Su pandemija atsirado ir nuotolinio darbo praktika

Trejus metus trunkanti pandemija diktuoja naujas darbo sąlygas ir smarkiai koreguoja darbuotojų poreikius bei lūkesčius. Visi darbai staiga persikėlė į nuotolį, tad kilo abejonių, ar pavyks išlaikyti darbuotojus, efektyvumą, kokybę ir augantį rezultatą. Atslūgus pandemijos proveržiui,  atsiranda vis daugiau dirbančiųjų, tačiau darbdaviai prasilenkia su darbuotojų lūkesčiais teikdami grįžtamąjį ryšį. Specialistai įsitikinę, kad ši spraga atsivėrė dėl pandemijos sukeltų pokyčių.

Darbas nuotoliniu būdu. Anos Shvets nuotr.

 

Lietuvoje, prieš trejus metus, įvedus karantiną, žmonių įprastinis gyvenimas ėmė keistis. Kai kurie prarado darbus, pakeitė darbovietes arba buvo priversti dirbti nuotoliniu būdu. „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė tikina, kad pandemijos sukelti pokyčiai padarė teigiamą įtaką darbo rinkai: „Tyrimas atskleidė, kad penktadalis apklaustųjų pakeitė savo kvalifikaciją. Daliai tai buvo priverstinis pokytis, bet panašu, kad šiuo metu darbuotojų įsitraukimas didėja“.

Nors apklausos rezultatai džiugina, vis daugiau darbdavių reikalauja grįžti į gyvą kontaktą, o tai kelia įvairių atgarsių. Statistika rodo, kad maždaug kas 3 dirbantysis Lietuvoje nori dirbti nuotoliniu būdu, tačiau ši galimybė suteikiama ne kiekvienam.

 

Ne visi darbuotojai turi teisę rinktis

Neseniai įsigalėjusi nuotolinio darbo praktika rodo, kad vis daugiau žmonių renkasi dirbti iš namų. Tokį sprendimą lemia įvairios priežastys: patogus grafikas, šeimyninės aplinkybės, galimybė dirbti vienumoje. Darbo sąlygas paprastai įvertina ir nustato darbdaviai.

„Kantar“  tyrimų kompanijos atlikti tyrimai rodo, kad net 34 proc. žmonių priversti dirbti biuruose, nes esą jų darbo pobūdis neleidžia dirbti nuotoliniu būdu. 6 proc. apklaustųjų neigiamai vertina savo darbdavius ir kaip priežastį įvardina, kad jie nepaiso darbuotojo nuomonės ir nesuteikia galimybės dirbti iš namų. Kita vertus, yra įvairių aplinkybių, kodėl darbuotojai yra verčiami eiti į darbus. Didelė dalis darbdavių gali patys spręsti kaip elgtis pandemijos laikotarpiu, ar jam nuslūgus, tad darbuotojams tenka prisitaikyti prie esamos situacijos, o nepatenkintiems keisti darbą arba iš jo išeiti.

 

Mažėja nedarbas

 

Nors prisitaikymas prie pandemijos buvo iššūkis tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, naujovės atnešė gerų žinių į darbo rinką. Statistikos departamento duomenimis, šių metų gegužės mėnesį  Užimtumo tarnyboje registruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,7 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį. Registruoto nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 45 iš 60 savivaldybių.

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė įsitikinusi, kad situacija nedarbo rinkoje stabilizuojasi: „Tiek darbo ieškantys žmonės, tiek verslas išmoko gyventi naujomis sąlygomis, todėl didesnio nedarbo augimo artimiausiu metu nelaukiama.“.

 

Nuotolinis darbas atvėrė komunikacinę spragą

Pandemija iš naujo suformavo darbuotojų lūkesčius. Išaugo ne tik darbuotojų paklausa, bet sustiprėjo ir grįžtamojo ryšio svarba. Atsivėrė akivaizdi komunikacijos spraga tarp darbdavio ir darbuotojo.

„Kantar“ kompanijos atliktame tyrime teigiama, kad darbdaviai ir vadovai nemotyvuoja savo darbuotojų: „Vos dešimtadalis apklaustųjų sako gaunantys grįžtamąjį ryšį, įtraukiančią, įkvepiančią komunikaciją iš savo vadovo“.

Tačiau „ManpowerGroup“ atlikti viso pasaulio darbdavių tyrimų rezultatai rodo, kad darbdavių teisti nereikėtų: beveik pusė (44 proc.) vadovų pastaruoju metu išgyvena stresą, baimę ar kitas neigiamas emocijas. Be to, nuotolinis darbas pastiprino ir vadovų vienišumo jausmą – atlikus panašią apklausą Lietuvoje, paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis vadovų mūsų šalyje dirbdami nuotoliniu būdu, jaučiasi vieniši“. Tai leidžia daryti išvadą, kad neefektyvūs veiklos procesai daro neigiamą įtaką darbdavio emocijoms ir požiūriui į darbuotoją.

Anot „Manpower“ Lietuvos padalinio direktorės Boženos Petikonis-Šabanienės, „per ekraną“ tenka atrasti naujų būdų užmegzti ryšį su darbuotojais, sukurti organizacijos kultūrą ar sustyguoti komandos bendradarbiavimą.

„OVC Consulting“ komanda, apklaususi 11 tūkstančių darbuotojų, pastebi, kad įsitraukimas didėja tik tose organizacijose, kur darbdaviai stengiasi išlaikyti ryšį su savo darbuotojais ir stiprina jų komandiškumą. Darbuotojams svarbu ne tik piniginės paskatos, bet ir bendro tikslo siekimas kartu su kolegomis.

 

2022 metų darbuotojų tendencijos

„Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas Mindaugas Šestilo žvelgia į netolimą ateitį – darbuotojų trokštami įgyti įgūdžiai 2022 m. bus lyderystė, komandinis darbas ir komunikacija. M. Šestilo teigia, kad šių įgūdžių pasirinkimui įtakos turi pandemijos sukelti pokyčiai organizacijose: „Nepastovumas, neapibrėžtumas, kompleksiškumas ir dviprasmiškumas lydi mus kiekviename žingsnyje, o pokyčiai staigūs ir dažni, todėl būtent minkštieji įgūdžiai įgauna didžiausią svarbą“. Personalo vadovas pastebi, kad vienintelis būdas užtikrinti kokybiškas darbo sąlygas, išsaugoti darbuotojus ir didinti jų įsitraukimą, yra  gebėjimas komunikuoti: „Efektyvūs ir greiti pokyčiai yra šiuolaikinės organizacijos pamatas, todėl labai svarbu, kad darbuotojai suprastų, kaip valdyti pokytį – pradedant savo savijauta, baigiant bendradarbiavimu su kolegomis – ir išnaudoti tai savo naudai, karjeros ar augimo prasme.“

Patalpinta: Naujienos