* Spauskite rubrikų pavadinimus

VEKTORIŲ LINK

2019 metų rinkimai artėja: metas žadinti jaunimą

Akvilė GRIGAITYTĖ
Kandidatų į Seimą Vilniaus Justiniškių apygardoje debatai 2016 metais. Anetos URBONAITĖS nuotr.2019 metai Lietuvai  itin svarbūs. Šalies piliečių laukia treji rinkimai – Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento. Vyriausiosios rinkimų komisijos ir apklausų duomenys rodo, kad jaunimas yra politiškai pasyviausia Lietuvos visuomenės grupė. Tai paskatino kurtis organizacijas ir vykdyti iniciatyvas, kurių bendras tikslas – skatinti pilietinį sąmoningumą.

 

Lyčių nelygybė sutinkama kasdien

Ema MILIŪNAITĖ
Kol pasaulis trimituoja apie svarbą netylėti bei imtis priemonių aktualioms problemoms spręsti, Lietuva gyvena kiek kitaip. Šalis, kuri pakankamai neseniai atgavo Nepriklausomybę, vis dar drovisi garsiai prabilti apie svarbias problemas, o viena jų – lyčių nelygybė, šalyje įsišaknijusi gana stipriai.
Pagal 2015 m. Europos lyčių lygybės instituto paskelbtą indeksą, Lietuvą galima priskirti prie šalių, kurių dar laukia ilgas kelias siekiant lyčių lygybės. Siekdama sutrumpinti minėtą kelią, „Lietuvos vektorių“ redakcija ieškojo lyčių nelygybės problemų ir jas aptarė su Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) eksperte Margarita Jankauskaite.

Neįgalumo šešėlis neatima gyvenimo pilnatvės

Giedrė GEDEIKYTĖ
Žmonių pasaulėvoka visada buvo ir iki šiol yra grindžiama tam tikrais stereotipais. Vadovaudamiesi visuomeninėje sąmonėje įsišaknijusiomis nuostatomis, vieni individai atitinkamai vertina kitus. Vis dėlto šiais laikais, rodos, žmonių pasaulėžiūra nebeturi beveik jokių suvaržymų – prigimtinė pasirinkimo teisė leidžia kiekvienam individualiai pasirinkti, kuo tikėti. Nepaisant to, naivu galvoti, jog šiuolaikinėje visuomenėje klesti šimtaprocentinis objektyvumas – XXI amžiaus žmonija stereotipų liūne yra įklimpusi ne ką mažiau nei viduramžių tamsuoliai.
Šiais laikais itin gajūs stereotipai, susiję su idealaus gyvenimo ir tobulo žmogaus sąvokomis. Sveikas, sportuojantis, viską spėjantis ir sugebantis žmogus – tobulybė ir siekiamybė. Kokią vietoje tokioje visuomenėje užima neįgalūs žmonės? Ar vis dar pasikliaujama sustabarėjusia nuostata, jog neįgalūs žmonės – nesėkmingi žmonės?

Kūrybiškumo reikia kiekvienam

Ingrida JANKAUSKAITĖ
Kūrybiškumas – kiekvienam žinomas žodis. Tačiau tikrai ne visi kūrybiškumą taikome darbuose ir neretai jį nuslopiname. Gebėjimas kurti šiandieniniame pasaulyje tampa vis labiau reikalingas ne tik socialiniuose ar humanitariniuose, bet ir tiksliuosiuose moksluose. Negalime žinoti, ir kokioje netikėtoje gyvenimo situacijoje prireiks pasitelkti kūrybiškumą. Todėl originalų mąstymą svarbu ugdyti jau nuo pat mažens ir neužmiršti jo lavinti. Deja, šią savybę puoselėja ne visi žmonės. Būtent jiems moksluose, darbe ar gyvenimiškuose epizoduose yra sunkiau susidoroti su skirtomis užduotimis.
Apie kūrybiškumo taikymą ir jo naudą studijose bei darbe sutiko pasikalbėti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų programos studentė Guoda Chmeliauskaitė, Olandijoje finansų analitiku dirbantis Justinas Bernotas bei advokatų kontoros ,,Apex legal“ vyriausioji buhalterė Asta Stankūnienė.