Šimtatūkstantiniai mitingai prieš pilietines iniciatyvas

Šiandien jaunimas pilietiškumą supranta kitaip. Dar iki šiol yra manoma, kad pilietiški ir mylintys savo Tėvynę žmonės yra tie, kurie vėliavomis nešini dalyvauja mitinguose, minėjimuose miesto aikštėje. Tačiau šiandien pilietiškumas, patriotiškumas yra išreiškiamas kitomis formomis, iniciatyvomis. Būtent tai pokalbio metu akcentavo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka

Nuotraukos autorė: Monika Dovidaitė.Monikos Dovidaitės nuotr.

Kalbėdamas apie požiūrį Lietuvoje į jaunąją kartą, pašnekovas pabrėžė, kad nors ir yra šiandien jaunas žmogus labai svarbus, jis susiduria su daugybe problemų ir ne visada į tas problemas yra atsigręžiama.

Jaunimo vieta tik žaidimų aikštelėse

M. Zakarka sako, jog neretai susiduriama su tokiu požiūriu, kai apie jaunimą kalbama tik kaip dar augančią kartą – kažkada bekursiančią valstybės gerovę. Dėl šio požiūrio ne visada į nuveiktus darbus yra žiūrima rimtai, o į nuomonę, išsakytus argumentus, kaip spręsti tam tikras problemas, retai būna atsižvelgiama.

„Politikoje dar vis susiduriama su požiūriu: „Jūs dar pažaiskit, o mes sugalvosime, kaip geriau.“ Įvairios nevyriausybinės organizacijos bando šį požiūrį keisti, rodydamos, kad jauni žmonės gali turėti genealių pasiūlymų, gali ne tik siūlyti, bet patys ir priimti sprendimus, kai kuriuos iš jų įgyvendinti. Tačiau tai įrodyti yra nuolatinis, ilgas ir pakankamai sunkus procesas“, – sako jaunasis lyderis.

Pašnekovas liūdnai atsiliepia ir apie tai, kad norint jog įvyktų šiandieniniame politikos sąstingyje tam tikras lūžis, mūsų visuomenei dar vis reikia sukrėtimų – tik tuomet atsigręžiama ir į nevyriausybines organizacijas, ir į tai, apie ką jau ilgą laiką buvo šnekama.

„Mums reikėjo atsidurti pirmoje vietoj pagal savižudybių skaičių, kad jaunimo ir vaikų linija galėtų atsiliepti ne į kas 25-tą, o į kas 4-tą skambutį, nors jos visada veikė ir visada tą problemą kėlė“, – kaip pavyzdį situacijai apibūdinti pateikė M. Zakarka, vildamasis, kad požiūrio kaita kartu su sukrėtimais irgi vyksta.

Mantas 40-ojoje LiJOT pavasario Asamblėjoje. LiJOT nuotr.
Mantas 40-ojoje LiJOT pavasario Asamblėjoje. LiJOT nuotr.

Laikas atsigręžti į žmogų

Kalbėdamas apie problemas, su kuriomis susiduria jaunas žmogus, M. Zakarka akcentuoja, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bandant atstatyti tvirtą valstybės pamatą (energetiką, saugumą), buvo pamirštas žmogus. Šią, dar vis vyraujančią problemą, jis pastebi ir regionuose, kuriuose dažnai investuojama į aikštės, gatvių, šaligatvių ir erdvių sutvarkymą, ir viliamasi, kad „spindinčio viršelio“ jaunam žmogui užteks, kad liktų savo gimtąjame krašte.

„Jeigu nėra gera būti miestelyje, jaunas žmogus jame neliks ir nenorės sugrįžti“, – užtikrintai teigia pašnekovas.

Tačiau kartu M. Zakarka pamini, kad ši įsišaknijusi problema nėra tik politikų ar savivaldybių atstovų kaltė. Jis siūlo nepamiršti ir to, kad jeigu pats jaunimas nesiburs, nereikalaus ir nesistengs įgyvendinti savo idėjų – pokyčio niekada nebus. Pats geriausias šių problemų sprendimo būdas yra, pasak pašnekovo, jungtis į bendruomenes, grupes, kurias vestų į priekį bendros idėjos, ir eiti kalbėtis su  politikais, Tarybos nariais.

„Supraskim, nors mes balsuodami rinkimuose išrenkame tam tikrus atstovus, jie niekada negali žinoti visko, jie netgi kartais negali visko nuspręsti. Savo balsu mes juos įgaliojame atstovauti mūsų interesus, tačiau nuolat turime dirbti kartu su jais“, – pastebėjimais dalijasi LiJOT prezidentas.

Mantas struktūrinio dialogo proceso konferencijoje. LiJOT nuotr.
Mantas struktūrinio dialogo proceso konferencijoje. LiJOT nuotr.

Problemos šaknys mokykloje

Kiekvieną kartą pasibaigus rinkimams, viena iš opiausių temų tampa jaunimo pilietinės pareigos jausmo trūkumas – mat tik mažiau nei 50 procentų jaunų žmonių, turinčių balsavimo teisę, dalyvauja rinkimuose. M. Zakarka ragina nebadyti pirštu į jaunąją kartą, o į problemą žvelgti giliau: aiškintis, kodėl jaunimas lieka abejingas.

Visų pirma, pašnekovas siūlo atsigręžti į tai, kaip mokykloje ugdomas sąmoningumas.  Anot jo, jaunimo organizacijos jau 10 metų sako, kad pilietinio ugdymo pamokos mokykloje yra labai prastos kokybės. Jaunojo lyderio teigimu, užuot kalbėjus apie partijas, ideologijų skirtumus ar analizavus vertybes, moksleiviai yra mokomi bereikšmių dalykų, kurie neturi jokios išliekamosios vertės.

„Pažiūrėkim, ką mes darome: ar mes turėtume įdėti kažkiek pastangų ugdydami jaunimo sąmoningumą, pilietiškumo jausmą, skatindami aktyviai įsitraukti į savo valstybės gyvenimą, ar mes mokome, kiek yra Seimo narių? Ir tiek pakanka, kad galėtum jau save vadinti politiškai išprususiu?“ – piktinasi M. Zakarka.

Pašnekovo pastebėjimu, yra tiesiog neįmanoma tikėtis, kad jaunimas ateis į rinkimus pats savarankiškai viską susieškojęs, pasidomėjęs, susipažinęs, kai mokykloje iš viso nėra apie tai kalbama.

Mantas LiJOT Padėkos vakare. Eglės Gendrėnaitės nuotr.
Mantas LiJOT Padėkos vakare. Eglės Gendrėnaitės nuotr.

Jauni žmonės gintų laisvę

Paklausus, ar tai, kad jaunas žmogus neatvyksta balsuoti rinkimuose, nesirenka aikštėse minėti valstybinių švenčių, galima teigti, kad jis yra nepilietiškas, M. Zakarka purtydamas galvą teigia, kad tai būtų visiškas melas. Jo manymu, jaunimas yra tikrai pilietiškas, tačiau norint tai parodyti, šiandien nebūtina dalyvauti šimtatūkstantiniuose mitinguose.

„Pilietiškumas pasireiškia ne tik tada, kai tau rūpi valstybė ir kas vyksta joje, tačiau ir kai paprasčiausiai pakeli gatvėje numestą šiukšlę, arba, pamatęs smurtą artimoje aplinkoje, atlieki savo pilietinę pareigą ir kreipiesi į atsakingas institucijas“, – įsitikinęs pašnekovas.

LiJOT prezidentas pabrėžia, kad būtent pilietinės iniciatyvos rodo tai, kad jaunimui yra be galo svarbi laisvė, jie yra patriotiški ir myli savo Tėvynę. Tokios akcijos kaip „Misija Sibiras“, „Su gimtadieniu, Lietuva“ yra jaunų žmonių idėjos išreikšti pilietiškumą ir parodyti, kad jei reikėtų, jie ir dabar susirinktų į Baltijos kelią, gintų savo valstybės laisvę –  ji vis dar brangi ir vertinama.

Patalpinta: Rašiniai