais. Laikui bėgant viskas išsigrynina, todėl festivalius reikia rengti bent jau 5-10 kartų, kad būtų pamatytas jų tikrasis veidas. Įvairovė ir saikas yra vertybės.‘‘ Anot pašnekovo, svarbu nepamiršti, jog tai – tik šalutinis kultūrinio renginio produktas, kuris neturėtų užgožti pagrindinės festivalio  minties ir jame dalyvaujančių menininkų.

Būti drauge – vertinga ir prasminga

 „Svarbiausia − bendrauti ir bendradarbiauti“, − skelbiama festivalių aljanso steigimo statute, kuriame pabrėžiama, jog tik bendradarbiaujant galima kurti įvairias nuolaidų sistemas bei pasinerti į rėmimo fondų paieškas.

„Lietuvos kultūros rinka nėra didelė, dažnai mes esame savamoksliai ir išradinėjame dviračius, kurie kitur jau senokai yra išrasti. Aljansas padeda keistis gerąja patirtimi, įvertinti savo festivalį kultūrinėje rinkoje. Drauge dirbti visada lengviau, todėl manau, kad aljansas suteiks vertingos patirties ir skatins konkurenciją tik gerąja prasme “, − teigia Visagino miesto vicemerė, festivalio „ Visagino Country“ sumanytoja Elena Čekienė.

„Aš manau, kad susibūrus visiems kartu galima nuveikti daug daugiau nei atskirai, nesvarbu, koks kūrėjas ir iš kokios sferos esi. Visai kaip toje pasakoje apie ropę: nei senukas, nei senutė negalėjo jos išrauti, kol visas kiemas nesusivienijo bendram reikalui,“ – apie asociacijos prasmę pasakoja prodiuseris, festivalių „Galapagai“ ir „Bliuzo naktys“ iniciatorius Algirdas Barniškis – Blėka.

„Visų pirma, būnant grupėje su kolegomis daug lengviau išgyventi visus su organizaciniais dalykais susijusius stresus, tad burtis į aljansą kūrėjams yra naudinga ir psichologiniu aspektu. Antra, matau aljanso perspektyvas ir apčiuopiamą naudą, taip pat labai svarbu, kad kartu su kitais kūrėjais galime spręsti iškilusias problemas, plėsti savo ryšius ir akiratį. Žinoma, visada miela ir malonu dalintis patirtimi ir jos pasisemti iš kolegų,‘‘ – teigia asociacijos narys, tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ sumanytojas J. Žitkauskas.

Organizacija planuoja kiekvieną pavasarį ir rudenį prijungti naujų narių, kuriems bus taikomi specialūs atrankos kriterijai.

Susiję