Kaip ir iš ko gyvena naujienų portalai

Naujienų portaluose nauja informacija pasirodo kas kelios minutės. Dažniausiai tai būna trumpos žinutės. Poros sakinių kartais visiškai pakanka. Tačiau pasitaiko ir taip, kad susigundęs skambia antrašte ir atsivertęs naujieną negauni to, ko tikėjaisi. Pasijauti apgautas, o puslapis gauna kliką. Daugiau>>

A. Vaišnys: mylėkime tikrą Lietuvą – nenuskalbtą jos istoriją

Švęsdami gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – prisimename ne tik lietuviškos spaudos draudimo metus, bet ir sovietmetį. Tuomet SSRS Konstitucija garantavo žodžio laisvę, tačiau praktiškai to nebuvo įmanoma pasiekti. Žurnalistų darbą apsunkino Komunistų partijos ir jai pavaldžių represinių struktūrų uždėti ideologiniai rėmai. Daugiau>>

Šou turi tęstis!

Įprastai žmonės nesigiria skaitantys žurnalą Privatu!, vartojantys daug pramoginės žiniasklaidos produkcijos. Greičiau jau pasakys prenumeruojantys vadinamosios rimtosios žurnalistikos leidinius, tarkim, Valstybę. Tačiau taip jau yra, kad pramogų nori visi, ir tai tikrai nėra nuodėmė. Daugiau>>

Multimedijos žurnalistika – ateities raiška?

Šiame tekste 29 kartus pavartotas žodis medija. Tai reiškia, kad tam tikra prasme šis tekstas irgi yra multimedija. Kas tai yra iš tikrųjų, apibrėžti, matyt, neįmanoma – tai pernelyg naujas ir besikeičiantis dalykas. Viena aišku – ateityje nustosime būti televizijos, radijo ir spaudos žurnalistais ir tapsime multižurnalistais. Daugiau>>

Bejausmė naujienų mašina

Kažkada dienas leidęs Maironio g. 7, alsavęs jos aromatu ir dvasia, gražųjį savo kostiumą vilkintis jaunuolis įžengia į vieną iš senosios Vilniaus gatvės bromų. Dar akimirka ir jis jau apleisto pastato viduje. Ten jo niekas nepasitinka, neištiesia rankos ir nesušunka: „Sveiki atvykę! Mes jūsų, tokio puikaus žiniasklaidos eksperto, laukėme metų metus!“ Galbūt jau dešimtą pavasarį nevalyti langai praleidžia mažumą saulės spindulių, voratinkliai siūlo apsisukti ir nešdintis lauk, o vieninteliai ten dirbantys – kompiuteriai. Daugiau>>

Kai porą metų kiekvieną dieną praleidi viename pastate, sukdamasis tarp kelių auditorijų, gali pasirodyti, kad beveik visas pasaulis ten sutelpa. Čia ir darbas, ir linksmybės, ir klausimai, kuriuos kasdien sprendi. Ir jų tiek daug, ir apskritai čia visko daug, kartais net pavargsti. Sako, reikia iš čia išeiti nors trumpam.

O jeigu ne?

Prof. Žygintas Pečiulis visuomet pataria išlįsti su savo darbeliais ir projektėliais iš instituto, paieškoti įdomių temų ir žmonių kitose srityse. Ir pats nesiduoda kalbinamas savų studentų. Bet kita vertus, kas žmogui yra svarbiau nei jo paties kiemas?

Labai keista žurnalistui kalbėti apie žurnalistiką žurnalistams. Ne tik dėl to, kad būdamas viso labo nepatyrusiu studentu jautiesi kiek įdomiai, vertindamas procesus, kurie nuo tavo laibo balselio mažai priklauso. Tiesiog apkritai keistas, nors savotiškai ir malonus, yra savi-saviems kalbėjimas viešoje erdvėje.

Štai mes ir kalbame apie tai, kas mums svarbu. Apie tai, kas darys įtaką mūsų profesinei ateičiai. Apie tai, kas mums žiniasklaidoje patinka ir kas nepatinka. Apie tai, ką tiesiog sužinojome kokios nors paskaitos metu ir manome, kad tai be proto svarbu sužinoti visiems, vienaip ar kitaip su žurnalistika susijusiems.

Kalbame saviems. Jums, kuriems tai taip pat svarbu.

Artėjant gegužės 7-ajai – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, kartu ir Žurnalistų dienoms (LeŽudi), mes, VU žurnalistikos antro kurso studentų rašto raiškos grupė, siūlome Jums savo kalbėjimus ir pokalbius apie žiniasklaidą.

Savas kiemas visada svarbiausias

Dabar nereikia laukti rytojaus, kad galėtume plačiau paskaityti apie šiandienos įvykius Lietuvoje ar pasaulyje – žinutė internete pasirodo jau po keliasdešimties minučių. Tačiau vis dar laukiame pusę savaitės, kad paskaitytume Gimtąjį Rokiškį, arba visą savaitę, kad į rankas paimtume Druskonį, ir sužinotume, kas vyksta savame kieme. Ir, nors smaugiama daugiau nei keturis kartus per kelerius metus padidėjusio PVM, regioninė spauda vis dar pasiekia savo skaitytojus. Daugiau>>

Piliečių žurnalistika: žvilgsnis atgalios

„Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“, – rašoma Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, kuriuo 1996 metais galutinai įtvirtinta informacijos laisvė. Po jo įsigaliojimo buvo paklotas teisinis pagrindas nevaržomai užsiimti veikla, apie kurią mūsų šalies viešojoje erdvėje prakalbta visai neseniai – tai piliečių žurnalistika. Daugiau>>

Romas Sakadolskis – apie darbą, džiaugsmą ir piktuosius žiniasklaidos „bičus“

Sužinojęs, kad Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto studentai jį išrinko metų dėstytoju, lektorius Romas Sakadolskis prapliupo juokais. Jis pripažino esąs nustebintas tokio įvertinimo, tačiau neneigė, kad gražus titulas pamalonino širdį. Pasikvietęs į savo namų svetainę jis sutiko paatvirauti – matyt, pirmąkart studentai išgirs istoriją apie tai, kaip R. Sakadolskis buvo išmestas iš universiteto, sužinos, kaip jis atsidūrė Žurnalistikos institute, kovoja su rutina, vertina piktus apkerpėjusius redaktorius ir išgirs tai, kas universiteto gyvenime lieka už kadro. Daugiau>>

Kodėl negatyvas nurungia pozityvą?

„Mirė žmogus“, „sužalotas jaunuolis“, „paėmė kyšį“, „vairavo išgėręs“ – tokiomis naujienomis žiniasklaida linkusi „maitinti“ visuomenę. Tačiau ar verta kaltinti redakcijas? Juk reitingai parodo, ko trokšta žmonės. Daugiau>>