2015-05-18 Paulius Olšauskas Kai žmogus apsidairo Itin dažnai slenkame gatve nuleidę galvas žiūrėdami į žemę. Aplink šimtai žmonių, tūkstančiai istorijų, o mes toliau žengiame įsmeigę akis į cementą. Žingsnis po žingsnio, kol visgi sustoju. Apsidairau. Aš – Dominikonų gatvėje. Patalpinta: Gatvės Norėdami matyti komentarus įjunkite JavaScript Susiję Latakas į romantiką Skapo gatvės pamokos: kaip gerti iš kiauro ąsočio? Vilniaus miesto labirintai pakrikštyti didžiais, bet užmirštais vardais ↑