Sankcijų Rusijai vienybė: atsisakius rodytų ES silpnumą
Penkerius metus taikomas sankcijų prieš Rusiją režimas parodė Europos Sąjungos (ES) valstybių stiprybę, bet, Lino Kojalos teigimu, akivaizdu, kad Kremliaus bandymų spausti Europos valstybes dėl perėjimo į kitą barikadų pusę būta. Pasak politologo, jeigu nepasikeitus situacijai Ukrainoje, taikomos ekonominės sankcijas būtų nutrauktos, tai rodytų ES silpnumą ir nuolaidžiavimą Kremliui.
L. Kojalos knygos „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ pristatymas. G. Sagaitytės nuotr. Ekonomines sankcijas Rusijai ES valstybės skyrė dar 2014 metų liepą ir pratęsė praėjusių metų gruodį. L. Kojalos aiškinimu, ES niekada nėra taip ilgai taikiusi jai pačiai be galo brangiai kainuojančių sankcijų kitos šalies atžvilgiu, kas rodo Šengeno zonos valstybių vienybę.
„Manau, kad vėliau istorijos vadovėliai ir politologiniai tekstai nagrinės šį dalyką. Dėl sankcijų reikėjo sutarti visoms 28 šalims. Kiekviena iš jų turi veto teisę, tad, jeigu kuri trenktų į stalą ir pasakytų, kad to nebebus, ES sankcijų Rusijai pratęsti nebegalėtų, bet faktas yra faktas, sankcijos tebėra čia ir yra svarbios“, – akcentuoja L. Kojala.
L. Kojalos teigimu, jei ES nutrauktų sankcijas Rusijai iš esmės nepasikeitus situacijai Ukrainoje, tai parodytų Europos valstybių silpnumą ir nuolaidžiavimą, tačiau kol kas ES pozicija yra aiški ir stabili.
„Sankcijos nėra politinių diskusijų klausimas: jos pratęsiamos kone automatiškai, nes vadinamieji Minsko susitarimai nėra vykdomi ir dėl to atsakomybė pirmiausiai tenka Rusijai. Jei ES atsitrauktų, tai parodytų, jog Rusijos spaudimas suveikė. Kol kas tai neįvyko, nors, akivaizdu, kad bandymų spausti atskiras Europos valstybes, siekiant sankcijų švelninimo, būta“, – tvirtina politologas.
Europos Komisijos atstovo Lietuvoje Arnoldo Pranckevičiaus aiškinimu, tą dieną, kai ES valstybės susitarė dėl sankcijų Rusijai, gimė vieninga ES užsienio politika. Anot jo, penkerius metus taikomas sankcijų prieš Rusiją režimas parodė ES valstybių stiprybę, nes tam, kad išsaugotų šią sudėtingą discipliną ir išvengtų visų galimų vidinių problemų, reikėjo įdėti nemažai pastangų. Kaip teigia A. Pranckevičius, Rusija, reaguodama į šią ES vienybę ir bandydama kesintis į demokratines Vakarų Europos valstybių politines sistemas, parodo, kad yra nesėkminga.
„Sankcijoms taikyti reikėjo daug valios, ypač Vokietijai, kuri dar 2014 metais turėjo 84 mlrd. eurų kasmetinę prekybą su Rusija. Rusija nuolat bandė mus dalinti, papirkti kai kurias valstybes ir pavergti jas į savo pusę, tačiau tai neįvyko. Ir net Italijos vyriausybė, kuri ėjo į rinkimus su pažadu pirmą dieną atsikratyti sankcijų Rusijai, jau tris kartus jas pratęsia. Atsibudimas vyksta ir ypač jis įvyko ne tiek po Krymo aneksijos ir karo Donbase, kiek po Rusijos bandymų daryti įtaką Prancūzijos ir Vokietijos rinkimuose. Visa tai parodo, kad Rusija yra desperatiška savo veiksmuose“, – pabrėžia A. Pranckevičius.
Kaip teigia žurnalistas Edmundas Jakilaitis, sankcijos, taikomos Rusijai, ne tiek žaloja Rusiją, kiek yra naudingos Europai. „Tai yra vienijantis Europą momentas. Jeigu mes kalbame apie tai, kad yra labai daug skirtingų požiūrių į sankcijas Rusijai, tai verta prisiminti, kad jau beveik suėjo penkeri metai, kai sankcijos yra vieningai taikomos ir vis praplečiamos“, – sako E. Jakilaitis.
Pasak apžvalgininko Donato Puslio, jeigu ES neegzistuotų, ilgainiui Rusija būtų susitarusi su tam tikromis šalimis ir sankcijos šiai valstybei galiausiai būtų nutrauktos. Pašnekovo teigimu, jeigu kuriai nors valstybei kiltų pagunda sankcijų atsisakyti, nei viena nepasiryžtų būti pirmoji, kas ir palaiko ES vienybę.
„Vis girdima, kad mes šaudome sau į kojas, neva, kiek mums kainavo sankcijos Rusijai, sakoma, kad ekonomiką reikia kelti aukščiau, nei kokius nors teisingumo principus. Tačiau niekas nenori būti pirmas, nes tas, kuris bus pirmas, tam bus didžiausia gėda. Visa tai sulaiko“, – tvirtina D. Puslys.
Pradeda suvokti Rusijos agresiją
L. Kojalos teigimu, vieninga Europa Rusijai yra sunkiai įveikiama, dėl ko Šengeno zonos suskaldymas yra ilgalaikė Kremliaus strategija.
„Tai yra racionalu žvelgiant iš šalies, kurioje yra 140 mln. gyventojų ir kai žiuri į Europą, kuri yra vienoje platformoje – daugiau nei pusė miljardo žmonių, akivaizdu, kad su tokiu partneriu yra kur kas sunkiau“, – sako L. Kojala.
Publicistas Aurelijus Katkevičius, reaguodamas į pasisakymus, kad Rusija bando skaldyti Europą, atsako – Europa tik dabar po truputį pradeda suvokti pūdantį Rusijos poveikį ir ne fizinę, bet „šliaužiančio pūvimo“ agresiją.
„Europa tik po truputį praregėja, kad agresija šiais laikais yra kitokia: tai yra nuodas, kuris pūdo iš lėto, o vienintelis vaistas tam – skaidrumas. Nežinau, kiek Europa yra pasiryžusi būti skaidri, bet aš nematau kitos išeities“, – komentuoja A. Katkevičius.
A. Katkevičiaus manymu, taika tarp ES, Rusijos ir kitų valstybių savaime suprantama, yra naivus – dėl santarvės tarp šalių reikia nuolat kovoti: „Tai nėra duotybė, kaip oras, kaip vanduo, tai nėra aksioma, tai yra teorema, kurią reikia visada įrodinėti. Taika yra kasdienis darbas.“
Didžiausia grėsmė Europai – migracija
L. Kojalos aiškinimu, Europa kūrėsi iš lėto, bet subyrėti gali labai greitai. Pasak jo, rimtai apie tai svarstyti galėjome 2016–2017 metais, kai prasidėjo migracijos krizė: milijonas karo pabėgelių pradėjo plūsti į Europą ir ši pasimetė. Politologo nuomone, jeigu apie šią problemą nebėra daug diskutuojama, nereiškia, kad ji neegzistuoja. Apie tai reikia kalbėtis, nes tai turi didelės įtakos ne tik ES, bet ir Europos išlikimui.
„Migracijos srautai yra 95 proc. sumažėję, žiniasklaidoje apie tai aktyviai nekalbama, dėl to atrodo, kad problemos nebėra, bet egzistuoja klimato kaita, demografinė situacija Afrikoje, o taip pat ir Vidurio Rytuose, politinis nestabilumas – tai yra visi sisteminiai dalykai, kurie tęsiasi ir ilgainiui gali pasikartoti. Todėl mums reikia dabar, matant, kas įvyko 2015 metais, užbėgti tam, kas galbūt įvyks kadanors, nes tai bus ne tik Europos Sąjungos, bet ir visos Europos egzistencinis išlikimas“, – perspėja L. Kojala.
Reikalingas bendradarbiavimas su JAV
L. Kojala pabrėžia, kad Europa, norėdama išlikti relevantiška, turi būti kiek įmanoma vieninga. Pašnekovo teigimu, seniausias pasaulio žemynas turi būti, kaip vienas kumštis, bet nepamiršti, kad Atlanto vandenynas nėra skirtis – jis jungia mus su Vakarais. Politologo nuomone, Europa, norėdama išlikti konkurencinga su pasauliu, privalo turėti stiprų ryšį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).
„Aš didelis transatlantizmo šalininkas. Manau, kad Vakarų pasaulis turi būti vieningas. Jeigu kalbėsime atskirai apie Europą ir JAV, pamiršime, kad pasualyje yra gerokai mažiau demokratinių valstybių, nei nedemokratinių ir kitokių politinių sistemų. Jeigu mes dar tarpusavy skaldysimės, tai kalbėti apie svarbų vaidmenį bus tikrai sunku“, – perspėja L. Kojala.
Artimi ES santykiai su JAV yra naudingi ne tik Europai. L. Kojalos teigimu, Europa amerikiečiams taip pat labai reikšminga. Politologo aiškinimu, Vakarų pasaulis – demokratinių valstybių šeima – yra sąlyginai nedidelis, todėl tik silpnėja, jei skaldosi tarpusavyje. Dėl šios priežasties, anot L. Kojalos, Jungtinėms Valstijos bendradarbiavimas su Europa yra naudingas.
„JAV suvokia, kad prekybiniai ryšiai su Europa, bendros saugumo garantijos NATO aljanse, bendra pozicija kitų augančių galių (Kinijos, Rusijos atžvilgiu) yra kertinė. Pavyzdžiui, šiuo metu intensyviai svarstoma apie 5G technologijos potencialius pavojus, jei ją diegtų Kinijos kompanijos. Jeigu norima tą adekvačiai įvertinti, Europa ir JAV turi dirbti išvien“, – akcentuoja L. Kojala.
