M. Martinaitis laukė ateinančios naujos kartos

„Tai buvo paskutinis mohikanas“, – taip rašytoją Marcelijų Martinaitį pavadino poetas Vladas Braziūnas. Per 77-ąsias sulauktas šv. Velykas literatūros klasikas patyrė insultą, o po savaitės Lietuvą apskriejo liūdna žinia. Netekome poeto, vertėjo, eseisto, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario. M. Martinaitis sulaukė jubiliejinių Sąjūdžio metų, tačiau nesuspėjo šios progos paminėti. Mano kraštiečiai jau turėjo progą įvertinti interviu su M. Martinaičiu, kuriame jis dalijosi mintimis apie Raseinių kraštą. Likusią interviu dalį planavau publikuoti artimiausiu metu, tačiau nemaniau tai padarysianti tada, kai poeto jau nebebus. Siūlau dar kartą pažinti kaimo vaiką, Kukučio tėvą, Sąjūdžio narį. Daugiau>>

Paulius Lileikis: „Tai buvo visos Lietuvos Atgimimo metas”

„Pauliukas? Pauliuką įleiskite, jis gerai fotografuoja, mums reikia tokių”, – devyniasdešimtaisias Pauliaus Lileikio užsidirbtas vardas tapo jo vizitine kortele ir universaliu leidimu į uždarus posėdžius Vyriausybės įstaigose. Tačiau ne visada viskas vyko sklandžiai – žymiam Lietuvos fotografui, dirbusiam Sovietų armijoje bei fotografavusiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, teko ir per tvoras laipioti, ir nuo apsaugos bėgioti. Apie euforiškus Atgimimo laikus, „Maroką” Vingio parke ir Danijos karalienę Kalvarijos turguje Paulius Lileikis pasakoja su jaunatvišku užsidegimu bei nostalgija. Daugiau>>

Respublikoniška laisvės samprata: nieko negali būti be manęs apie mane

Beveik pusę amžiaus kentę sovietinę okupaciją, 1988 m. Lietuvos žmonės pradėjo visuomeninį judėjimą, siekusį atkurti valstybės nepriklausomybę. Paklaustas apie Sąjūdį, Darius Kuolys sako: „Mes siekėme tiesos, teisingumo ir laisvės kartu“. Vilniaus universiteto dėstytojas ir visuomenininkas su bendraminčiais tuomet leido kultūros žurnalą „Sietynas“, kuriame rūpintasi kultūriniais laisvėjančios atsikuriančios visuomenės pamatais, kultūros ir būsimos valstybės ryšiu, Lietuvos vertybinių idėjų tvirtinimu bei įsteigė „Varpo“ korporaciją, su kuria stengėsi aktyvinti jaunimą važinėdami po mokyklas ir dovanodami mokiniams trispalves. Daugiau>>

Ar Sąjūdis vis dar gyvas?

Ar ne pernelyg dažnai, kaip tauta, renkamės žvelgti į ateitį, kurti planus ir strategijas rytojui, net neatsigręžę į savo praeitį, į istoriją, kuri yra mūsų šiandieninės Lietuvos pamatai? Esame įkalinti ties ateities perspektyva, galbūt savaime, o galbūt ko nors veikiami, tačiau toks priverstinis izoliacionizmas ties ja skaudžiai atsiliepia tiek mums patiems, tiek mūsų valstybei. Suformuoti nauji standartai ir aksiomos gali pasirodyti esą niekam tikę lyginant su tuo, ką vertinome anksčiau. Prisiminti yra būtina, norint išlaikyti blaivų protą. Daugiau>>

Ar Lietuvoje įmanoma išugdyti patriotišką pilietį?

Patriotizmas – viena tų vertybių, kurias, rodos, privalėtų turėti kiekvienas. Tai meilė, pagarba Tėvynei, jos tradicijų puoselėjimas, nežeminant kitų tautų ir kultūrų. Dažnai galima išgirsti, kad šiuolaikinė visuomenė stokoja patriotinių jausmų. Tačiau kas turi įskiepyti šias vertybes ir kada pats tinkamiausias laikas tai daryti? Daugiau>>

Jaunas balsas apie Sąjūdį

Sąjūdis buvo ir vis dar yra vienas svarbiausių įvykių mūsų tautos istorijoje. Dveji aktyvios Sąjūdžio veiklos metai padėjo atkurti nepriklausomą valstybę. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje šis judėjimas buvo svarbus ne tik tuometiniams parlamentarams, intelektualams, bet ir visai patriotiškumu spinduliuojančiai tautai. Jaunuoliai buvo ypač aktyvūs Sąjūdžio dalyviai tiek Baltijos kelio iniciatyvoje, tiek Sausio 13-ąją. Nors visi svarbūs asmenys, jų darbai ir nuopelnai yra smulkiai aprašyti istorijos knygose, tai tapo tik sausais faktais ir datomis. Mokiniai nebeklausia, kodėl ir kaip viskas įvyko, jie tik išmoksta, kas, ką ir kada padarė. Ir visos žinios, kaupiamos tik egzaminui, dažnai būna pamirštamos jau po kelių mėnesių. Vis dėlto yra ir išimčių. Daugiau>>

VOX POPULI. Kas Jums yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis?

Šiais metais minėsime Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-ąjį jubiliejų. Įdomu sužinoti, ką jauni žmonės mano apie šią sukaktį ir pačią iniciatyvą. Citatos pabaigoje pažymėjome atsakiusiojo vardą bei amžių. Daugiau>>

Sąjūdis objektyve

Daugelis mūsų yra per jauni, kad prisimintų Sąjūdį – gimėme jau laisvoje Lietuvoje. Nupasakoti, kas vyko devintojo dešimtmečio pabaigoje, ko gero, neįmanoma – vien tik faktų susidaryti įspūdį neužtenka. Tačiau pamatyti, kiek žmonių būrėsi į Sąjūdžio mitingą Vingio parke ar suvažiavimą Sporto rūmuose Vilniuje, kaip jie vis drąsiau kėlė trispalves – būtina. Klaudijus Driskius – vienas Sąjūdžio fotografų, sukaupęs beveik visų praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos įvykių nuotraukas. Vilniaus universitete, kur baigė žurnalistikos studijas, K. Driskius aktyviai įsitraukė į Universiteto kraštotyrininkų ramuvos judėjimą, kuris, kaip sako pats fotografas, ir atvedė jį į Sąjūdį.

Daugiau>>

Kaip mes ėjome į laisvę

Sąjūdyje buvo aktyvūs ne tik poetai, visuomenininkai, politikai, bet ir dvasininkai. Kunigas marijonas Vaclovas Aliulis Sąjūdžio laikotarpį atsimena itin ryškiai. Liturginės literatūros autorius ir vertėjas, Lietuvos Biblijos draugijos steigėjas, žurnalo „Katalikų pasaulis“ įkūrėjas ir iki 1991 m. vyriausiasis redaktorius teigia, kad tada Bažnyčia buvo kaip niekad ryžtinga ir aktyvi. Daugiau>>

A. Buračas: „Nepriklausomybės idealai ir siekiamybė buvo aptariami tik puse lūpų”

Šį birželį minėsime Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 25-ąsias metines. LPS savo veiklą pradėjo 1988 metais. Tai buvo iniciatyvių žmonių bei visos tautos judėjimas, kuris siekė įgyvendinti Lietuvos valstybingumo atkūrimą. Apie šį judėjimą ir jo veiklą kalbėjausi su akademiku Antanu Buraču, kuris buvo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Profesorius pasakojo apie judėjimo veiklą, Sąjūdžio spaudos būtinybę bei kartu su Viktoru Petkumi, Lietuvos politiniu veikėju ir disidentu, įkurtą Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją. Daugiau>>

Sąjūdis vyko ne tik Lietuvoje

Daugeliui Vakarų stebėtojų 1987-1989 metais atrodė, kad disidentiniai judėjimai atsirado tarsi iš oro. Protesto akcijos vykdavo dar iki 1988 metų, tačiau jos buvo smarkiai ribojamos sovietinės valdžios. Vienas svarbesnių buvo 1987 metų rugpjūčio 23 dieną Molotovo – Ribentropo pakto minėjimas prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingo dalyviai buvo fotografuojami, o telefono ryšių su užsieniu visą parą nebuvo. Kitą dieną pasirodė straipsniai įtakinguose užsienio leidiniuose: ,,The New York Times“, „Washington Post“, ,,Los Angeles Times“, ,,Chicago Tribune“ ir kituose. Tačiau tai nesutrukdė saugumiečiams suimti minėjimo dalyvių. Daugiau>>

Tiesa, kuri mus išlaisvino. Baltijos kelias

Maždaug dviejų milijonų susikabinusių žmonių grandinė nusidriekė per trijų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Į Baltijos kelią žmonės ėjo pėsčiomis, važiavo mašinomis, išsireikalautais autobusais ir net greitosios pagalbos automobiliais. Visiems tada transporto priemonių neužteko, bet žmonės liko stovėti savo miestų ar kaimų aikštėse, namų kiemuose. Jie dainavo, kalbėjosi ir verkė vieningai susikabinę už rankų. Verkia ir dabar, prabilę apie 1989 metų rugpjūčio 23-osios atsiminimus. Daugiau>>