Lietuvos teatro sąjunga – aktorių namai?

lietuvos_teatro_sajunga

Rami ir tyki Teatro gatvė Vilniuje. Simboliška, kad būtent čia, Teatro gatvėje, yra įsikūrusi teatralus vienijanti ir jų interesus ginanti Lietuvos teatro sąjunga. Virš įėjimo pakabintas užrašas skelbia – „Aktorių namai“. Tačiau kiek šis pavadinimas iš tiesų atspindi sąjungos plėtrą, veiklą ir siekį tapti tikrais teatralus vienijančiais namais?  Ar „Aktorių namų“  idėja jau įgyvendinta, ar vis dar lieka siekiamybė?

Veikla ir plėtra

Dabartinis Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas, aktorius Ramutis Rimeikis, pareigas einantis nuo 2011 metų, pasakoja apie prioritetines veiklos sritis, plėtrą ir savarankiškumą. „Svarbiausios veiklos sritis skirstome į profesines – ginti aktorių interesus ir kūrybinius projektus. Praeitais metais vykdėme profesionalių aktorių iki 35 metų amžiaus duetų ir jaunojo režisieriaus eksperimento konkursus“, – teigia sąjungos pirmininkas. „Dėl projektų finansavimo ir vykdymo bendradarbiaujame su Kultūros ministerija. Šiemet organizuojame išvyką į tarptautinį teatro vaikams ir jaunimui festivalį Danijoje. Šie konkursai ir pritraukia jaunuosius aktorius į organizaciją, o jaunų žmonių sąjungoje itin trūksta. Tokie projektai yra stabilus pagrindas aktoriams pradėti karjerą, jausti saugų emocinį ir finansinį užnugarį.“

Lietuvos Teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis. (nuotrauka Artūro Morozo)
Lietuvos Teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis. (nuotrauka Artūro Morozo)

Sąjungos savarankiškumas

Savarankiška organizacija save vadinanti Teatro sąjunga rūpinasi maždaug 400 teatralų ir teatro darbuotojų interesais. Deja, LTS (Lietuvos Teatro Sąjunga), iki 2003 metų organizavusi kasmetinius Auksinių scenos kryžių apdovanojimus, šių pareigų šiuo metu nebeturi. „Viskas dabar priklauso nuo Kultūros Ministerijos, mūsų sąjunga tik deleguoja vieną narį į komisiją“, – pasakoja Ramutis Rimeikis. Net ir spręsdama teatrų viduje vykstančius konfliktus LTS neturi svaraus žodžio: „Mes galime tik pareikšti nuomonę tam tikru klausimu ir teikti pasiūlymus Kultūros ministerijai, visus sprendimus ji ir priima“. Būtent tokį LTS paveikslą nupiešė sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis. Tad jei sąjunga neturi tiesioginių įgaliojimų valdyti teatralų bendruomenę ir daryti jai įtaką, ar ji išpildo „aktorių namų“ sąvokos keliamus reikalavimus?

„Jokios įtakos LTS mums nepadarė“

aktoriu_namaiJaunų žmonių LTS itin trūksta, tačiau tokio reiškinio priežastys lieka aiškiai nenustatytos. Aido Giniočio įkurtos teatro laboratorijos „Atviras ratas“ direktorė Eleonora Kasperūnienė išsako kiek kitokią nuomonę apie LTS reikalingumą jaunų aktorių atžvilgiu: „Lietuvos Teatro sąjungai mes nepriklausome, nes, mūsų manymu, ji yra neveiksminga, iš tikrųjų nežinome nieko apie jos veiklą, kuri padėtų mūsų teatrui lengviau, populiariau ar paprasčiau gyventi ir vystyti savo veiklą. Jokios įtakos LTS kol kas nepadarė nei mums, nei kitiems, nors vis žada kovoti už profesionalų teatrą“. Tokia nuomonė iš jaunus žmones vienijančio teatro judėjimo nėra nenuspėjama. Jų pozicija aiški, LTS jiems nedaro jokios įtakos, teatro vykdomi projektai nepriklauso nuo sąjungos veiklos ar sprendimų.

  „Scena – ne frontas, reikia vienytis, o ne kariauti tarpusavyje“

„Salė renginių metu būdavo sausakimša!“ – atsiminimais apie ankstesnes Teatro sąjungos patalpas dalinasi aktorius Sigutis Jačėnas. Daug metų teatro scenoje dirbantis aktorius sąjungos veiklą, turimą įtaką ir plėtrą vertina kiek kitaip. „Scena – ne frontas, reikia vienytis, o ne kariauti tarpusavyje“, – teigia aktorius. Vos prieš savaitę vėl atnaujinęs savo narystę, aktorius neslepia, kad sąjungą jis laiko neabejotinai reikalinga. „Sąjunga išlaiko tradicijas, rengia naujas programas, susitikimus su aktoriais, teatro veteranų vakarus, aktyviai rodo iniciatyvą organizuodami renginius. Jaunam žmogui sąjunga tampa platforma, ant kurios stovėdamas aktorius gali statyti savo idėją ir su LTS ją realizuoti, gauti finansavimą. Aš pats vis dar bandau gauti finansinę paramą projektams.“ Paklaustas, ar pats norėtų prisidėti prie sąjungos veiklos organizavimo, aktorius užsimena, kad tokių planų turi: „Klaipėdoje nebeliko aktyvių Lietuvos Teatro sąjungos narių, tad supratau, kad man laikas užimti šias pareigas ir pradėti jungti uostamiesčio teatralus į sąjungą.“. Paklaustas, kaip reaguoja į tai, kad Auksinių scenos kryžių apdovanojimai nebepriklauso LTS, aktorius atsako: „Į tokį reiškinį reaguoju gana ramiai, nors sąjunga ir galėtų turėti tam daugiau įtakos, tačiau visi anksčiau ar vėliau gyvenime po kryžių gausim, tad nėra kur skubėti“.

Lietuvos Teatro sąjunga, persikėlusi iš prestižinės vietos į atokesnę, mažesnę erdvę, tarsi pati sumažino savo įtaką ir darbą. Jauniems žmonėms, sąjungos idėja nėra patraukli ir įdomi, tačiau su ankstyvesne sąjungos veikla susidūrę aktoriai stengiasi toliau aktyvinti jos  plėtrą. Tikėtina, kad jiems padėdant Lietuvos teatro sąjunga atgims ir teatro bendruomenei atstos tikruosius namus.

Patalpinta: Rašiniai