Formaliai
Mugę atidarė Vilniaus meras ir žemės ūkio ministras
Šaltą kovo 4-osios vidurdienį prie Nacionalinio dramos teatro buvo oficialiai atidaryta Kaziuko mugė. Atidarymo ceremonijoje organizatoriai akcentavo mugės ilgaamžiškumą ir gilias šaknis – buvo priminta jos atsiradimo istorija…
„Aukštaičių dienų“ ir Kaziuko mugės uždarymas
Po trijų dienų Kaziuko mugės Vilniuje šurmulio, sekmadienio popietę atėjo laikas su ja atsisveikinti. Šiais metais mugei vadovavo aukštaičiai ir, prieš uždarant šventę, scenoje paskutinį kartą pasirodė jų ansambliai…
Tradiciškai
Verbos praeitis ir šiandiena kino juostoje
Kovo 4–6 dienomis Vilniuje šurmuliavusi Kaziuko mugė atidavė duoklę ir dokumentinio kino mėgėjams. Vėlyvą penktadienio popietę, jau pradėjus spausti šaltukui, Rotušės aikštėje po atviru dangumi įsikūrusiame mugės kino teatre žiūrovams buvo pristatyti du dokumentiniai filmai…
Tradicinės Užgavėnių šėlionės
Po pirmąjį kovo savaitgalį Vilniaus mieste vykusios Kaziuko mugės uždarymo ceremonijos Rotušės aikštėje linksmybės nesibaigė. Sekmadienį, kovo 6 d., prie miesto Rotušės susirinkę čigonai, ubagai, daktarai, visokio plauko velniai ir raganos priminė vilniečiams, kokios iš tiesų yra tradicinės Užgavėnės…
Keturi kilometrai gėrybių
Tris dienas Vilniuje šurmuliavusi Kaziuko mugė šiais metais nusidriekė daugiau nei keturis kilometrus – nuo Seimo rūmų per visą Gedimino prospektą, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio gatvėmis iki Tymo kvartalo ir Pilies gatve iki Rotušės aikštės.
Senamiesčio gatvėse – šokanti ir dainuojanti minia
Kovo 5 dieną, šeštadienį, Kaziuko mugės lankytojus džiugino tradiciškai vykusios teatralizuotos karnavalinės eitynės, kurių metu gausi persirengėlių minia žygiavo senamiesčio gatvėmis. 11 valandą iš Nepriklausomybės aikštės pajudėję eitynių dalyviai Rotušės aikštę pasiekė vidurdienį…
Kūrybiškai
Šventėje atgijo Bezduko istorija
Antrąją Kaziuko mugės dieną, šeštadienį, į Vilniaus Rotušės aikštę vilniečius ir miesto svečius sukvietė Raganiukės teatras. Teatro aktoriai ne tik vaidino, bet ir vedė viktoriną, mokė žiūrovus dainuoti, sušalti neleido kviesdami šokti lietuvių liaudies šokį „Oira“…
Kaziuko mugėje – Slam poezijos skaitymai
„Esate kūrybingas? Genai! Įsidarbinote kūriku? Genai! Trokštate dirbti sargu? Genai! Buvote žinomas ir populiarus? Genai! Likote niekam nereikalingas? Afigenai!“
Prekeivius ir pirkėjus linksmino gatvės muzikantai
Nors Kaziuko mugėje netrūko nuotaikingos muzikos, renginio organizatoriai bendrovė „Concept Events & Media“ ir Vilniaus etninės kultūros centras vilniečius bei mieste apsilankiusius svečius nuvylė – iš trijų žadėtų muzikinių renginių Lukiškių aikštėje neįvyko nė vienas…
Alternatyvusis Kaziuko mugės veidas
Alaus, blynų kvapo, tautinių juostų, keramikinių rakandų, meduolių, masiškai parduodamų niekučių apsupty, Kaziuko mugės pašonėje – Lukiškių aikštėje – įsikūrė menas. Jau antrus metus vykdomo projekto „Alternatyvioji jaunimo Kaziuko mugė“ organizatoriai šiais metais savo inicijuotais renginiais, žaidimais…
Redakcijos žodis
2011 metai mus užgriuvo ne tik cunamiais, bet ir informacinėmis audromis bei socialiniais vėjais. Vyraujant postmodernaus vartotojiškumo tendencijoms mažai kas liko šventa ar tikra. Kyla klausimas, kas šiame kontekste yra Kaziuko mugė? Vienas ne toks jau ir didelis reiškinys vaikiškai skambančiu pavadinimu. Tarsi atgyvena. Senas ritualas pamirštomis šaknimis, kurio esminis akcentas tėra riestainis.
Arba ne.
Prisiminkime šventąjį karalaitį Kazimierą, kurio garbei po jo mirties buvo rengiamos iškilmingos procesijos (iš kurių ir kilo mugės tradicija). Prisiminkime tų laikų Lietuvą. Jos puikybę ir išdidumą. Galbūt netgi didybę. Argi netiesa, kad tos pačios didybės turi mugė, vykstanti jau daugiau nei keturis šimtus metų. Įsivaizduokime tą tęstinumą. Tiltą, jungiantį mus ir 1604 metus. Galbūt tuomet jau galime teigti, kad tai yra kažkuo tikra. Ar net šventa.
XIX amžiuje pirmieji tautinio atgimimo lietuvių rašytojai neveltui gręžėsi į kaimą – erdvę, daugeliui jaunų žmonių nesuprantamai sakralią ir autentišką. Kaimas išlaikė lietuviškumą ir tradiciją. Kaziuko mugė šiuo atveju – tai miesto ir kaimo susidūrimas, miesto kultūros praplėtimas. Drįstame manyti, kad taip yra ir dabar. Kai kas tai vertina ciniškai, tačiau pažiūrėkime, kokią kultūrą mes turime mieste. Kiek joje autentikos, lietuvybės? Mugė mums parodo, galbūt kiek paviršutiniškai, galbūt primityviai, mūsų pačių šaknis. Jos čia tikresnės nei ant svetimo, nelietuviško pagrindo – antikos ir krikščionybės – stovinčioje miesto kultūroje.
Žinodami, be jokios abejonės, ir daug argumentų prieš, mes, trečioji redakcija, vis dėlto stengėmės tai prisiminti, taip mąstyti ir, rengdami reportažus apie šiųmetinę Kaziuko mugę, ieškojome joje tikrumo. Radome riestainius. Radome paprastą džiaugsmą. Šiek tiek alternatyvios kultūros, Užgavėnių šventę ir daug viso kito, ką pateikiame jums, gausūs skaitytojai, kaštavoti ir vertinti
Redakcija:
Ineta Bricaitė
Viktorija Navickaitė (kalbos redaktorė)
Matas Noreika (redaktorius)
Vitalija Petkutė
Agnė Raščiūtė
Jovita Sukackaitė
Arnas Šarkūnas
Dovilė Šeduikytė
Izabelė Švaraitė
Giedrė Trapikaitė (fotoredaktorė)
