Lyčių nelygybė sutinkama kasdien
Kol pasaulis trimituoja apie svarbą netylėti bei imtis priemonių aktualioms problemoms spręsti, Lietuva gyvena kiek kitaip. Šalis, kuri pakankamai neseniai atgavo Nepriklausomybę, vis dar drovisi garsiai prabilti apie svarbias problemas, o viena jų – lyčių nelygybė, šalyje įsišaknijusi gana stipriai.
Pasauliniu mastu lyčių nelygybė – taip pat opi problema. Protestas už lyčių lygybę Vašingtone (JAV) sukvietė apie milijoną dalyvių. Joeff DAVIS nuotr. Pagal 2015 m. Europos lyčių lygybės instituto paskelbtą indeksą, Lietuvą galima priskirti prie šalių, kurių dar laukia ilgas kelias siekiant lyčių lygybės. Siekdama sutrumpinti minėtą kelią, „Lietuvos vektorių“ redakcija ieškojo lyčių nelygybės problemų ir jas aptarė su Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) eksperte Margarita Jankauskaite.
Lyčių nelygybė – abitūros egzamino temoje
Šių metų pavasarį, kaip ir kasmet, dvyliktokų valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo nuo užsienio kalbos (anglų) kalbėjimo dalies. Mokiniai egzamine turėjo pristatyti savo idėjas monologo bei dialogo forma, kurių temos būna įvairios, tačiau, kaip pastebi patys abiturientai, kasdieniškos ir lengvai suprantamos: naujųjų technologijų naudojimas, profesijos, hobiai, renginių organizavimas ir t.t. Šie metai – ne išimtis – viena iš monologų temų buvo apie profesijas.
Tačiau šį kartą Nacionalinis egzaminų centras (NEC) pateikė ne daugumai įprastas temas apie populiariausius karjeros pasirinkimus, o… apie darbus, kurie labiau tinka moterims nei vyrams. Būtent taip buvo suformuluotas užduotyje pateiktos apklausos pavadinimas. Atsakymuose buvo galima išvysti mokytojo, seselės, socialinio darbuotojo bei gydytojo profesijas. Negana to, vienas iš pateiktų punktų, apie kuriuos reikėtų kalbėti monologe, formuluojamas taip: „Ar jūs sutiktumėte su mintimi, jog kai kurios profesijos yra tinkamesnės moterims, o kai kurios – vyrams? Kodėl?“
Ir jei abiturientas dar galėtų išsakyti prieštaraujančią nuomonę minėtame punkte bei nesutikti su iškelta idėja, tai pats faktas, jog apskritai buvo sugalvota tokia tema, kelia daugybę klausimų. Ar iš tiesų Lietuvoje įdedama maksimaliai pastangų, siekiant panaikinti lyčių nelygybę? Ir ar tikrai NEC ką tik nenubraukė viso įdėto darbo?
LGPC ekspertės M. Jankauskaitės nuomone, toks klausimas psichologiškai gali suformuoti tam tikrą nuostatą – atsakymas tarsi jau žinomas iš anksto: „Iš esmės, kai tavęs paklausia, kokios profesijos labiau tinkamos moterims nei vyrams, tu pradedi mąstyti apie tai, kokios tinkamos ir kokios ne, tačiau tuo pačiu metu tavo pasąmonė užfiksuoja, jog kai kurie darbai tinkamesni moterims nei vyrams, ir tai yra faktas. Tokio pobūdžio klausimai yra stereotipų įtvirtinimas ir tai tik dar kartą parodo, kad mūsų švietimo sistemoje kur kas daugiau dėmesio turėtų būti skirta lyčių lygybės klausimams“.
Gimęs vyru uždirbsi daugiau
Atlyginimų situacija prasta yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje: Eurostato duomenimis, jau keletą pastarųjų metų Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai uždirba 16,4 proc. mažiau nei vyrai. Be to, atotrūkis tarp moterų ir vyrų užmokesčio 2016 m. sudarė 13,4 proc., o šis skaičius didėja šeštus metus iš eilės. Įmonių vadovai tokius skaičius aiškina tuo, jog dažnai moterų atlyginimai yra mažesni dėl ėjimo į vaiko priežiūros atostogas. Tuo metu, kol mamos prižiūri vaikus, vyrai sparčiai kyla karjeros laiptais ir tokiu būdu moterų pasiekimai atsilieka.
LGPC ekspertė atlyginimų atotrūkį aiškina tuo, jog mūsų visuomenėje moterims vis dar tarsi normalu dirbti už mažesnį užmokestį nei vyrams: „Žmonės vadovaujasi sena taisykle, jog vyrai yra šeimos maitintojai, o moterys – ne, todėl ir dirbti joms reikia mažiau. Mokslininkai skaičiuoja, kad būtent lyčių stereotipas sudaro apie 40 proc. to atotrūkio, tad labai dažnai yra įsivaizdavimas, jog moterims reikia mokėti mažiau“.
Stereotipinis darbdavių požiūris
„Architektas“, „Pardavimų specialistas“, „Draudimo konsultantas“, „IT projektų vadovas“, „Personalo vadovas“, „Kambarinė“, „Auklėtojos padėjėja“ – tokių ir panašių darbuotojų ieško darbdaviai Lietuvoje. Nors darbo skelbimų, kuriuose ieškoma darbuotojų tiek moterų, tiek vyrų yra nepalyginamai daugiau nei tokių, kuriuose nurodoma konkreti lytis, faktas, jog antras variantas apskritai egzistuoja, leidžia mums teigti, jog lietuviai vis dar turi problemų su lyčių nelygybe. Kodėl moteris negali būti IT projektų vadovė? Arba kodėl vyras negali būti auklėtojos (!) padėjėjas? Žmonėse glūdi jau nuo seno įskiepyti stereotipai apie vyriškas ir moteriškas profesijas, tačiau akimirkai sustojus bei realiai pagalvojus apie iškeltus klausimus, tampa ganėtinai keblu atsakyti, kodėl.
„Iš vienos pusės, tokį seksizmą skatina pati lietuvių kalba: kaip nurodo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijos bankas, pareigų pavadinimai sudaromi su vyriškosios giminės daiktavardžiais, tad dažnai darbdaviai nenurodo abiejų giminių variantų būtent dėl šios priežasties. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, į tai vėl gali būti įtraukti stereotipai, kai darbdavys konkrečiai nori draudimo konsultanto, o ne konsultantės“ , – mano M. Jankauskaitė.
Tai, jog šiuolaikiniame pasaulyje dar vyrauja tokios problemos, rodo, jog kiekvienas turime kur pasitempti. Atsimerkti, pamatyti, įsiklausyti, išgirsti ir pasiryžti imtis pokyčių, po kurių nebereikėtų teigti, kad Lietuvos laukia ilgas kelias, kol pasieksime lyčių lygybę. Kaip teigia M. Jankauskaitė, svarbiausia atsigręžti į save patį, į savo šeimą ir panaikinti lyčių nelygybę ten. O tada ir visoje visuomenėje ši problema ims mažėti.
