Lietuvos muzikos verslo asociacija: Piratavimas gali būti sustabdytas
Lietuvos gyventojams yra įprasta internete neteisėtai kopijuoti ar platinti nelicencijuotą programinę įrangą, vaizdo ar garso failus. Kitaip tariant, lietuviai itin mėgsta piratauti virtualioje erdvėje, dėl to šalis užima net trečią vietą pasaulyje pagal nelegalių prieigų prie autorinio turinio naudojimą. Deja, tokie duomenys nestebina Lietuvos prodiuserių ir atlikėjų, kurie su piratavimu susiduria praktiškai kasdien, todėl Lietuvos muzikos verslo asociacija nusprendė, kad reikia išsiaiškinti, kodėl piratavimas yra toks populiarus bei kaip būtų galima spręsti šią problemą.
Norėdami sumažinti piratavimo problemą Asociacijos nariai sukūrė projektą „Pradėk nuo savęs“. Po diskusijų su studentais paaiškėjo, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl ko lietuviai linkę naudotis nelegaliomis platformomis, yra sudėtinga ekonominė situacija. Tokias prielaidas patvirtino ir gruodžio 12 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete neformaliojo švietimo seminaro metu vykusi diskusija. Prodiuseriui Justui Čekuoliui ir atlikėjai Dovilei Filmanavičiūtei paklausus, kodėl studentai nelegaliai parsisiunčia autorinį turinį, atsakymas nenustebino – nepaisant to, kad nori gauti šviečiamosios medžiagos, studentai nesutinka už ją mokėti, nes nedirbančiam ir besimokančiam asmeniui pinigų reikia elementariausiam pragyvenimui.
Renginyje „Laisvės TV“ vadovas Mykolas Markauskas ir „AVAKA“ atstovas Darius Vaitiekūnas supažindino dalyvius su intelektinės nuosavybės teisėto naudojimo platformomis, kurios leidžia naudotis legalia informacija. Taip pat buvo pateikiami kriterijai, pagal kuriuos žmonės galėtų atskirti, tai legalus turinys, ar ne. Pavyzdžiui, jei kūrinys yra pernelyg naujas arba jo garso ir vaizdo kokybė yra pastebimai iškraipyta, tai jau rodo, kad turinys yra nelegalus.
Taip pat buvęs „LANVA“ vadovas Vytas Simanavičius atkreipė dėmesį ne tik į piratavimą, bet ir į institucijas, kurios kovoja su šia problema: „Šiandien viešumoje dar gaji nuomonė, kad apginti savo autorinių teisių neįmanoma, bet iš tikrųjų, Lietuvoje yra pakankamai teisėsaugos institucijų, kurios rūpinasi kūrėjų teisėmis, o tie, kurie mano, kad ir toliau sėkmingai siuntinėsis nelegaliai informaciją, deja, anksčiau ar vėliau, bus sugauti.“ V. Simanavičius akcentavo, kad ir patys autoriai turėtų nelikti abejingi šiai problemai: „Turime suprasti, su kokiomis jėgomis turime reikalą. Teisių turėtojai privalo žinoti, kad be tinkamo biudžeto šio reiškinio sustabdyti neįmanoma.“
Justas Čekuolis, paklaustas, ko tikisi iš tokių renginių, atsakė: „Mums norisi išugdyti jaunimo sąmoningumą. Reikia įskiepyti supratimą, kad informacija, prieinama legaliose platformose, yra vertesnė nei ta, kuri yra nelegali. Kadangi dauguma studentų šiais laikais nenori siųstis legalios informacijos, nes tai jiems yra brangu, alternatyva galėtų būti nuolaidos suteikimas, pateikus tam tikrus dokumentus“.
Renginio moderatoriai pabrėžė, kad nors Lietuva pirmauja piratavimo sferoje, problema aktyviai sprendžiama. Piratų skaičius vis mažėja, o bėgant laikui tikimasi, kad Lietuva taps viena šalių, kuriose legalaus turinio naudojimas yra savaime suprantamas dalykas.