Galima ir nepastebėti

Pasukę į Maironio gatvę, abiejose pusėse išvysime Vilniaus dailės akademiją su savo galerija, „paplaukusiais“ menininkais, nešinais milžiniškais piešinių segtuvais. Pamatysime ryškiaspalvį juostomis papuoštą Bernardinų medį, iš tolo akį traukiantį parduotuvėlės „Dailu – viskas menininkams ir mėgėjams“ simbolį. Čia pat – kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ redakcija. Eidami atokesne Šiltadaržio gatvele, nepastebėsime nieko tokio ryškaus ir meniško, jei, žinoma,   nepasuksime į  „Menų spaustuvės“  ar  humanistinės meno mokyklos „Baltas lapas“ kiemelį.

Vakaro anšlagas

Dieną Šiltadaržio gatvė atrodo tyki, rami, sutiktum vos vieną kitą praeivį. Tačiau vakare, apie septintą, ten pamatysite žmonių antplūdį. Žinokite: tai ne koks eilinis turistų karavanas, o į performansą, dramos, šokio spektaklį ar šiaip kokį „hepeningą“ „Menų spaustuvėje“ skubantys žiūrovai.

Buvusios spaustuvės patalpose prieš devynerius metus įsikūręs šiuolaikinių kūrybinių projektų inkubatorius atspindi modernią scenos menų koncepciją. Jis – tarsi atsvara tradiciniams teatrams. Tačiau šios modernios įstaigos šaknys siekia dar senesnius laikus: jau 2000-aisis apgriuvusios senosios spaustuvės erdvėse Teatro ir kino edukacijos ir informacijos centras inicijavo projektą „Naujosios dramos akcija“, taip pat buvo rengiamos Vilniaus dailės akademijos studentų parodos, video darbų programos. Dabar tai – modernus meno centras, pakeitęs tradicinę teatro sampratą.

Meno projektų įkvėpėja

Juodoji ir Kišeninė salės, į kurias dažniausiai traukia meno mėgėjai – tik ledkalnio viršūnė, palyginus su visa įstaigos veikla. Kasmet čia įsikuria ilgalaikių ir trumpalaikių projektų rezidentai iš įvairių šalių. Kūrėjai, norintys įgyvendinti teatro, šokio, performanso, multimedijų ar cirko projektus, gali gauti jaunųjų scenos menininkų programos „Atvira erdvė“ paramą.

„Tai lyg avangardinio jaunimo projektų placdarmas: antrame aukšte yra repeticijų salės, rezidentų kambariai, kur kultūros žmonės turi visas sąlygas įgyvendinti savo idėjas“, – sakė „Menų spaustuvės“ infotekos darbuotoja Eglė Jovaišaitė. Prieš dvejus metus atsidariusi infoteka siūlo Britų tarybos fondo leidinius ir video medžiagą apie šiuolaikinį šokį, dizainą, teatrą, kiną.  „Orientuojamės į įstaigas, esančias aplinkui: Vilniaus dailės akademiją, Menų fortą, Žurnalistikos institutą, tačiau pastarojo studentai kažkodėl neateina, nors turime ir jiems naudingų leidinių žiniasklaidos bei leidybos temomis“, – stebėjosi darbuotoja.

Festivalių oazė

„Menų spaustuvė“ greitai sulaukė pripažinimo: 2004 – aisiais ji buvo priimta į vieną seniausių  tarptautinį Europos kultūros organizacijų tinklą „Trans Europe Halles“, kuris vienija viso žemyno netradicines kultūros erdves. Nors „Menų spaustuvė“ turi tik dvi scenas, ji priglaudžia tarptautinį Vilniaus teatro festivalį „Sirenos“, Naująjį Baltijos šokį, Žmogaus teisių kino festivalį „Ad hoc: Nepatogus kinas“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų spektaklius. Netradicinė „Menų spaustuvė“ ne tik kuruoja meno projektus, bet drauge tampa alternatyva  valstybinių teatrų populizmui ir vadinamajam kūrybinio „štampo“ fenomenui.

Meno terapija – ne tik išmokyti piešti

Šiltadaržio gatvės pradžioje įsikūrusi humanistinė meno mokykla „Baltas lapas” – lyg vaikų meno Meka. Čia mažieji gali tobulinti piešimo, tapymo ar fotografijos įgūdžius. Prieš dvejus metus keletas menininkų nusprendė sukurti terpę, kurioje vaikai galėtų paimti baltą lapą ir jame išreikšti save. „Lietuvos mokyklose klesti totalitarinė sistema, motyvuojama grasinant, ugdomas paklusnumas, o ne kūrybingumas. Vadovaudamiesi humanistinės pedagogikos principais, siekiame sukurti psichologiškai saugią atmosferą, kurioje žmogus drįstų skleistis, būti savimi”, – teigė čia dirbantis dailininkas ir TV laidų vedėjas Rimas Valeikis.

„Baltas lapas“ neatsitveria keturiomis sienomis: menininkai moko piešti vaikų globos namų auklėtinius, moteris pataisos darbų namuose. „Ir patys organizuojame, ir bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis, pavyzdžiui, „Gelbėkit vaikus”. Drauge su Vytauto Kernagio fondu  Santariškių ligoninėje mokysime piešti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus”, – ateities planus atskleidžia R. Valeikis.

Mokytojai neslepia, jog norėtų dažniau pasikviesti mažuosius į savo mokyklą, tačiau dabar vaikų namai sulaukia begalės nemokamų pasiūlymų. „Užuot piešę, jie važiuoja pramogauti į kokią Ispaniją“, – šypsosi vienas iš „Balto lapo” mokytojų fotografas Audrius Tuleikis.

„Baltoji lapė“ kviečia pamatyti

Kitas humanistinės mokyklos projektas – meno terapijos programa „Baltoji lapė“, kur  jauniausieji 5-12 metų piešėjai kviečiami lavinti socialinius įgūdžius ir kūrybinį mąstymą. Menas  pasitelkiamas neformaliam auklėjimui: „Tai programa vaikams, turintiems bendravimo problemų, nenustygstantiems vietoje, –  sako A. Tuleikis. – Tikrai nesistengiame visų paversti menininkais. Norime, kad vaikai labiau isigilintų, pamatytų tikrąjį meną“. A. Tuleikis primena, jog renkamos ir suaugusiųjų tapybos grupės, kur žmonės ateina pamiršti kasdieninių rūpesčių.

Štai ir užsukome į keletą Šiltadaržio gatvės vietų, kur galima tobulėti, kurti šiltnamio (o gal šiltadaržio?) sąlygomis.

Susiję