„Independence“ ─ antrasis nepriklausomybės puslapis mūsų istorijoje
2014 metų spalio 27d. Lietuvai ─ istorinė diena. Diena, kai žmonės, kitaip nei anksčiau, būriavosi ne Lietuvos Respublikos Seimo aikštėje, bet Klaipėdos uosto terminale. Būtent uostamiestyje ankstų rytą buvo galima išgirsti plojimų jūrą, kai pro uosto vartus įplaukė simboliškai „Independence“ (liet. „Nepriklausomybės“) vardu pavadintas laivas ─ dujų saugykla. Greitai sueis pusė metų, kai Lietuva žengė energetinės nepriklausomybės link. Ką toks žingsnis reiškia klaipėdiečiams ir apskritai visos Lietuvos gyventojams, mums pasakoja Klaipėdos miesto meras Vytautas GRUBLIAUSKAS.
Mero teigimu, "Independence" atsiradimas Klaipėdos uoste prilygsta antrajai nepriklausomybei. Nerijaus Murausko nuotr. Kaip per pusę suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikimo metų pasikeitė Lietuvos, o svarbiausia ─ Klaipėdos veidas?
Terminalo atsiradimas ryškiai pakeitė ne tik Lietuvos veidą, bet ir šalies svorį tarptautinėje bei pasaulinėje arenoje. Pajutome, kad Lietuva po daugelio metų pagaliau atsistojo ant dviejų kojų. Nebesame priklausomi nuo vienintelio vamzdžio, turime alternatyvų energetikos šaltinį. Klaipėda, be abejonės, pasijautė gerokai laisviau ir oriau. „Independence“ laivo atsiradimas įtraukė mus į tų pasaulio uostų sąrašą, kuriame šalia tikrai sėkmingai ir efektyviai veikiančio uosto infrastruktūros yra ir SGD terminalas. Minėtas įvykis, nesumeluosiu, Klaipėdos uostą daro išskirtiniu visoje Baltijos jūroje.
Ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje pastebima tendencija, kad įvairūs projektai, jų įgyvendinimas vėluoja. Klaipėdoje visi darbai buvo atlikti laiku. Kaip pavyko to pasiekti?
Šis projektas buvo išskirtinės svarbos valstybinis strateginis objektas. Jo statyba turėjo absoliutų nacionalinį prioritetą. Įgyvendinimo procese dalyvavo gausybė institucijų, visos jos buvo derinamos ir koordinuojamos aukščiausiu lygiu: Ministrui Pirmininkui vadovaujant darbo grupėje bei, kada reikia, viską stebint ir prižiūrint pačiai Lietuvos Respublikos Prezidentei.
Kita vertus, pasitaikydavo ir tokių situacijų, kai vienokie ar kitokie procesai prasidėdavo iki galo nepasibaigus teisinėms procedūroms. Kai kurios įstatyminės nuostatos ar poįstatyminiai aktai dar būdavo rengimo stadijoje, o realūs procesai jau būdavo prasidėję. Žinoma, buvo tam tikros rizikos, kad kažkas labai stipriai norėdamas projektui galėtų pakenkti ar jį stabdyti, tačiau nuolatinė priežiūra ir išskirtinis visų procese dalyvaujančių pusių profesionalumas bei kompetencija davė šį rezultatą. Teoriškai ši statyba niekaip negalėjo būti pabaigta laiku, o praktiškai viskas buvo įgyvendinta.
Kokį indėlį į SGD terminalo atsiradimą įdėjo Klaipėdos miestas ir jo gyventojai, kokių reakcijų sulaukta?
Tai buvo didelis iššūkis visam Klaipėdos miestui: savivaldybės administracijai, vietos politikams ir, žinoma, gyventojams, kurie nuogąstavo, kėlė nemažai klausimų dėl šio terminalo. Vis dėlto šiandien SGD terminalas stovi mūsų uoste, tad galiu tik pasidžiaugti vietos politikų branda, administracijos profesionalumu ir, svarbiausia, ─ miestiečių supratingumu.
Su kokiais sunkumais teko susidurti įgyvendinant šį užmojį?
Pagrindinė problema buvo dokumentų derinimo klausimai ir milžiniškos jų apimtys. Nereikėtų pamiršti ir išskirtinai trumpo laiko tarpo bei poreikio projektą įgyvendinti kiek įmanoma greičiau tam neturint jokių papildomų žmogiškų išteklių, laiko ar juo labiau papildomų lėšų. Apskritai, tai buvo reiškinys, kurį suvaldyti administracijai buvo nelengva, lygiai taip pat, kaip ir įveikti tam tikrą skepticizmą ne vieno politiko galvoje.
Ar po to, kai SGD atsirado Klaipėdoje, miesto gyventojai pajuto kokią nors naudą?
Tiesioginės finansinės ar ekonominės naudos klaipėdiečiai, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, nepajuto. Tačiau suprato, kad tai nėra dovana, kurią gauni ir nereikia sukti galvos, kaip už ją mokėti. Dabar turime tam tikrą prievolę, kuri kainuoja, bet žmonės suvokia, kad tai yra tam tikra kaina už nepriklausomybę, o ne už jos imitaciją. Teko išgirsti siūlymų ir įvairių politinių pasvarstymų, kad Klaipėdos gyventojams turėtų būti tiekiamos pigesnės dujos, nes vis dėlto terminalas yra didesnės rizikos objektas. Negaliu sakyti, kad tokie pasiūlymai nėra racionalūs, anaiptol, žmonės turi teisę tikėtis naudos. Vis dėlto, mes suprantame, kad tai nebūtų korektiška kitų Lietuvos gyventojų atžvilgiu.
Kita vertus, terminalo statybų pradžios procese su vyriausybe buvo susitarta dėl tam tikrų miesto, infrastruktūros objektų finansavimo. Nenorėčiau teigti, kad tai yra kompensacija, nes tikėtis kompensacijos už pareigą nepriklausomybei būtų nedora. Tačiau šiuo susitarimu nuspręsta, kad miestas daro viską, ką gali ir prisiima objekto teikiamą riziką, kad ir kokia ji būtų, o Vyriausybė skiria lėšų tam tikrų Klaipėdos miesto objektų statybai. Tikiuosi, kad tie vyriausybės pažadai Klaipėdos miestui neliks tik pažadais.
Ar kilo kokių asociacijų su praeities įvykiais, kai pro uosto vartus įplaukė laivas „Independence“?
Tai galima vadinti antruoju nepriklausomybės puslapiu Lietuvos istorijoje. Laukdami „Independence“ jautėme išskirtines emocijas, išskirtinį žmonių susitelkimą ir susikaupimą. Nepameluosiu, tas orus pasididžiavimas turėjo tikrai nemažai sąsajų su prieš ketvirtį amžiaus vykusiais įvykiais. Tam tikra prasme apėmė panašus jausmas, kaip tada, kai mūsų būriuotojai grįžo apiplaukę aplink pasaulį. Jausmas, kai tu pagaliau pamatai pro uosto vartus įplaukiant tai, ko lauki kartu su minia žmonių, prilygsta visa apimančiai euforijai.
Ką Jums reiškia laisvė?
Laisvė tikriausiai turi begalę spalvų, atspalvių ir skonių. Kiekvienas žmogus turi savo laisvės, kaip ir meilės, formulę, dėlionę. Man laisvė ─ teisė rinktis visa tai, ko noriu, kuo tikiu, kas man yra svarbu. Laisvė yra tai, kas man neprimetama. Šis žodis man taip pat asocijuojasi su atsakomybe. Laisvė nėra tik dovana ar duotybė, kuria naudojiesi, tai yra ir suvokimas, kad privalai ją saugoti ir branginti. Kitaip netrukus gali prisieiti „pasidžiaugti“ nelaisve.
