Pažinti Visaginą

Lietuvos pakraštyje esantis buvęs atominis miestas – jauniausias visoje Lietuvoje. Čia jau kelis metus gyvenantys ir kuriantys fotožurnalistas Artūras Morozovas ir fotografė bei socialinių iniciatyvų kūrėja Neringa Rekašiūtė pasakoja, kad jiems čia gyventi gera. Juos žavi nuostabi gamta, kuri miškais ir ežerais ne tik apjuosusi drugelio formos miestą, bet ir yra įžengusi į jį. Išskirtinė ir architektūra – visame mieste nėra nei vieno privataus namo ir visi, net labiausiai pasiturintys, gyvena butuose, o tai sukuria lygybės jausmą. Vardyti, kuo ypatingas Visaginas, galima ilgai, tačiau geriausia būtų patiems čia apsilankyti ir pamatyti tai savo akimis.

Meno rezidencija, kitaip vadinama „Tašku“. Neringos Rekošiūtės nuotr.Meno rezidencija, kitaip vadinama „Tašku“. Neringos Rekošiūtės nuotr.

„Atominė tapatybė“

Visaginas yra daugiatautis ir multikultūrinis miestas, čia gyvena daugiau nei keturiasdešimties tautybių žmonės. Neringa ir Artūras pasakoja, kad, pavyzdžiui, jų kaimynės – devynios šrilankietės, kurios dirba vokiškų kostiumų siuvykloje. Iš už jų buto durų dažnai sklinda bolivudinė muzika ar tokio aštraus maisto kvapas, kad apima jausmas tarsi laiptinėje būtų pripurkšta ašarinių dujų. Tad vis dažniau susipažindama su visaginiečiais ir supratusi, kad jų istorijos yra be galo įdomios ir aktualios mūsų visuomenei, fotografė Neringa Rekašiūtė pradėjo metus trukusį fotografijų projektą „Atominė tapatybė“. Savo vidutinio formato juostine kamera fotografavo vietinius ir taip sukūrė projektą, kuriuo nori supažindinti ne tik visą Lietuvą, bet ir patį Visaginą su savo miestu.

Jau gegužės 5-6 dienomis Visagine vyks patyriminė fotografijų paroda  „Atominė tapatybė“ ir fotografė Neringa kvies visus pamatysi Visaginą taip, kaip jį atrado pati, atsikrausčiusi čia gyventi prieš dvejus metus. Paroda vyks sovietinio interjero bute, kuriame gyveno šeima, kurios daiktai, nuotraukų albumai, audio ir video kasečių įrašai bei visas interjeras išliko užšalę laike. Fotografijos bus integruotos į sovietinį interjerą, o bute dvi dienas ir naktis gyvens aktoriai Marijus Povilas Elijas Martynenko ir Gerda Čiuraitė, kurių buitiškai subtilus performansas taps sudedamąja parodos dalimi.

Atvykus į Visaginą pirmąjį gegužės savaitgalį miesto svečiai taip pat galės aplankyti atominės elektrinės simuliatorių ir interaktyviame ture tapti greitojo reagavimo būriu, sudalyvauti irklavimo pamokoje ežere su irklavimo čempionu Raimundu, pasivaikščioti architektūrinėje ekskursijoje su Visagino legenda – basakoju Alex, ar patyrinėti vešlią Visagino gamtą su LitWild.

Namai kuriančiam jaunimui

Viena iš vietų, kurią parodos metu miesto svečiams parodys Visagino basakojis ir pats šios vietos įkūrėjas Alex Urazov, bus „Taškas“ – Visagino meno rezidencija. Berlyno laisvės dvasia dvelkiantis penkių aukštų namas yra erdvė, skirta jaunimui kurti, muzikuoti, žaisti video žaidimus, bendrauti, skaityti ar kitaip save realizuoti. Gegužės 5-6 dienomis apsilankius meno rezidencijoje bus galima apžiūrėti įspūdingas patalpas, dirbtuves, susipažinti su įkūrėju, savanoriais, taip pat čia vyks D&D sesija anglų kalba bei rūsyje gros muzikantai.

Visa „Taško“ susikūrimo istorija prasidėjo prieš kelis metus, kai Alex įkūrė video žaidimų klubą jaunimui savivaldybės patalpose. Laikui bėgant klubo nariai suprato, kad žaidimų maža, pradėjo piešti ant sienų, tačiau tai jiems buvo uždrausta ir patalpų jie neteko. Metus laiko buvę be patalpų, iš savivaldybės direktoriaus klubas sulaukė pasiūlymo, kad gali savo veiklą tęsti penkiaaukščiame name miesto centre. Tačiau savivaldybė atsisako juos remti finansiškai, komunalinius mokesčius ir kitas išlaidas menininkai turi padengti patys. Čia nėra jokių darbuotojų, dirba savanoriai, o pajamų patalpų išlaikymui „Taškas“ gauna parduodami pačių gamintus meno dirbinius, iš dviejų procentų gyventojų pajamų mokesčio ar kitokios žmonių paramos. Alex pastebi, kad, norint vystyti neformaliojo ugdymo veiklą Lietuvoje, gauti finansavimą, reikia įtilpti į valdžios nustatytus veiklos rėmus, yra daug biurokratijos, dokumentacijos, o tai kūrybingą jaunimą apriboja. „Kol kas mūsų savivaldybė dar yra sovietiška. Jie kalba apie Europą, jiems patinka europietiškas laisvas požiūris į gyvenimą. Tiesiog patinka idėja, kad mes esame europietiška šalis, tačiau jie nieko nedaro, kad suprastų mus. Čia ateina žmonės ir sako man, kad, jei padaryčiau tai Londone, būtų eilės, reikėtų atsirinkti ką įleisti. Ir aš kažkada tikrai atidarysiu tašką kažkur Londone, bet visada grįšiu čia“, – teigia meno rezidencijos įkūrėjas.

Nepaisant to, „Taško“ pagrindinė idėja – laisvė. Visagino jaunieji menininkai čia gali kurti tai, ką nori, eksponuoti savo darbus, organizuoti sau įdomius renginius. „Mes visi galvojam, kad suprantam jaunimą, bet iš tikrųjų ne. Kartais aš organizuoju čia tai, kas man įdomu ir ateina nedidelė grupė žmonių, bet kai jaunimas pats pasirenka ką nori daryti, tai ir susirenka jų žymiai daugiau“, – pasakoja Alex.

Patalpinta: Rašiniai