Ir autoriai turi teisių

Asociaciją įkūrė Lietuvos kūrybinės sąjungos ir autoriai 1990 m. „Kai kūrėsi LATGA, buvo laukiniai laikai. Prieš tai veikė Sovietų Sąjungos autorių teisių agentūra, kuriai vadovavo advokatas Jonas Leikauskas. Sovietinė agentūra nenorėjo trauktis, todėl naująjį direktorių teko įvesti su automatais. Pradžia buvo sunki – reikėjo viską pradėti nuo nulio. Kūrybinės sąjungos ir autoriai 1990 m. susirenka ir nusprendžia įkurti nepriklausomą nuo Maskvos Lietuvos autorių teisių gynimo asociaciją, 1991 m. sausio 3d. išrenkamas LATGA direktorius Edmundas Vaitekūnas, Dailininkų sąjungos  patalpose skiriamas vienas kambarėlis,  stalas, kėdė, pora popieriaus lapų, pieštukas ir pasakyta: „Dirbk!“. Ir direktorius dirbo: buvo įstota į tarptautines organizacijas, įvestos licenzijavimo sistemos, paskirstymo taisyklės“, – apie sudėtingą asociacijos kūrimąsi pasakoja dabartinis LATGA direktorius Jonas Liniauskas. Ką veikia LATGA? Pirmiausia, kolektyviai administruoja autorių teisių turėtojų teises, atstovauja užsienio autorius Lietuvoje, lygiagrečiai atstovaudama ir Lietuvos autorių teises užsienyje, paskirsto atlyginimus autoriams už jų kūrinių panaudojimą, kovoja su autorių teisių pažeidimais.

Vienos iš didžiausių asociacijų, vienijančios virš 4 tūkst. narių Lietuvoje ir virš 20 mln. pasaulio autorių, vadovas Jonas Liniauskas yra ir rašytojas, knygų vaikams autorius. Kūrybinis veikėjas ir direktorius – atrodo, du tarpusavy nesuderinami vaidmenys. Vis dėlto, kaip teigia pašnekovas, į šias pareigas jis nėra it iš dangaus nuleistas. Vadovaujantį darbą J. Liniauskas dirba jau du dešimtmečius. Ilgus darbo metus pašventęs Lietuvos rašytojų sąjungai dirbo valdybos sekretoriumi, pirmininko pavaduotoju, vėliau dvi kadencijas pirmininkavo. Tuo pačiu metu pirmininkavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybai, buvo Kultūros ir meno tarybos narys. Taigi, patyrusiam vadovui imtis groti pirmuoju smuiku LATGA asociacijoje nebuvo didelis iššūkis. „Lyginant Rašytojų sąjungą ir LATGA asociaciją skirtumų yra – Rašytojų sąjunga turi daugiau turto, bet mažiau pinigų, tuo tarpu LATGA–A turi daugiau pinigų, bet mažiau turto“, – įžvalgomis dalijas J. Liniauskas.

Atlikėjų stiprybė – bendrume

1999 metais įsteigta Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA veikia narystės pagrindu. Ji skirta kolektyviai organizuoti atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises. „Mūsų veikla susijusi su šių asmenų intelektinės nuosavybės teisėmis. Yra labai daug ir plataus masto tiek kūrinių, tiek atlikimų, tiek muzikos įrašų panaudojimo būdų. Tokių, kaip pavyzdžiui, jų naudojimas radijuje ar televizijoje, viešose komercinėse erdvėse –  parduotuvėse, restoranuose, grožio salonuose, viešbučiuose – kur muzika skamba kaip foninė ir kaip jų pridėtinės vertės dalis. Su visais tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais suderinti Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad vienokiu ar kitokiu būdu, už tokį kūrybinės produkcijos panaudojimą būtų atlyginta“, – aiškina AGATA Informacinio centro teisininkė Martyna Gudaitė – Gulbinienė. Šiuo metu į asociacijos veiklą yra įsitraukę virš 3600 Lietuvos atlikėjų ir aktyvių fonogramų gamintojų. Tačiau bendradarbiavimo sutarčių su analogiškomis užsienio organizacijomis pagrindu vyksta kūrybos rezultatų teisėto panaudojimo užtikrinimas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, kartu įpareigojantis atstovauti ir ginti užsienio atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises Lietuvoje.

Kam reikalinga AGATA? „Įsivaizduokime radijo stoties ar televizijos veikimą. Jūs esate radijo stoties vadovas ar programų direktorius. Susidarėte grojaraštį, tačiau įstatymas numato, kad negalite naudoti kūrinių ir atlikimų be leidimo, nemokant atlyginimo. Ką jums daryti? Skambinti kiekvienam atlikėjui, muzikos autoriui? O jei atlikėjas ar žodžių autorius yra ne vienas? Arba yra dar penki pritariantys vokalistai? Sukontaktuoti su visais būtų labai sudėtinga, užimtų begalę laiko. Ir atvirkščiai, kalbant iš teisių turėtojų pozicijos, jei nebūtų asociacijų, subjektui reiktų pačiam sekti kur ir kada nuskambėjo jo kūrinys ar pan. Tačiau sukontroliuoti visus dabar esančius kanalus ar radijo stotis taip pat būtų neįmanoma.“ – samprotauja M. Gudaitė  – Gulbinienė.

Asociacijos skirtingos, problemos – tos pačios

Tiek LATGA, tiek AGATA asociacijų tikslai ir veiklos pagrindai iš esmės yra tie patys. Pagrindinis skirtumas – tai naudos gavėjas, kitaip tariant – adresatas. LATGA asociacija administruoja autorių teisių turėtojų teises, savo ruožtu AGATA, kaip ir minėta anksčiau, administruoja atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises. Visgi asociacijų veiklose kliūtys iškyla panašios. Nepaisant to, kad įstatymiškai numatoma kūrybinių veikėjų teisė gauti atlygį už savo kūrinius ar jų atlikimą, tačiau tai įgyvendinti nėra paprasta: „Intelektinės nuosavybės sritis Lietuvos žmonėms apskritai yra nepakankamai pažįstama ir visuomenėje sulaukia atmetimo reakcijos. Dėl šios priežasties aš kaltinu laikmetį, manau, jog tai susiję su sovietmečiu, kada viskas buvo iš esmės kitaip ir galbūt nerūpėjo tiek daug žinoti ar suprasti apie aplink supantį pasaulį jokiomis prasmėmis, todėl tokia pat situacija buvo ir su intelektinės nuosavybės teisėmis. Nors tarptautinės sutartys, garantuojančios kūrėjų teises į jų rezultatus, gyvuoja nuo XIX amžiaus ir yra gana sena sistema, bet mes joje negyvenome, tad mūsų žmonėms ji yra tik maždaug 20 metų senumo ir nėra perprasta. Taigi, nenuostabu, kad visuomenės kultūros lygis ir supratimas šioje srityje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, kaip Vokietija ar Prancūzija, kur ši sistema suvokiama kaip norma, yra nepalyginamai siauresnis“, – sako teisininkė M. Gudaitė – Gulbinienė.

„Visur, kur yra muzika, kūriniai – visur yra autorius. Faktiškai, be autorių jūs negalite gyventi nė kiek. Televizija negali egzistuoti be autorių darbų, radijo stotys negali egzistuoti be muzikos, boulingas, sveikatingumo centras, kirpykla, kur benueisit – visur skamba foninė muzika ir visur rasite autorių indėlį. Tie verslininkai, kurie tai suvokia, nenori pažeisti įstatymų – sudaro su mumis sutartis ir nustatytu tarifu moka mokestį“, – atvirauja LATGA direktorius J. Liniauskas. Visgi, direktorius sako, kad tenka susidurti ir su ne tokiais geranoriškais asmenimis: „Aišku, yra ir tų, kurie nėra linkę atlyginti už kūrybinės produkcijos panaudojimą gudraudami. Pavyzdžiui, įkuria vieną bendrovę, surengia vieną koncertą, tada tą bendrovę palieka kyboti ore, įkuria kitą bendrovę, surengia dar vieną koncertą, pasiima pinigus ir už nieką nemoka“. Pašnekovo teigimu, apie teises į intelektinį produktą ir tai, kad už jo naudojimą reikia mokėti, nesuvokia ne tik visuomenė, apie tai nesuvokia net Seimo nariai, neretai ir patys autoriai: „Tas nesuvokimas ir yra labai didelė problema. Manau, jog jau mokykloje turėtų būti aiškinama, kas yra autorystė, kur ir kaip gali būti tavo kūrinys panaudotas, kada tu esi autorius“, – kalba J. Liniauskas.

Yra ką veikti…

Siekiant plėsti visuomenės suvokimą ir padėti suprasti, kad autorių darbas yra nuosavybė, už kurios naudojimą turi būti atsiskaitoma, asociacija LATGA ruošiasi organizuoti seminarus rajonų savivaldybių tarnautojams, kurie susiduria su licenzijavimu. AGATA visuomenės švietimo programą įgyvendina nuo 2006m., švietėjišką veiklą vykdyti 2012 metų pradžioje pradėjo ir AGATA informacinis centras, kuris buvo įsteigtas reaguojant į organizacijos narių poreikius. Informacijos ir žinojimo trūksta ne tik naudotojams, bet ir patiems kūrybiniams veikėjams. AGATA Informacinio centro teisininkės Martynos Gudaitės – Gulbinienės teigimu, kuriančių ir dalyvaujančių kūrybos rinkoje žmonių išties daug, todėl poreikis gauti daugiau informacijos apie savo teises, sklaidos galimybes, atlygį, konsultacijų teisiniais klausimais labai didelis. Teisininkė prasitarė, kad greitu laiku AGATA ruošiasi visuomenei pateikti teisėtą alternatyvą piratavimui – nacionalinę muzikos duombazę, taip sprendžiant teisėtos muzikos pasiūlos problemą.

Kiekvienoje sistemoje yra spragų, vietų, kurias reikia tobulinti ar tuščių ertmių, kurias reikia užpildyti. Taigi nenuostabu, kad ir intelektinės nuosavybės srityje tobulėti yra kur ir kam…

Susiję