Iš kaimynų lūpų
,,Mažojoje kanopėlėje“ mūsų nelaukia
Jau daugiau nei metus priešais Bernardinų g. 11 kiemelio vartus veikia kavinukė „Piccolo canopi“. Neišsiskirianti, menkai reklamuojama. Vienintelis dalykas, patraukiantis praeivio akį – virš durų kabantis metalinis žirgas.
Tą vaizdą mato kasdien…
Dauguma Gedimino kalno papėdėje įsikūrusių įstaigų darbuotojų sakė, kad abi gatvės senąją dvasią išsaugojo iki šių dienų. Anot jų, tai – išskirtinė vieta. Niekur kitur nepamatysi tiek daug menininkų ir mokslo žmonių.
Mes kitų akimis
Pavasarį vis daugiau laiko praleisdamas mūsų Maironio kiemelyje, ne kartą pagalvodavau, kas gyvena už rytinėje Bernardinų gatvės pusėje esančio namo langų. Kas tie žmonės? Ką jie mąsto apie žiniasklaidą? Ko tikisi iš žurnalistikos studentų?
Pasivaikščiojimai
Sodai po asfaltu. Bernardinų ir Maironio gatvių istorija
Gidų vedini turistai, vieną kartą pražingsniavę Maironio ir Bernardinų gatvėmis, greičiausiai daugiau apie jas išmano nei jomis kasdien vaikštantys vietiniai.
Parkas, kuris nenorėjo mirti
Popietė. Saulė nedraugiška – neglosto ir nedžiugina. Pavargo? Galbūt. Užtat debesys – kaip kosintis drakonas, besispjaudantis ugnimi: nevalingai banguoja, vejasi vienas kitą, žaidžia.
Už mūsų tvoros
Buvę žurnalistų kaimynai – žurnalistai
Dabar einant Bernardinų gatve, aplinkui matosi bažnyčios, kavinės, muziejai. Vienintelis žiniasklaidos dvasia alsuojantis objektas – Žurnalistikos institutas. Nors kadaise būtent šiame Vilniaus kampelyje plušo didžioji dalis sostinės žurnalistų.
Neatrasta Ona
Šalia mūsų – viena iš gražiausių Vilniaus šventovių Šv. Onos bažnyčia. Turime galimybę grožėtis ja kiekvieną dieną keliaudami į paskaitas, o iš mūsų kiemelio atsiveria puikus bažnyčios vaizdas. Kad surasčiau laiko (o gal ir drąsos) įeiti į vidų, prireikė daugiau nei pusės metų.
Kūrybos Šiltadaržis
Kaip apibūdinti Vilniaus senamiestį? Nesakysi, jog tai vien suvenyrų kioskeliai, kavinės ar turistų spiečiai, su vėliavėlėmis vinguriuojantys gatvelėmis. Pamatęs Napoleono numylėtuosius šventos Onos bokštus, sakytum, jog tai istorinio paveldo vieta.
Redakcijos žodis
Japonų išmintis sako: artimas kaimynas svarbiau už tolimą giminaitį. Mūsų tautosakoje rasime: džiaugiasi žmogus, kai jo artimo kaimyno troba dega.
Žurnalistikos institutas nedegė, tad įsitikinti lietuviško posakio tikrumu neteko. Tikėkimės, neteks…
Beje, kaimynų Žurnalistikos institutas turi visą galybę. Tuo spėjome įsitikinti ir mes.
Bendravome su istorikais, dvasininkais, dailininkais, mokytojais, darbininkais… Bandėme sužinoti, ką jie mano apie kaimynus, ar džiaugtųsi, jei troba degtų.
Žvalgėmės po Šv. Onos rūsius – tamsius, drėgnus ir paslaptingus. Nupūtėme dulkes nuo redakcijų, kurios buvo įsikūrusios prie pat mūsų. Į svečius mus pakvietė Sereikiškių parkas, pagaliau išsiaiškinome, kas gyvena kitoje Maironio kiemelio pusėje.
Nepamiršome ir istorijos. Ji sudaro didžiausią dalį mūsų darbų. Kiekvienas pasirinktas objektas tarsi žmogus: su charakteriu, visuomenine padėtimi, asmenine istorija. Būtent istorija padeda atverti Pažinimo duris. Tikiuosi, jas pravėrėme plačiai…
Malonaus skaitymo.
Redakcija:
Projekto vadovas prof. dr. (HP) Žygintas Pečiulis
Redaktorius Mindaugas Drigotas
Kalbos redaktorė Rūta Jakutytė
Rugilė Ereminaitė
Ugnius Babinskas
Tomas Janonis
Egidijus Babelis
Jorė Janavičiūtė
Birutė Davidonytė
