Redakcijos žodis
Šiemet skaičiuojame 99-uosius Valstybės atkūrimo metus. Iki garbingo šimtmečio liko visai nedaug, bet argi ne smagiau švęsti išvakarėse? Neseniai atrastas Vasario 16-osios aktas tik įrodo, jog turime švęsti jau šiandien. Tačiau švęsti nereiškia užsimiršti. Tai reiškia prisiminti, įvertinti ir žvelgti į ateitį. Sutikdami Valstybės šimtmetį privalome turėti viziją, kokios Lietuvos norime ir kaip tai pasiekti.
Turbūt nemažai kas pasakytų, jog 100 metų – tik skaičius, nereiškiantis nieko, jeigu šalyje yra vis dar tiek daug dalykų, kuriuos reiktų keisti. Kiti galbūt paklaustų, koks dar šimtmetis, jeigu pusę to laiko Lietuva nebuvo laisva. Mes nesiginčijame ir į šį laikotarpį pro rožinius akinius nežiūrime. Vis dėlto tikime, jog pati svarbiausia žinia, kurią turime skleisti saviems ir svetimiems, yra ta, jog Lietuva laisva ir Tėvynę mylinčių žmonių pastangomis ir rūpesčiu tokia išliks.
Istorija rodo, jog šalį į laisvę, gerovę ir klestėjimą kartais veda ne dideli ir svarbūs sprendimai, bet nuoširdus ir atlygio neprašantis atskirų žmonių atsidavimas. Tokių tautos vedlių nevalia pamiršti. Tautos vedliai – tai ne vien tik istorijos vadovėliuose aprašyti herojai. Tokie Tėvynę į priekį vedantys žmonės yra išsibarstę po visą Lietuvą. Kartais tai nepastebimi žmonės, su kuriais prasilenkiame gatvėje, tačiau jų svarba ne mažesnė. Jie mažais, bet svarbiausia – nuoširdžiais darbais prisideda prie mūsų tautos judėjimo į priekį. Kartais jie net nėra lietuviai, bet juk šalį gali mylėti net ir nebūdamas jos piliečiu. Gali ją mylėti net ir nebūdamas joje. Svarbiausia tai, ką jaučiame jai savo širdyje.
Margarita Sargautytė
Redakcija
Vyriausioji redaktorė
Margarita Sargautytė
Kalbos redaktorės
Domantė Platūkytė
Greta Zulonaitė
Dizainas
Oskaras Pajaujis
Žurnalistai
Marija Vasiliauskaitė
Gabrielė Vilkickytė
Rugilė Tarasevičiūtė
Gintarė Valancevičiūtė
Lukas Vetlovas
Rimas Leonavičius
Nostalgija tėvynei sugrąžino buvusį emigrantą
Prieš dvidešimt trejus metus kunigystę į meilę moteriai ir šeimą iškeitęs Edmundas Atkočiūnas dėl visuomenės pasmerkimo buvo priverstas emigruoti į svajonių šalimi vadinamą Ameriką. Vis dėlto nostalgija gimtajam kraštui sugrąžino Edmundą Atkočiūną į Lietuvą. Emigranto duonos ragavęs lietuvių, gyvenusių užsienyje, organizacijos „Sugrįžus“ vadovas nedvejodamas sako: „Tėvynė man reiškia viską“. →
Tautiniai šokiai – kaimo vaikų kasdienybė
Zita Venskūnienė, gyvenanti Marijampolės rajone, mažame Igliaukos kaime paskyrė visą savo gyvenimą tautiškumo puoselėjimui. „Tryptukas“ – užauginęs daugelį kaimo vaikų, kurie koncertavo ne tik visoje Lietuvoje, bet turėjo šansą aplankyti įvairias pasaulio šalis: Vokietiją, Prancūziją, Lenkiją, Italiją, Norvegiją, Slovakiją, Čekiją, Graikiją. Nuo 1990 m. kolektyvas dalyvavo visose Lietuvos Dainų šventėse. Dėl šios talentingos šokių mokytojos nuolatinio dėmesio ir sunkaus darbo žmonės, kurie Igliaukos kaime praleido savo didžiąją dalį gyvenimo bei nuo pat mažumės lankė šį šokių ratelį, turėjo galimybę suvokti, koks tautinis šokis buvo ir yra svarbus mūsų tautai. →
Vaikų globos namų auklėtiniams dėmėsį dovanoja aplinkiniai
Lietuvoje esančiuose vaikų globos namuose augančius mažamečius vis dažniau gelbsti geranorės šeimos. „Mes matome kaip pasikeičia paauglio elgesys ir būdas, jis randa savyje tam tikrą nusiraminimą, jaučiasi mylimas, reikalingas“, – apie globėjus atradusius vaikus pasakoja Panevėžio rajono Linkaučių vaikų globos namų direktorė Jūratė Pogojienė. Paprastai, poros norinčios įsivaikinti, pirmenybę skiria kūdikiams, kuriuos tikisi užauginti kaip savo biologinius vaikus, o vyresnieji paliekami nuošalyje. →
Du žemynai – vienas bendras pasirinkimas
Tianyue Liu – pirmą kartą į Lietuvą iš Kinijos atvyko prieš trejus metus. Samsonas Toye – nigerietis, į Lietuvą atsikraustęs prieš penkerius metus. Tianyue Liu – Lietuvos edukologijos universitete dėsto kinų kalbą ir kultūrą, Samsonas Toye – Lietuvos moksleiviams ir studentams skaito motyvacines paskaitas ir mąsto, kaip sustiprinti Lietuvos ir Nigerijos santykius. Šiuos iš pirmo žvilgsnio skirtingus žmones sieja vienas dalykas – iš viso pasaulio šalių savo svajonę įgyvendinti ir laimės ieškoti jie nusprendė Lietuvoje. →
Brito širdyje – ypatinga vieta Vilniui
Žurnalistas, rašantis Lithuania Tribune ir The Guardian, dirbęs Vilniaus miesto savivaldybėje, „Music Export Fund“ redaktorius. Tiek ir dar daugiau per dvejus metus Lietuvoje nuveikė britas George’as Eastas. Pamatęs Rusiją, britas užsuko į Lietuvą ir, savo netikėtumui, čia užsiliko kuriam laikui. Nors užsienietis grįžo į gimtąją Jungtinę Karalystę, Lietuvos pamiršti negali ir neslepia, jog Vilniuje jis buvo labai laimingas. Pokalbis apie čia surastą laimę ir Lietuvą brito akimis. →
Meilė tėvynei neblėsta ir už tūkstančių kilometrų
Kai mums, vietiniams lietuviams, tenka išgirsti apie mūsiškius, gyvenančius už 13 tūkstančių kilometrų, ne visai suvokiame, ką ten gali veikti mūsų tautiečiai, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių jie ten atsidūrė. Lietuvių bendruomenė Pietų Amerikoje yra viena didžiausių ir įvairiausių pasaulyje. Šios bendruomenės veiklą pristatyti sutiko buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Pietų Amerikai Juan Ignacio Fourment Kalvelis. →
LGBT situacija – gemalo būsenos
Priešiškumas lesbietėms, gėjams, biseksualams, transseksualams ir kitiems netradicinės orientacijos žmonėms (LGBT) ir homofobinės nuostatos vis dar paplitę. Bendruomenei priklausantys žmonės ir šiandien turi kovoti, kad galėtų gyventi nepatirdami diskriminacijos, smurto ir priekabiavimo. Vis dėlto viešojoje erdvėje atsiranda daugiau empatijos, noro kalbėti apie neheteroseksualius žmones, spręsti esančias problemas. Viena iš tokių iniciatyvų – portalas „Išgir̃stì“. →
Šviesaus proto ribotos galimybės
Būna žmonių, kurie nepakelia akių, kad išvengtų kontakto su aplinkiniais. Tačiau dar daugiau žmonių nedrįsta pastebėti neįgalųjį. Taip bando ignoruoti šiuos žmones tarytum jų nebūtų. Dažnai pasijunta nepatogiai, bijo užkalbinti. O juk nieko nėra baisiau nei likti nematomam. Neįgalūs žmonės nori būti pastebėti. Jie mokosi, kuria, piešia ir užsiima daugybe kitų veiklų, kurios leidžia jiems pasijusti visuomenės dalimi. Šio straipsnio temų antraštės – Vilniaus „Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcinio centro absolventės Rimantės Rindzevičiūtės eilių ištraukos. →
Žygis, vienijantis pasaulio lietuvius
Paminėti Lietuvos šimtmetį automobiliais keliaujant aplink pasaulį – dovana tėvynei. ,,Misija Lietuva 100“ – tai precedento neturintis žygis, garsinantis Lietuvos vardą už valstybės sienų. 2016 metų vasarą prasidėjusi kelionė jungia lietuvius, gyvenančius užsienyje, ir dalijasi švente su visu pasauliu. Plačiau apie šią akciją pasakojo „Klajūnų“ klubo vadovas Gintautas Babravičius. Kartu su grupės „Antis“ lyderiu, visuomenės veikėju, architektu Algirdu Kaušpėdu, verslininku ir kelionių organizatoriumi Vaidotu Marozu ir kitais kelionių entuziastais jis aplankys šimtą šalių. →
Gabrielius Landsbergis: išgirskime žmones, o ne statykime betoninius blokus
Likus kiek daugiau nei pusmečiui iki atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo vis dažniau pasigirsta pavojaus signalai, jog šventei ruošiamasi atsainiai, neturint aiškaus plano nei dėl tinkamo šimtmečio įprasminimo, nei pinigų tam įgyvendinti. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kalba jau net ne apie projekto vystymą, o gelbėjimą. Ramūnas Karbauskis viešojoje erdvėje aiškina, jog yra puolamas ir neobjektyviai kritikuojamas dėl tautinio kostiumo idėjos. Apie (ne)pasiruošimą šimtmečio minėjimui, mikrokompiuterius bei partizanus kalbėsimės su Seimo nariu Gabrieliumi Landsbergiu. →
Iš Vingio parko į New Yorker
Šiuolaikinio pasaulio turinį kurianti naujoji karta dažną menininką įkvėpia kurti ir taip jai suteikti išliekamąją vertę. Tai nebe akvarelės, teptuko kategorija, o kelių dimensijų fantazijos bei elektros tinklo era. Jauki prieblanda, medinis grindinys, tankūs augalai, tarp jų virtualios gyvybės ženklus rodantys išmanieji prietaisai ir tyloje dirbantis iliustratorius Karolis Strautniekas. The Guardian ir The Economist – du pasaulinės žiniasklaidos gigantai, kurių jaunosios lietuvių kartos menininkas atsisakė, nes… yra per daug užsiėmęs. Vilniuje esančioje studijoje jis kasdien dirba tokiems užsakovams kaip The New York Times, GQ, New Yorker, Facebook, Air France ar Mini Cooper. Dėl išlavintos skonio pajautos ir koncentracijos, darbščių rankų ir neblėstančios fantazijos, o svarbiausia, juodo darbo lietuvis įsitvirtino pasaulio geriausiųjų lygoje. →
Leidinys parengtas doc. dr. Jolantos Mažylės vadovaujamam kursui „Žurnalistikos žanrai“