1785 metais, po A. Tyzenhauzo mirties, šie rūmai atiteko į generolienės Teodoros Fitinhofienės-Zabielienės rankas. Tada architektas Martynas Knakfusas jos pavedimu rūmus rekonstravo ir sukūrė dabartinį fasadą. Nors per Antrąjį pasaulinį karą iš namo liko tik kapitalinės sienos, architektas Algimantas Umbrasas rūmus atstatė ir atkūrė klasicistinę fasado kompoziciją. Šiuo metu ją ir matome.

Tyzenhauzų rūmų dešinėje stovi dar vienas klasicistinio stiliaus kūrinys – Miulerių namas. Jį XVI a. pastatė architektas Ulrichas Hozijus. Laikas bėgo, namo savininkai keitėsi, kol, galų gale, jie tapo Miulerių, iš kurių vienas buvo garsus leksikografas, nuosavybe. Ji tapo kultūros ir pramogos židiniu: čia vyko koncertai, vaidinimai, pokyliai.

Meną ir pramogas iš Miulerių namų išstūmė verslas. Dabar pirmajame pastato aukšte įsikūrė švedų bankas „Swedbank“, reklamos agentūra „DDB“, informacijos ir ryšių technologijų centras „Ericsson“, kompanija, kurianti parduotuvių administravimo sistemas „SameSystem“, optika „Optometrijos centras“. Kažkada organizuotas linksmybių puotas primena nebent šokėjų-modelių agentūra „Pure Star Management“ ir renginių organizavimu užsiimanti įmonė „Idea group“.

Dar vienas istorinis pastatas Vokiečių gatvėje – Evangelikų liuteronų bažnyčia. Nuo XVII a. ją alino gaisrai, tačiau svarbiausia bažnyčios vieta – altorius, kurį 1624 metais įrengė burmistras Jokūbas Gibelis, nuo liepsnų nenukentėjo ir tebėra ligi šiol. Kiti šios atkarpos namai nėra tokie išskirtiniai ar apipinti istorijomis, tačiau galbūt ateityje taps?

Praeitais metais Vokiečių gatvėje duris atvėrė itališka taverna „Buon Giorno“, kiek anksčiau – dar viena tinklinė picerija „Pizza Jazz“, restoranas-didkepsnio namai „St. Hubertus“ ir Viduržemio jūros regiono patiekalų restoranas „La Provence“. 2011 metais visai šalia atsidarė penktojo Lietuvos etnografinio regiono puoselėtoja – Mažosios Lietuvos ambasada, metais vėliau – grožio salonas „Artist“.

Susiję