Rinkimų žurnalistika: kaip Lietuva sužinojo apie naują valdžią (I dalis – portalai)

Skubos darbą velnias neša: skubėdami kuo greičiau pranešti skaitytojams delfi.lt ir kiti portalai neišvengė įvairių kliurkų.

Tarp įvykių, kuriems įmanoma pasiruošti, rinkimai užima vieną svarbiausių vietų bet kurios žiniasklaidos priemonės dienotvarkėje ir nusileidžia turbūt tik sporto renginiams. Televizijų kanalai, naujienų portalai ir radijo stotys sutelkia dideles pajėgas tam, kad piliečiai apie savo pasirinkimą sužinotų būtent iš jų.

Skubos darbą velnias neša: skubėdami kuo greičiau pranešti skaitytojams delfi.lt ir kiti portalai neišvengė įvairių kliurkų.

Per rinkimus žurnalistų darbas tęsiasi kone dvidešimt keturias valandas. Neatsitiktinai spalio 14-ąją naujienų portalas 15min.lt viliojo pranešimu, kad redakcija dirbs visą parą, ir vylėsi sulaukti naktinėjančių skaitytojų.

Kol spalio 14-ąją per rinkimus į Seimą ir referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybų žurnalistai šmirinėjo po rinkimų apylinkes, gaudė partijų lyderius ir kamantinėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbuotojus, „Universiteto žurnalisto“ septynių žurnalistų komanda stebėjo ir vertino jų darbą. O dabar skaitytojams pateikiame įdomiausias pastabas apie keturių naujienų portalų (I dalis) ir penkių televizijų darbą (II dalis) rinkimų dieną ir naktį.

Antrąją dalį galite skaityti čia.

Delfi.lt: rinkimai lyg sporto varžybos

Didžiausias naujienų portalas delfi.lt ne pirmus metus aktyviai siekia užimti svarbiausio informacijos šaltinio apie rinkimus poziciją. Ir šiemet redakcija to siekė ne tik kviesdama įvairių partijų atstovus į virtualias diskusijas, bet ir vienintelė pasiūlydama „iVote“ programą –  internetinio balsavimo žaidimą, kuriame skaitytojai galėjo fiktyviai balsuoti ir taip įsitikinti, kaip veikia elektroninio balsavimo sistema.

Rinkimų dieną delfi.lt pateikė naujovę – visos su rinkimais susijusios naujienos buvo sudėtos ne vienoje rubrikoje, o lyg vienas straipsnis, kuris nuolat papildomas. Jo pavadinimas skelbė „Karščiausios rinkimų naujienos gyvai“, o šalia smulkesniu šriftu keitėsi atnaujintos informacijos anonsai, pavyzdžiui, „rinkėjai skundžiasi eilėmis“ ar „pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl balsų pirkimo“.

Toks informacijos dėliojimo būdas šiek tiek priminė socialiniame tinkle „Facebook“ naudojamą „laiko juostą“ (angl. timeline), kai vienas po kito prie tos pačios ašies prikabinami tekstiniai pranešimai, nuotraukos ir vaizdo reportažai. Prie šių pranešimų pridedamas laikas taip pat sukūrė savotišką sporto varžybų transliacijos įspūdį, vadinamąjį „live score“ – rezultatai, statistika, komentarai, kiti įvykiai buvo atnaujinami minučių tikslumu ir skaitytojas galėjo pasijusti stebįs permainingas sporto rungtynes. Vartotojai tai, be abejo, galėjo įvertinti kaip patogų būdą visą reikiamą informaciją rasti vienoje vietoje – nereikėjo blaškytis po visą portalą.

Vis dėlto atrodo, kad delfi.lt redakcija šia naujove nepasitikėjo iki galo, todėl svarbiausios ar įdomiausios naujienos taip pat buvo skelbiamos atskirais straipsniais. Apskritai Seimo rinkimai ir referendumas išliko pirmąja naujiena portale visą dieną. Vos trumpam ją pastūmė plaukikės Rūtos Meilutytės iškovotas antras aukso medalis bei Felikso Baumgartnerio šuolis iš 39 kilometrų aukščio.

Kaip ir kitose žiniasklaidos priemonėse, prasidėjus balsų skaičiavimui naujienų srautas itin suaktyvėjo. Kartais pasitaikydavo techninių ir korektūros klaidų, tačiau jos greitai dingdavo. Tik paaiškėjus preliminariems rinkimų rezultatams, delfi.lt portale akimirksniu iššoko grafinė lentelė, kurioje buvo aiškiai išdėlioti rinkimų rezultatai.

15min.lt: klajonė po žemėlapį

Grafinės lentelės ir „live score“ rašymo būdas, regis, tampa privalomais internetinės žurnalistikos elementais, todėl tai galėjome pamatyti ir kituose portaluose – 15min.lt taip pat. Tarp naujienų portalų „jauniausia“ žinių svetainė dažnai naujovėmis netgi pirmauja prieš senbuvius ar bent žengia koja kojon. Pavyzdžiui, prieš rinkimus jie taip pat rengė virtualius tiesioginius debatus ir siūlė – tiesa, kur kas paprastesniu būdu nei delfi.lt – balsuoti už vieną partiją jų tinklalapyje, o balsavimo rezultatus prieš pat rinkimus paskelbė savaitraštis „15min“.

Vis dėlto siekdami išsiskirti 15min.lt pateikė ir kitą naujovę – virtualius žemėlapius rinkėjų aktyvumui ir rinkimų bei referendumo rezultatams sužinoti. Tai palengvino skaitytojų galimybes greičiau susirasti jiems rūpimą Lietuvos vietovę, tačiau kažin ar toks informacijos pateikimo būdas padėjo susidaryti visuminį vaizdą. Portalo redakcija taip pat nepasitikėjo vien tokiu rezultatų skelbimu, todėl išlaikė tradiciškesnes formas (minėtas grafines lenteles).

Rinkimų dieną naujienų svetainė publikavo daugiau nei 40 straipsnių šia tema. Didžiausias dėmesys buvo sutelktas į stambesnes partijas ir į balsavimą Vilniuje. Nemažai gyvybės įnešė rinkimų vakarą paskelbtos 11 fotogalerijų su nuotraukomis iš partijų būstinių. Jos gerai atspindėjo politikų emocijas ir rinkimų bendrą nuotaiką.

Duomenys apie rinkimų rezultatus buvo atnaujinami operatyviai. Tenka pripažinti, kad ir rinkėjų apklausos, ir rinkimų duomenys buvo skelbiami kiek greičiau ir dažniau nei kituose portaluose.

Alfa.lt: triūsas be naujovių

Naujienų portalas alfa.lt taip pat stengėsi kuo geriau nušviesti savąją auditoriją apie Seimo rinkimus, tačiau specifinėmis naujovėmis skaitytojų nenustebino. Per dieną buvo paskelbta daugiau nei dvi dešimtys su rinkimais susijusių naujienų, kurios buvo reguliariai rašomos nuo 7 valandos ryto iki vėlyvos nakties.

Faktą, jog rinkimai alfa.lt redakcijai pasirodė svarbiausia tema, įrodo itin mažas naujienų kitomis temomis skaičius. Atrodė, kad gyvenimas šalyje apmirė ir liko vienas lemtingas įvykis: Lietuvos naujienų skiltyje tebuvo vos vienas straipsnis, tiesiogiai nesusijęs su rinkimais.

Vis dėlto didžioji dalis alfa.lt publikuoto turinio buvo parengta pagal įvairių naujienų tarnybų informaciją ir tik kelis straipsnius sukūrė patys alfa.lt žurnalistai. Todėl redakcija pateikė mažai informacijos, kurios nebūtų buvę galima aptikti kituose portaluose. Išskirti galėtume tik tokius pavyzdžius, kai žurnalistai pateikė gyvus reportažus iš atokesnių vietovių, pavyzdžiui, iš Kaštonų rinkimų apylinkės.

Portale dominavo trumpos naujienos, o ne analitiniai straipsniai, taigi redakcija apsiribojo skaitytojų informavimu ir pateikė nedaug gilesnių vertinimų. Verta pastebėti, kad daugiausia portalas informavo apie didžiąsias partijas, o mažieji liko nepastebėti, tarsi jie būtų neįdomūs.

Alfa.lt neatsiliko nuo televizijų bei kitų naujienų portalų ir siūlė stebėti nuolatos atnaujinamus preliminarius rinkimų rezultatus. Be jau tradicinės grafinės lentelės, ekrano apačioje taip pat bėgo eilutė su naujausiais duomenimis.

Lrytas.lt: kiek balsavo Marių apylinkėje?

Per visą dieną lrytas.lt portale pasirodė beveik trisdešimt publikacijų rinkimų tema. Kai kurie straipsniai buvo atnaujinami po keletą kartų. Šiais atvejais, kaip ir delfi.lt, redakcijos žurnalistai naudojosi „live score“ principu – kiekvieną papildymą nurodydavo šalia prirašytas tikslus laikas.

Tačiau tokio informacijos skelbimo būdo, priešingai nei delfi.lt, portalas neuniversalizavo, nes viename straipsnyje srautą kūrė tik tekstinė informacija be vaizdo reportažų ar nuotraukų. Tačiau vizualios informacijos netrūko – portalas sudėdavo „Lietuvos ryto“ televizijos sukurtus vaizdo reportažus ir tradicine forma pildė nuotraukų galerijas.

Jei delfi.lt išnaudojo socialinių medijų patirtį, o 15min.lt siūlė išbandyti žemėlapio funkciją, lrytas.lt taip pat ieškojo savito informacijos pateikimo būdo. Be grafinės lentelės, lrytas.lt pateikė kiek painoką „kėdžių paletę“: kiekvienai partijai, peržengusiai penkių procentų barjerą, buvo priskirta spalva. Septyniasdešimt spalvotų kėdžių rodė, kiek postų iškovojo kiekviena partija. Vienmandačių apygardų pirmo turo rezultatai pateikti analogiškai, tik kėdės nuspalvintos dviem spalvomis – du kandidatai, iš skirtingų partijų patekę į antrą turą.

Lrytas.lt išnaudojo platų korespondentų tinklą, publikacijas rašė apie dešimt žurnalistų įvairiose Lietuvos vietose. Specialiai iš Briuselio portalui parašė Guoda Pečiulytė. Tai leido labiau pajusti, kad rinkėjai balsuoja ne tik Vilniuje.

Dėmesį patraukė Nerijaus Povilaičio publikacija „Rinkimuose dalyvaujantis V.Romanovas: „Laimėti nesitikiu!““. Straipsnio pradžioje autorius pristatė V.Romanovą neigiamai: „Vladimiras Romanovas žurnalistams pažėrė tikrų „perliukų“, „Netrukus surimtėjęs milijonierius tradiciškai pažėrė sunkiai suvokiamų minčių dozę“. Toliau publikacijoje buvo pateikiami V.Romanovo atsakymai į žurnalistų klausimus, pašnekovo kalba netaisyta. Iš V.Romanovo kalbos nebuvo galima nieko suprasti. Tokiu atveju į galvą pirmiausia ateina mintis – V.Romanovas nemoka dėlioti savo minčių ir nežino apskritai apie ką kalba, o vėliau kita mintis – ar gali lrytas.lt rašyti teigiamai arba neutraliai apie V.Romanovą, kuris yra krepšinio komandos Kauno „Žalgiris“ savininkas?

Informacijos srauto intensyvumas ir darbo skuba pažėrė įvairių klaidų. Pavyzdžiui, apie pusę septynių vakaro lrytas.lt žurnalistai nepatikrinę pacitavo „Lietuvos ryto“ televizijos informaciją: „Klaipėdos Marių rinkiminėje apylinkėje užfiksuotas rekordinis rinkėjų aktyvumas – 98 procentai“. Šią „naujieną“ taip pat pasigavo 15min.lt. Tačiau maždaug už valandos paskelbti oficialūs Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys toli gražu nepriminė rekordo – Marių apylinkėje iki 19 val. buvo balsavę 38,77 proc. rinkėjų. Tačiau lrytas.lt „rekordo“ nepaneigė ir apie jį buvo galima  pasiskaityti dar antradienio popietę.

Panašių informacinių kuriozų pasitaikė ir daugiau. Pavyzdžiui, Artūras Jančys straipsnyje apie konservatorius pranešė, kad „Po 2008 m. rinkimų į Seimą pateko 45 partijos“, nors greičiausiai sakinio pabaigoje turėjo būti nubyrėjęs žodis „nariai“.

Apskritai visų naujienų portalų darbas rinkimų dieną išryškino ir taip aiškią tendenciją „socializuotis“, t.y. perimti socialinių tinklų patirtį ir kuo daugiau į vyksmą įtraukti skaitytojus. Pavyzdžiui, trys populiariausi portalai (delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt) kvietė skaitytojus fiksuoti pastebėtus rinkimų pažeidimus ir siųsti tekstus, nuotraukas ar vaizdo įrašus redakcijoms per specialiai bendravimui su skaitytojais sukurtas erdves („Delfi pilietis“, „Įkrauk.lt“, „Bendraukime“).

Taip pat simptomiškas portalų sprendimas svarbiausią informaciją kartoti savo „Facebook“ paskyrose. Iš to, kaip greitai dalis informacijos būdavo paskelbiama šiame socialiniame tinkle, galima spręsti, kiek rimtai jis yra traktuojamas kaip paralelinis žinių sklaidos šaltinis.

Patalpinta: Naujienos, Žiniasklaida