Mūsų laisvei 25

Redaktorės žodis

Mūsų laisvė dar visai jauna – vos vyresnė už mus pačius. Šiemet švenčiame 25 – ajį laisvės gimtadienį ir tą akimirką, kai užpūsime 25 žvakutes nuo kasmet vis ryškiau šviečiančio jos torto, sugalvokime norą, vieną ir tą patį. Laisve, susitikime ir kitais metais.

1990 m. Kovo 11 d. Tu ištarei pirmąjį žodį, kuris skambėjo visų mūsų lūpose. Taip, kaip iš pačios širdies gelmių balsas išlaisvina žodį, taip visi, kartu su tavimi kartodami „Lietuva“, tapome laisvi ir nepriklausomi. Nors nepriklausomybė buvo atkurta prieš 25 – erius metus, tačiau mes niekada Tavęs nepamirštame. Kaip ir per kiekvieną Tavo gimtadienį, Tau turime dovanų. Kaip ir per kiekvieną Tavo gimtadienį, dėkojame, kad esi su mumis.

Apie Tave rašoma istorijos vadovėliuose, kalbama per pamokas, kad laisvėje gimę Tavo vaikai suprastų, kaip nelengva buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir kaip tai reikia vertinti. Istorikai ir rašytojai kiekvieną Tavo žingsnį įamžina knygų puslapiuose – jų dėka Tavo istorija visada išliks gyva. Mes galime Tave perskaityti.

Apie Tave kuriami filmai. Laisvos šalies režisieriai ir aktoriai padeda dar kartą išgyventi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, pamatyti tai savo akimis net tiems, kurie tuo metu dar nebuvo gimę. Laisve, mes galime Tave pamatyti.

Apie Tave kuriamos dainos, kurios skamba per kiekvieną valstybinę šventę. Šių dainų žodžius kartoja kiekvienas laisvos šalies gyventojas. Laisve, mes galime Tave išgirsti.

Laisvoje šalyje mes niekieno nevaržomi kuriame, statome, augame ir šypsomės. Norime Tau parodyti, ką sukūrėme kartu su Tavimi, norime Tau padėkoti ir pasveikinti su 25 – uoju gimtadieniu. Norime pasakyti, jog esame laimingi galėdami augti kartu su Tavimi.

Redakcija

Vyriausioji redaktorė
Brigita Ragickaitė

Redaktorės pavaduotojas
Arturas Potapovas

Fotoredaktorė
Karina Urbanavičiūtė

Korespondentai
Evelina Želvytė
Greta Vaitkūnaitė
Julija Reklaitytė
Justina Rimkutė
Liudmila Timofejeva
Milda Vilčinskaitė
Rokas Rudzenskas
Rokas Trimbelis
Indrė Šlikaitė

Laisvės troškimas. AP, Liu Heung Shing nuotr.
Laisvės troškimas. AP, Liu Heung Shing nuotr.

Kritiškas žvilgsnis

Vytautas Radžvilas: „Nesame tokie geri ir šaunūs, kaip ilgą laiką manėme“

Per 25-erius atkurtos Lietuvos metus įsivyravo nuomonė, kad nepriklausomybė bei laisvė yra tapačios vertybės. Ką apie tai mano politologas, vertėjas, prof. habil. dr. Vytautas RADŽVILAS? Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys V. Radžvilas visą gyvenimą troško, kad Lietuva būtų nepriklausoma, laisva bei klestinti ir dirbo šio tikslo labui.

Laisvės natos

Lietuvą išlaisvinusios dainos – vis dar gyvos ir nepamirštamos

Dainos, kurioms skambant Lietuva tapo laisva prieš 25 – erius metus, vis dar skamba koncertų salėse ir žmonių širdyse. Povilas MEŠKĖLA laisvę kvietėsi atlikdamas dainą „Dar ne vakaras“, o Arvydas VILČINSKAS laisvei skyrė dainą „Grįžtu namo“. Abu šie kūriniai laikomi laisvės himnais, kurių neįmanoma pamiršti minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Esė

ŽMOGUS – LAISVAS AR SUVARŽYTAS?

Sekmadieniais, patogiai įsitaisę svetainėje ir gurkšnodami arbatą su citrina, visa šeima per Lietuvos televiziją žiūrime ir aptariame laidą „Mūsų laisvės metai“. Man Sąjūdis, Sausio 13-oji – nepatirta praeitis, aš tik per televizorių mačiau tankus, grėsmingai įsiveržusius į žmonių minią. Be abejo, įdomu klausytis jaudinančių laisvės kūrimo istorijų, bet man jos yra tik praeities šnabždesiai. Seneliai ir tėvai laisvę jau gali apibūdinti kaip procesą, svajonių bei norų pildymąsi ir tai, kas galiausiai buvo pasiekta, iškovota. O aš? Žinoma, turėčiau laisvę apibūdinti kaip kasdienybę, kaip visiškai suprantamą ir neginčijamą faktą, juk gyvenu demokratinėje visuomenėje, tačiau… Ar aš tikrai suvokiu, kas yra laisvė? Ar aš galiu vadinti save laisvu žmogumi? Juk ne kartą susigūžiau mokykloje, kai reikėjo drąsiai apginti savo nuomonę, juk ne sykį pabijojau pasakyti tiesą gatvės išsišokėliams.

Šalies gynyba

„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“ (K. Balutis)

Tarpukario Lietuva suverenitetą išlaikė neilgai – po dvidešimt dvejų laisvės metų mūsų valstybė buvo okupuota. Šiandien, praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atkūrimo, ir vėl jaučiame grėsmę. Karas tampa vis populiaresniu diskusijų objektu, o grąžinta privalomoji karo tarnyba – bene daugiausiai emocijų pastarosiomis dienomis sukėlusi tema. Apie tai kalbamės su Lietuvos kariuomenės vado padėjėju pulkininku Valdemaru RUPŠIU.

Kultūros langai

Jonas Vaitkus: „Visuomenės gyvenime dar daug pūlinių“

Režisierius Jonas VAITKUS – viena iškiliausių Lietuvos kultūros pasaulio asmenybių jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Regėjęs ne tik valdžių, bet ir visuomenės kaitą, jis gali atsakyti, kokia tikroji laisvės kaina ir kiek dalykų dar nepasikeitė.

Žaislų muziejaus įkūrėjai pasakoja istoriją kiek kitaip

Senamiestyje įsikūręs vienas iš nepriklausomos Lietuvos kūdikių – Žaislų muziejus. Eidami Šiltadaržio gatve šios erdvės galime nepastebėti – patalpos mažos, akį patraukiančios informacijos nėra. Tačiau užsukus į muziejų pajunti ramybę, o išeiti nebesinori. Spalvingas, jaukus ir mažas žaislų pasaulis sudomina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Šis muziejus duris atvėrė 2012 metais. Jo sumanytojai – Indrė ir Povilas Blaževičiai. Povilas – archeologas, istorikas, besidomintis vaikų istorija. Muziejuje susitikome išgerti arbatos ir pasikalbėti apie Žaislų muziejų.

Algirdas Šeškus: „Vykdytoju būti labai liūdna“

Įėjus į fotografo kabinetą pasitinka ore plėvesuojančios, ant didelių audėklo skiaučių atspausdintos nuotraukos. Jose – dūmuose paskendusių žmonių veidai, ugnis susilieja su dangumi. Vienoje iš jų ramiai žingsniuoja karvė. „Tai ritualinis mirusiųjų deginimas Nepale, – paklaustas, kas čia pavaizduota, atsakė fotomenininkas, Nacionalinės premijos laureatas Algirdas Šeškus, – Pakabinau prieš parodą čia, kad pajusčiau, koks bus tų plevėsuojančių nuotraukų efektas. Tai dabar štai gyvenam kartu.“ Laisvai kambaryje plaukantys vaizdai nuteikia pokalbiui apie laisvę. Meną. Ir žmogų jame.

Mūsų miesteliai

Kuriantys miesto legendą

Mažytis kaip siuvėjo smeigtukas, pasimetęs neaprėpiamoje visatoje. Taip Jonavos miestą apibūdina tarpukariu Jonavoje gimęs žydų kilmės rašytojas Grigorijus KANOVIČIUS. Šiandien tai devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Iki Antrojo pasaulinio karo 80 proc. miesto gyventojų sudarė žydai, o sovietmečiu Jonava tapo chemijos pramonės centru, tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėjo nykti: 1989 metais Jonavoje gyveno daugiau nei 36 tūkstančiai gyventojų, o šiandien jau nebėra nė trisdešimties. Nedaug išlikę ir žydų kultūros pėdsakų. Todėl G. Kanovičius bando išsaugoti miesto praeitį, o antrai kadencijai perrinktas Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas SINKEVIČIUS – atrasti kryptį, kuria miestas turėtų pasukti ateityje.

Istorijos vingiai

Moksleiviai laisvės ginti neitų

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtpenkmečio proga kalbinome Vilniaus Pilaitės gimnazijos istorijos mokytoją metodininkę Ireną VALUŠIENĘ. Ji pasidalino savo patirtimi ir prisiminimais apie istorijos mokslą sovietmečiu ir laisvės metais.

Ketvirtoji valdžia

Rimvydas Valatka: žiniasklaida – ir verslas, ir misija

„Mano laisvė baigiasi ten, kur pradeda kliudyti kito žmogaus laisvei“, – klasikiniu apibrėžimu apie tai, kas jam yra laisvė, prabyla Nepriklausomybės akto signataras, žinomas redaktorius, žurnalistikos veteranas Rimvydas Valatka. Aštrios plunksnos publicistas teigia, kad šiuo metu žiniasklaidos padėtis Lietuvoje yra prasta, žurnalistai negali būti ramūs dėl savo rytojaus, tačiau įdomesnės profesijos jis neįsivaizduoja.

Žurnalistika – šios dienos blyksnis

Teko puiki proga pabendrauti su Edmundu JAKILAIČIU – žurnalistu, turinčiu 17 metų patirtį naujienų srityje. Su pašnekovu susitarėme susitikti žurnalisto įmonėje „Media 3“. Ten mane pasitiko labai malonūs darbuotojai, jie pasiūlė kavos bei atnešė paskaityti naujų laikraščių. Biure kvepėjo kava, skambėjo muzika. Girdėjau kalbas apie darbą, kaip ruošiamasi atlikti užduotis. Pajutau, jog teigiamai nusiteikę darbuotojai yra atsidavę mėgstamam darbui, biuro aplinka priminė namus. Įėjusi pro duris, dešinėje pusėje pamačiau erdvų valgomąjį su dideliu langu į gatvę, tiesiai prieš mane stovėjo keli stalai su kompiuteriais, kairiau jų, už stiklinių durų, buvo matyti studija, toliau – darbo kampelis bei nuo garsų izoliuota erdvė, kur mane ir priėmė pašnekovas E. Jakilaitis.

Sėkmės istorijos

Įvykių sūkuryje

Penkiolika metų interneto dienraštis „Delfi.lt“ yra kartu su Lietuvos skaitytojais. Vyriausioji redaktorė Monika GARBAČIAUSKAITĖ–BUDRIENĖ portale dirba nuo pat įkūrimo pradžios. Didelio kolektyvo vadovė, visuomet įvykių sūkuryje esanti žurnalistė suteikė galimybę iš pirmų lūpų sužinoti, kuo gyvas „Delfi.lt“, šiemet minintis 15 metų sukaktį.