Euro įvedimas Lietuvoje: nauda valstybei ar finansinė našta?

Nacionalinės euro informavimo kampanijos ženklas sukurtas Lietuvos banko užsakymu.

Estijai įsivedus, o kaimynėms Lenkijai ir Latvijai dėliojant rimtus planus euro įvedimo įgyvendinimui, Lietuva gali atsidurti nepatogioje padėtyje. Ji gali likti vienintele ES valstybe Rytų Europoje nesugebančia atitikti keliamų Mastrichto sutarties reikalavimų ir įsivesti euro. Diskusijos apie naująją valiutą Lietuvoje yra gana prieštaringos, tačiau ekspertai mano, jog tai atneštų valstybei, o ypač jos ekonominiam sektoriui, didžiulę naudą.

Įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva prisiėmė dalį įsipareigojimų. Vienas iš jų – euro įvedimas. Lietuva aktyviai bandė ir rengėsi perėjimui prie naujosios valiutos 2007 – aisiais metais, tačiau to įgyvendinti valstybei nepavyko. Euro įvedimui pakišo koją per didelė infliacija, kuri yra viena iš esminių priežasčių, trukdančių ir šiandien eiti euro link.

Estijai įsivedus eurą 2011– aisiais metais ir sulaukus ekonomikos augimo bei pagyvėjimo, Latvijai aktyviai besirengiant naujosios valiutos įvedimui 2014 – aisiais, Lenkijai taip pat rimtai svarstant galimybę tapti euro zonos nare, Lietuva stengsis įšokti į važiuojantį traukinį 2015 – aisiais metais. Ar Lietuvai pavyks tą padaryti – neaišku. Specialistai ir skaičiai sako, kad Lietuvai visų pirma reikia pažaboti bendrajį kainų lygio kilimą.

Infliacija – bėda, bet ne grėsmė

Lietuvos banko Komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška kaip didžiausią barjerą euro įvedimui Lietuvoje, įvardija būtent infliaciją bei biudžeto deficitą. „Lietuva 2015 m. sausio 1 d. gali prisijungti prie euro zonos. Žinoma, tai – optimistinė prognozė. Būdami realistai, šiuo metu galime nerimauti dėl dviejų dalykų: biudžeto deficito ir infliacijos. Biudžeto deficitui kontroliuoti reikia politinės valios. O kainų augimas Lietuvoje, kaip žinome, labai priklauso nuo išorės veiksnių, nors bendram kainų lygiui nemažą poveikį turi administruojamosios kainos, kurių pagrįstumui turėtų būti skiriamas deramas dėmesys”, – sako Lietuvos banko atstovas.

Ekspertai mano, kad kalbos apie padidėjusią infliaciją po euro įvedimo yra neteisingos.

Vadovaujantis kitų šalių, įsivedusių eurą patirtimi, bendras kainų lygis dėl euro įvedimo šoktelėjo nežymiai – tik iki 0,3 procento. Tai reiškia, kad naujos valiutos įgyvendinimo planas kainų augimui didesnės įtakos padaryti neturėtų.

„Dėl kainų – nėra priežasčių, dėl kurių įvedus eurą turėtume tikėtis jų kilimo, išskyrus įprastą infliaciją. Vienos valiutos pakeitimas kita nesukuria ekonominių prielaidų kainų šuoliui. Kainos keisis, jei ir neįvesim ES bendrosios valiutos. Tai, beje, parodė ir pastarieji metai”, – teigia M. Milieška.

Tariama našta

Lietuvos prekybos mastas su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narėmis, o ypač su Rusija yra milžiniškas, tačiau specialistai neįžvelgia jokių galimų bėdų, ar Rusijos priešiškumo, Lietuvai tapus euro zonos nare. „Dabartiniais vertinimais, prekybiniuose ir ekonominiuose santykiuose su Rusija ir kitomis NVS šalimis esminių pokyčių dėl euro įvedimo neturėtų būti. Litas yra susietas su euru fiksuotu kursu nuo 2002 m. vasario 2 d. Taigi jau nusistovėjusios bendradarbiavimo sąlygos. Todėl šiuo požiūriu, Lietuvos perėjimas prie Europos Sąjungos bendrosios valiutos verslininkams, prekiaujantiems su NVS šalimis, būtų daugiau techninis veiksmas“, – aiškina Lietuvos banko atstovas.

Ne paslaptis, kad dauguma Lietuvos gyventojų į naujosios valiutos įvedimą žiūri skeptiškai. Euro zonos valstybės krenta viena po kitos, o Lietuva priėmusi naują valiutą, taip pat prisiimtų ir tam tikrus įsipareigojimus Pietų šalims, turėtų prisidėti prie Europos finansinio stabilumo mechanizmo. Tačiau ekspertai nemano, kad tai turėtų tapti našta valstybei.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Marius Skuodis įsipareigojimus, Lietuvai įsivedus eurą, vertina teigiamai: „Indėlis į kitų šalių gelbėjimą nebūtinai yra žalingas. Pirmiausia, Lietuvos ekonomika yra priklausoma nuo situacijos euro zonoje. Pavyzdžiui, dėl eksporto rinkų. Antra, indėlis į Europos stabilumo mechanizmą, kurio paskolomis gelbėjamos su problemomis susiduriančios šalys, gali būti vertinamas kaip investicija, kadangi Lietuva tampa mechanizmo dalininke“, – įsitikinęs jis.

Taip atrodys euras Lietuvoje. L. Luycx projektas
Taip atrodys euras Lietuvoje. A. Žukausko projektas

Puiki galimybė

Pasak pašnekovų, euro įvedimas suteiktų didžiulę naudą verslininkams. Būtų patogiau užmegzti ryšius su euro zonos valstybėmis, atsivertų platesnės galimybės tarptautinei prekybai, Lietuva taptų patrauklesne valstybe užsienio investuotojams: „Svarbu, kad nepaisant krizės, eurą galima laikyti tam tikru kokybės ženklu, rodančiu, kad valstybė vykdo tvarią ekonominę politiką. Tai, be jokių abejonių, svarbu investuotojams. Euras trijose Baltijos šalyse taip pat gali padidinti viso regiono investicinį patrauklumą”, –  teigia M. Skuodis.

Verslo augimas, investuotojų pritraukimas reikštų ne tik ekonomikos pagyvėjimą valstybėje, bet atneštų naudos ir privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms. Verslo plėtimasis reiškia ir naujų darbo vietų sukūrimą, todėl tikėtina, kad žmonės euro naudą pajustų netiesiogiai – dėl ekonomikos augimo. „Didesnė nauda verslui kartu reiškia ir didesnę naudą privačiame sektoriuje dirbantiems piliečiams. Be to, skolinimasis pigtų ir jiems neliktų tų pačių valiutos konvertavimo sąnaudų, būtų patogiau keliaujant, lyginant kainas”, – akcentuoja jis.

Reikės priprasti

Anksčiau ar vėliau įsivedus eurą, žmonės tikisi šiokios tokios sumaišties finansų, ekonomikos srityse. Reikės įprasti prie naujų kainų, atlyginimų, stipendijų, mokėjimų už butą ir kitų piniginių sumų, nurodytų eurais, tačiau šiais laikais tai neturėtų būti sunkiai įgyvendinama.

„Suvokti naujų pinigų vertę padės tai, kad maždaug pusmetį iki euro įvedimo ir metus po euro įvedimo bus privaloma kainas bei įvairių išmokų dydį nurodyti litais ir eurais. Šiandien beveik kiekvienas turime mobilų telefoną su valiutų kursų skaičiuoklėmis, jų pilna ir internete. Euro įvedimo metu bus pasiūlyta ir daugiau priemonių (spaudinių, vaizdo siužetų ir pan.), kad vartotojams būtų lengviau pereiti prie naujos valiutos”, – ramina Lietuvos banko atstovas M. Milieška.

Vis dėlto, kaip parodė Estijos pavyzdys, žmonėms prireikė laiko priprasti prie naujos valiutos. Nors Estijoje buvo vykdytos didelės vartotojų supažindinimo su euru kampanijos, dalinti skaičiuotuvai ir kitokios priemonės, dalis žmonių jautėsi nesaugiai, jiems sunkiai sekėsi išsiskirti su senąja valiuta. Tikėtina, kad ir Lietuvoje įvedus eurą, tam tikrų nepatogumų žmonėms išvengti bus sudėtinga.

Patalpinta: Rašiniai