Rinkimų žurnalistika: kaip Lietuva sužinojo apie naują valdžią (II dalis – televizijos)
Spalio 14-oji, rinkimų į Seimą ir referendumo diena, vėl atskleidė, kokia takoskyra yra tarp naujienų portalų ir televizijų požiūrio į žurnalistiką. Jei visi didieji portalai daugiau ar mažiau visą sekmadienį plušo siekdami skaitytojams pateikti kuo daugiau ir kuo įvairesnės informacijos apie svarbiausią įvykį, tai televizijos anaiptol ne visos demonstravo panašų ryžtą.
Visuomeniniam transliuotojui pagal dėmesį, skirtą Seimo rinkimams, nenusileido tik E.Jakilaičio vedama laida per „Lietuvos ryto“ televiziją. Nuotr. lrytas.lt Pirmąją dalį galite skaityti čia.
Visuomeninis transliuotojas LRT televizija ir komercinė „Lietuvos ryto“ televizija neatsiliko ir gal dar pranoko naujienų portalus informatyvumu ir operatyvumu. Tuo tarpu du didieji komercijos galiūnai – LNK ir TV3 – aiškiai savo žiūrovams parodė, kad jų prioritetas – pramogos, o ne politiniai įvykiai. Savo veido niekaip nerandanti BTV simboliškai atsidūrė tarp šių dviejų požiūrių – ji lyg ir stengėsi tapti informacijos šaltiniu rinkėjams, bet ne visai nuoširdžiai ir kiek pasyviai.
„Lietuvos ryto“ televizija: šlamantys popieriai
Prieš ketverius metus startavusios „Lietuvos ryto“ televizijos stiprioji pusė visada buvo informacinė žurnalistika, todėl į šiuos rinkimus ji, be abejo, pro pirštus nepažiūrėjo. Artėjant rinkimų savaitgaliui, televizija reguliariai rengė debatus „Lyderių forumas“ tarp 5 populiariausių partijų atstovų. Jų metu žiūrovai galėjo įvertinti kandidatų kompetenciją (nuoroda).
Spalio 14-ąją nuo 8 valandos ryto rinkimų tema buvo gvildenama laidoje „Reporteris“, vėliau – kas porą valandų žinių laidose. Jau 12 valandą buvo surengta speciali žinių laida, kurios metu tiesioginiame eteryje pranešė naujienas apie rinkimus, nutiesė informacinius tiltus į Londoną ir Briuselį. Užsienyje dirbo du žurnalistai, kur kas daugiau – visoje Lietuvoje.
Savo kozirį „Lietuvos ryto“ televizija metė 19 valandą – bene 6 valandų trukmės laidą „Lietuvos balsas“, kur Edmundas Jakilaitis su kolegomis kalbino daugumos partijų atstovus, rengė reportažus iš partijų būstinių ir nuolat pranešinėjo apie preliminarius rinkimų rezultatus.
Šios laidos pradžioje E.Jakilaitis ant stalo pasidėjo nešiojamąjį ir planšetinį kompiuterį, bet naudojosi tik lapais su užrašais, o kompiuteryje šmėžavo vien tvarkaraštis. Kalbindamas Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, laidos vedėjas nesiliovė vartęs lapų ir matėsi, kad politiką tai šiek tiek blaško.
Informacijos intensyvumo įspūdį kūrė „bėganti eilutė“, rinkėjų apklausos rezultatų pateikimas judančiais grafikais, vėliau – į ekraną iššokantys apylinkių balsavimo rezultatų žemėlapiai iš vrk.lt, tiesioginė transliacija iš Vyriausiosios rinkimų komisijos konferencijos. Laidos rengėjai į studiją pasikvietė daugumos, t.y. ne tik lyderiaujančių, bet ir mažesnių partijų pirmininkus ar vicepirmininkus. Pokalbio metu buvo rodoma jų partijų rinkiminės agitacijos vaizdo klipai.
Skirtingai nei LRT televizijos speciali laida, „Lietuvos balsas“ beveik nediskutavo dėl konkrečių partijų politinių sprendimų, požiūrių ar nuomonių specifiniais klausimais. Daugiausia dėmesio skirta rinkimų eigai, VRK darbui, galimų politinių jėgų pasiskirstymui naujajame Seime bei patiems kandidatams.
Vienintelė ryškesnė žurnalistinė klaida, kurią buvo galima pastebėti „Lietuvos balse“ – iš Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho interviu ėmęs žurnalistas nepasiteiravo, kaip jo pašnekovas vertina tuo metu jau paplitusias žinias apie neteisėtą rinkėjų papirkinėjimą ir raginimą balsuoti už jo vadovaujamą partiją.
Tik po vidurnakčio E.Jakilaitis pradėjo intensyviau naudotis kompiuteriu. Perjungdamas į didelį ekraną, jis demonstravo vrk.lt žemėlapį su rinkimų rezultatais, tačiau šio vaizdo kokybė buvo prastoka. Nakties sulaukę laidos rengėjai, ko gero, pristigo šviežios informacijos, todėl kas keliasdešimt minučių buvo kartojamos ištraukos iš pokalbių su partijų atstovais. Tai priminė „Eurovizijos“ pasirodymų trumpus pakartojimus, tarsi rinkėjui reiktų priminti gausybę kandidatų ir padėti susidaryti bendrą vaizdą.
LRT televizija: vienos naujienos medija
Sekmadienį LRT televizija jau pirmosiose žinių laidose taip pat visą dėmesį skyrė vykstantiems Seimo rinkimams ir referendumui dėl naujos Visagino atominės elektrinės statybų.
Žiniose buvo transliuojami tiesioginiai reportažai iš Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio ir Kėdainių rinkimų apylinkių. Visoje Lietuvoje dirbę žurnalistai atrodė gerai pasiruošę rinkimų dienos maratonui.
Laukdami įdomiausios dalies – rinkimų rezultatų, žurnalistai turėjo sukti galvas, kuo užpildyti eterį, todėl daugiausia rodė balsuoti atėjusius politikus ir paprastus rinkėjus. Pastarųjų komentarų buvo gal net per daug, nes dauguma žmonių kalbėjo tą patį, esą nieko nesitiki iš naujai renkamos valdžios.
Vis dėlto visą dieną transliuotose informacinėse laidose, be žinių apie rinkimus, nepasirodė jokia kita informacija. Žiūrovai galėjo susidaryti nuomonę, jog Lietuvoje ir pasaulyje spalio 14-ąją nieko daugiau neįvyko, tik rinkimai į Lietuvos Seimą ir referendumas dėl Visagino atominės elektrinės. Tik „Panoramoje“ šmėstelėjo sporto naujienos, o visų informacinių laidų pabaigoje buvo galima išgirsti orų prognozę.
20 val. prasidėjusioje specialioje laidoje „Rinkimų naktis“ buvo realizuota neįprasta idėja – tiesioginės transliacijos iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI). Žurnalistas Tomas Kavaliauskas mokslo įstaigoje kalbino politologus ir ryšių su visuomene ekspertus. Šios transliacijos pagyvino laidą ir leido žmonėms išgirsti įvairiapusius rinkiminių kampanijų ir preliminarių rezultatų vertinimus.
Televizijos studijoje sekmadienį tvyrojo daug ramesnė atmosfera nei ankstesnėmis dienomis, kai ten vykdavo debatai. Turbūt partijų atstovai suprato, kad kandimas vienas kitam į gerklę nieko nebepakeis, nes rinkimai jau įvyko, ir tai laidos vedėjai Nemirai Pumprickaitei palengvino darbą. Nepasitaikė tokių akimirkų, kad žurnalistei reikėtų raminti įsisiautėjusius politikus.
Reikia pastebėti, kad N.Pumprickaitė savo pašnekovus kalbino gyvai ir šmaikščiai. Ji nevengė pajuokauti su partijų lyderiais, pavyzdžiui, konservatorės Irenos Degutienės paklausė: „Skaičiau, kad tarologas jums pranašauja aukštą postą, ką jūs apie tai manote?“. Laidos vedėja taip pat nesivaržė politikams įkąsti: „Kaip yra su jūsų partijos atstovų sveiku protu, jei į partiją priėmėte sekso ekspertę, o jūsų vienas partijos narys kėsinosi ją patikrinti?“, − pasiteiravo ji liberalo E.Masiulio.
LNK: pramogaujančią televiziją gelbėjo mažesnysis brolis
Skirtingai nei „Lietuvos ryto“ ar LRT televizijos žiūrovai, įsijungę LNK greičiausiai nepajuto tokios stiprios informacijos bangos. LNK vakaro žiniose su tuo susijusioms naujienoms buvo skiriama apie du trečdaliai viso žinių laiko, tačiau iškart po jų prasidėjo ne speciali rinkimams skirta laida, o didesnius reitingus žadantis šokių projektas.
Užtat visą rinkimų vakarą ir naktį dirbo LNK mažesnysis brolis – kanalas „Info TV“. Speciali programa prasidėjo 20 val. ir truko iki 2 val. nakties. Laidos vedėjas Deividas Jursevičius turėjo ištverti 6 valandų maratoną tiesioginiame eteryje.
LNK ir „Info TV“ bendradarbiavimas kėlė dviprasmiškus jausmus. Atrodė, tarsi pareigingas mažasis brolis trukdytų vyresniajam pramogauti. Kai prasidėjo speciali „Info TV“ laida, pirmasis į studiją iš pašnekovų atvyko rinkimų lyderės Darbo partijos atstovas Vytautas Gabšys. Įsibėgėjus pokalbiui, D.Jursevičius turėjo pertraukti pašnekovą ir persijungti į tiesioginį LNK eterį, kur tuo metu linksminosi šokių projekto dalyviai. „Info TV“ žiūrovai staiga išvydo laidos vedėjus Rūtą Mikelkevičiūtę ir Andrių Butkų, kurių veidus puošė kiek sutrikusios šypsenos.
Dar prieš kelias minutes kalbėjęsi apie tai, kaip Darbo partija gali formuoti valdančiąją koaliciją, V.Gabšiui teko kardinaliai pakeisti temą ir atsakyti į R.Mikelkevičiūtės klausimą: „O ar jūs tikrai žinote kaip? Jei suprantate, apie ką aš…“, – saldžiai suokė ji.
Tokių klausimų lavina pasipildavo kas kartą, kai D.Jursevičiui tekdavo nutraukti pašnekovą (kartais net sakinio viduryje) ir susisiekti su LNK eteryje esančiais šokių projekto vedėjais. Šokėjas A.Butkus „Drąsos kelio“ partijos lyderės Neringos Venckienės klausė, ar ji kada nors šypsosi, o Kristinos Brazauskienės teiravosi, ar jai jau skambino Vytautas Šustauskas.
Nors galbūt LNK žiūrovams tokie intarpai nekliudė, o priešingai – palinksmino, tačiau įdomu, kaip tokiais atvejais reaguodavo „Info TV“ žiūrovai.
Visa LNK Seimo rinkimų nakties transliacija buvo pramoginė. Tarp šokių įsiterpdavo reportažai, kurių metu „Dviračio šou“ personažai apsilankydavo partijų rinkimų būstinėse ir kalbindavo partijų lyderius. Štai reportaže, kuriame personažai apsilankė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabe, finansų ministre Ingrida Šimonyte apsimetusi aktorė šnekino premjerą Andrių Kubilių ir įteikė jam žirkles: „Nes juk taip puikiai karpėme biudžetą“.
Tuo metu „Info TV“ žiūrovai taip pat galėjo išvysti partijų rinkiminius štabus, o studijoje lankėsi bene visų rinkimuose dalyvavusių pagrindinių partijų lyderiai ar atstovai. Tiesa, iš pirmą kartą rinkimuose dalyvaujančių partijų buvo pakviesti tik „Drąsos kelias“ ir Demokratinės darbo ir vienybės partijos atstovai.
Beje, TV3 televizijai pramogos tą vakarą taip pat buvo svarbesnis prioritetas nei politinė informacija. Ši komercinė televizija nustebino rinkimų vakarą pasirinkusi pagrindinei sezono premjerai pristatyti – realybės šou „X faktorius“. Tiesa, vėliau paskelbti „TNS LT“ duomenys parodė, kad laida pritraukė 8,7 proc. žiūrovų ir nesulaukė laukto ažiotažo.
BTV: jokių grandiozinių projektų
BTV Seimo rinkimų dieną liko kiek pasyvi. Tuo metu, kai kitos didžiosios televizijos rengė tiesiogines transliacijas iš studijų ar partijų būstinių, BTV reagavo vangiai ir nuo savo įprastinės programos nukrypo nedaug.
Vienintelis žymus pasikeitimas – žinių transliacijų padažnėjimas. Vietoj įprastinių sekmadienio žinių 20 val., ši televizija naujienas transliavo septynis kartus. Nuo 16 val. žinios buvo rodomos maždaug kas valandą, o tarp jų toliau rodyta įprasta programa – romantiniai filmai ir gyvenimo būdo laidos.
Pirmąsias žinias užpildė tradiciniai reportažai apie balsavimą ir interviu su pilietinę pareigą atlikusiais politikais. Taip pat buvo kalbinami atsitiktiniai įvairaus amžiaus ir pažiūrų žmonės, pranešta apie rinkimų apylinkėse užfiksuotus pažeidimus. Šie reportažai vėliau nebuvo keičiami, jie kartojosi visose likusiose transliacijose.
Po 19 valandos buvo pakalbinta viena iš VRK narių, tačiau interviu buvo trumpas ir susidarė įspūdis, jog suorganizuotas paskutinę minutę (žurnalistas klausimus skaitė mobiliuoju telefonu). Tiesa, reikia pastebėti, kad interviu suteikė tam tikros informacijos, taip pat buvo pasitelktos vaizdinės priemonės (virtualūs žemėlapiai).
Už valandos, per įprastas žinias, vėl buvo rodomi seni reportažai, kuriuos papildė keli nauji. O paskutinė transliacija pasirodė apie pusę dvyliktos, kai kitos televizijos nė nesirengė eiti miegoti. Jos metu vėl buvo galima išvysti visus senus reportažus (naujas tik vienas) ir naujus interviu su laiminčių partijų vadovais.
