Apie kūrybiškumo taikymą ir jo naudą studijose bei darbe sutiko pasikalbėti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų programos studentė Guoda Chmeliauskaitė, Olandijoje finansų analitiku dirbantis Justinas Bernotas bei advokatų kontoros ,,Apex legal“ vyriausioji buhalterė Asta Stankūnienė.

Kelias į kūrybos mokslą

Paklausta, kaip kūrybiškumas buvo ugdomas jos mokykloje, VGTU kūrybinių industrijų studentė G. Chmieliauskaitė atsakė: ,,Kūrybą mums įkvėpti padėdavo tik ten vykstantys būreliai. Aš pasirinkau chorą ir liaudies šokius. Matematikos, biologijos, anglų kalbos pamokose buvo siekiama įkalti į galvą taisykles, formules, bet tikrai nesužadinti mūsų kūrybiškumo. Lietuvių kalbos rašiniuose taip pat reikėdavo laikytis taisyklių, tad tavo kūrybiški nukrypimai buvo tiesiog pabraukiami ryškiu raudonu tušinuku.“

G. Chmeliauskaitės teigimu, universitetas jai suteikė daugiau kūrybinės laisvės nei mokykla. ,,Būtent universitete orientuojamasi į tai, kad mes kurtume, galvotume kūrybiškas idėjas, unikalius renginius ar rašytume scenarijus. To mokykloje nebuvo“, – sakė pašnekovė, tačiau pastebėjo ir minusų: ,,Galbūt dėl to, kad šios Kūrybinių industrijų studijos nebuvo mano svajonių studijos, universitetinių paskaitų „sausumas“ ir krūvos darbų, mano nuomone, tikrai neskatina kūrybiškumo.“

G. Chmeliauskaitės nuomone, nereikia imtis jokių rimtų veiksmų norint būti kūrybiškam. ,,Svarbiausia svajoti ir nebijoti išsiskirti. Jeigu kūrybiškumas yra tavyje, jis niekada nedings“, – kalbėjo VGTU studentė.

Kūrybiškumo prireikia ir analitiniame darbe

,,Nors ir atrodo, kad finansai yra ganėtinai tikslus dalykas, kuriame kūryba neturėtų vaidinti didelio vaidmens, tačiau man teko įsitikinti, kad yra visiškai kitaip. Atliekant analitinį darbą, turi pasitelkti savo kūrybinius sugebėjimus, nes pateikiant analizės rezultatus reikia galvoti apie vizualinį rezultato pateikimą ir jo aprašymą. Taigi galutinis produktas turi būti ne tik tikslus iš finansinės ar statistinės pusės, bet ir malonus akiai, įdomus skaityti“, – teigia Olandijos Amsterdamo universitete magistrantūrą studijuojantis ir kompanijoje ,,Palo Alto Networks“ finansų analitiku rinkodaros srityje dirbantis J. Bernotas.

J. Bernotas, paklaustas apie kūrybiško darbo skirtumus Lietuvoje ir Olandijoje, atsakė: ,,Vienintelis skirtumas, kurį būtų galima išskirti, yra darbo aplinka. Lietuvių mentalitetas skiriasi nuo vakarietiškų valstybių – : lietuviai yra kuklūs ir konservatyvūs žmonės, pripratę daryti tai, kas yra liepta, tad Lietuvoje kūrybiškumas profesinėje aplinkoje dar yra tik auganti koncepcija. Štai dirbant Olandijoje pastebėjau, kad žmonės yra atviresni naujoms idėjoms ir pokyčiams, todėl ir į kūrybiškus darbuotojus ten žiūrima kitaip.“

J. Bernoto manymu, be kūrybiškumo visuomenė nejudėtų į priekį. Gebant originaliai mąstyti, darbas neatrodo toks monotoniškas, kadangi kiekvieną dieną gali atrasti ir sukurti kažką naujo. Tačiau pašnekovas pabrėžia, jog kūrybiškumą visada reikia derinti su racionaliu mąstymu, jog darbas vis tiek būtų atliktas tiksliai.

Kūrybiškumas buhalterijoje neišvengiamas

A. Stankūnienės, advokatų kontoros ,,Apex legal“ vyriausiosios buhalterės, teigimu, kūrybiškumas darbe neatsiejamas ir reikalingas kiekvieną dieną.

,,Kolektyvui susirinkus aptarti darbų, vyksta dalinimasis pasiūlymais, kaip geriausiai būtų galima išspręsti esamus klausimus. Kūrybiškumo prireikia ir atsiliepus į ne visai malonų skambutį, kai reikalus tenka pakreipti sau palankesne linkme, taip pat ir ieškant užsakovui reikalingo sprendimo, ar bendraujant su verslo partneriais, arba tiesiog galvojant kokius nors pajuokavimus kolegų nuotaikai pakelti ir kuriant draugišką bei darbingą atmosferą kolektyve“, – kalbėjo pašnekovė.

A. Stankūnienė neabejoja, jog gebėjimas generuoti originalias idėjas darbuotojui yra būtinas: ,,Neužtenka žinoti tik faktus, reikia mokėti juos pateikti ar naudotis tam tikroje situacijoje kuo tinkamiausiu būdu rezultatui pasiekti. Kasdienė įmonių situacija: vadybininkai derasi dėl perkamų ar parduodamų prekių ar paslaugų kainų, taigi reikia pateikti informaciją taip, kad kita pusė būtų sudominta būtent tuo produktu ir jį įsigytų iš siūlančios firmos.“

Kūrybiškumo galia

Nors daugelis žmonių mano, jog kūrybiškumo prireikia tik socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, taip tikrai nėra. Šiuolaikiniame pasaulyje nėra svarbu tik tiksliai atlikti savo užduotis. Darbdaviams svarbu ir tai, jog darbuotojas gebėtų mąstyti originaliai, kūrybiškai išsisuktų iš nepalankių situacijų ir palaikytų draugišką atmosferą kolektyve tam, jog darbo našumas kuo stipriau progresuotų. Todėl norint atkreipti darbdavių dėmesį į save, teks gerinti ir komunikavimo įgūdžius.

Susiję