Ar galime padidinti savo smegenis?

Sportas, subalansuota mityba, atminties lavinimo užduotys. Ko tik nedarome siekdami suaktyvinti savo smegenis ir pratęsti jų ,,jaunystę“. O kaip dėl smegenų auginimo? Galbūt kurie nors iš šių smegenų aktyvinimo būdų taip pat galėtų padėti užsiauginti ir didžiules smegenis bei tapti ypač protingais?

Dr. Urtė Neniškytė. Wikimedia commons.org

Vilniaus universiteto neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė papasakojo, kad iš tiesų jau yra parodyta, jog mūsų smegenų dalyje, atsakingoje už atmintį, susidaro naujos nervinės ląstelės. Ir šis procesas galimai koreliuoja su erdviniu mąstymu bei fiziniu aktyvumu. Tad smegenis tikrai galime treniruoti ir netgi padidinti specifinės srities – hipokampo, apimtį. Kita vertus, ar daugiau yra geriau?

Ilgą laiką buvo manyta, kad naujų nervinių ląstelių susidarymas, kitaip žinomas kaip neurogenezė, vyksta tik embriono vystymosi stadijoje ir gimstame su tiek smegenų ląstelių, kiek jų vėliau turėsime visą gyvenimą.

Tačiau 1998 metai žymi itin svarbų įvykį neuromokslų istorijoje. Švedijos mokslininkai nustatė, kad suaugusio žmogaus smegenyse vis dar išlieka tam tikros zonos su specialiomis pirmtakinėmis nervinėmis ląstelėmis, iš kurių vėliau gali išsivystyti nauji neuronai ir kitos nervinės ląstelės. Šios zonos aptinkamos hipokampe – jūros arkliuko formą primenančioje smegenų dalyje, kuri atsakinga už mokymąsi ir atmintį.

Hipokampas ir jūros arkliukas. Wikimedia commons.org

Nauji neuronai ,,rūpinasi“ senbuviais

Vilniaus universiteto neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė papasakojo, kad tai, jog smegenyse gali ,,gimti“ naujos ląstelės, iš pat pradžių suteikė labai daug vilčių, buvo manoma, kad šio proceso pagalba bus galima atsiauginti smegenis po traumų ir išgydyti tam tikromis nervų sistemos ligomis sergančius ligonius.

Visgi mokslininkams teko nusivilti. Paaiškėjo, kad didžioji dalis neuronų, gimstančių suaugusiųjų neurogenezės metu, iš tiesų nesiintegruoja į esamą neuronų tinklą.

,,Jeigu mes įsivaizduosime žievės neuronus, tai jie sudaro sinapses [jungtis – aut. past.] su nuo 10 iki 30 tūkst. partnerių. Tai dabar mes įsivaizduokime, kad toks neuronas žūsta. Dažniausiai ne vienas, o su ,,draugais“. Ir įsivaizduokime, kad ateina naujai gimęs neuronas, kuris turėtų užimti jo vietą. Iš tiesų yra sudėtinga net teoriškai įsivaizduoti, kaip jis gebėtų visiškai teisingai susijungti su kitomis ląstelėmis“, – pasakoja neuromokslininkė.

Tuomet kyla klausimas: ,,O kam tie neuronai tuomet apskritai gimsta?“

Dr. U. Neniškytė pasakoja, kad smegenyse egzistuoja specifiniai keliai, kuriais keliauja naujai susidariusios nervinės ląstelės. Šios  ,,kelionės“ metu naujos ląstelės išskiria specialias jau egzistuojantiems neuronams reikalingas medžiagas, o vėliau numiršta.

Neuronas. Pixabay.com

Nauji neuronai integruojasi tik į specifines smegenų sritis

Tačiau svarbu paminėti, kad toli gražu ne visi neuronai gimsta tik tam, kad ,,slaugytų“ jau esančius. Kai kurie jų visgi sugeba įsijungti į mūsų smegenis ir patys vykdyti funkcijas. Tai vyksta dviejose srityse. Viena jų – uoslės stormuo – smegenų zona, kur koduojama su uosle susijusi informacija.

Pasak mokslininkės, viso gyvenimo eigoje patekdami į vis skirtingą aplinką, mes susiduriame su labai įvairiais kvapais ir mums nuolat reikia mokytis juos atpažinti. Tad tai padeda padaryti hipokampe ,,gimę“, iki uoslės zonos numigravę ir į ją integravęsi neuronai.

Tačiau integracija į tinklą dar nereiškia, kad uoslės stormuo metams bėgant  nuolat didėja. Čia gausu reguliariai nunykstančių ląstelių, tad naujai atmigravę neuronai tiesiog palaiko ląstelių skaičiaus balansą.

Antroji smegenų sritis, į kurios neuronų tinklą geba integruotis naujai susidariusios nervinės ląstelės, yra tas pats už atmintį atsakingas hipokampas, kuriame šios ląstelės ir gimsta. Ir tuomet čia galėtume paklausti: ,,O tai, ar hipokampas tuomet auga?“ Atsakymas yra ,,taip, hipokampo dydis gali kisti“.

Hipokampas. Adaptuota pagal Pixabay.com

Hipokampo dydis priklauso nuo erdvinės atminties

Dr. U. Neniškytės teigia, jog yra parodyta, kad žmonės, kurie pasižymi tam tikrais išlavintais atminties gebėjimais turi fiziškai didesnį hipokampą. Tai galima pamatyti specifiniais smegenų vaizdinimo metodais.

Vis dėlto 1995-aisiais pirmą kartą buvo parodyta, kad hipokampas didėja vystant erdvinę atmintį.

,,Yra atlikti tyrimai su erdvine atmintimi. Ir jie lygino, kaip atrodo hipokampas žmonių, kurie turi labai gerą orientaciją erdvėje, palyginus su įprastais žmonėmis. Tai kaip imtį, kaip tiriamąjį, jie pasirinko Londono taksistus. Ir lygino su įprastais londoniečiais.

Tai kadangi 1995-ais, tai jokio GPS‘o nebuvo, o su žemėlapiu nevažiuosi, tai tie žmonės turėjo labai detalų Londono planą savo galvoje. Ir tas planas kažkur turi būti išsaugotas. Ir buvo pamatyta, kad taksistų, žmonių, kurie turi labai gerą erdvinį orientavimąsi, jų hipokampas yra fiziškai didesnis

Labai įdomu, kad šitas tyrimas prieš keletą metų buvo pakartotas, kadangi žmonės visi naudoja GPS‘us dabar ir išvis nebando atsiminti, kur reikės vykti, bandyti orientuotis erdvėje. To pasekmė, kad mažėja ir mūsų hipokampas“, – pasakoja dr. U. Neniškytė.

Pasak mokslininkės, šis tyrimas atskleidė tris svarbius faktus apie mūsų smegenis: pirma – orientavimasis erdvėje yra atminties tipas, antra – priklausomai, kaip mes orientuojamės, keičiasi mūsų smegenų struktūra, trečia – smegenys gali būti treniruojamos ir jos užauga.

Navigacija. Pixabay.com

Fiziškai aktyvi veikla skatina naujų nervinių ląstelių susidarymą

Kalbant apie smegenų treniravimą, reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo. Žiniasklaidoje galima rasti ne vieną straipsnį, kuriame pateikiamos priežastys, kodėl mūsų kūnui ir sveikatai svarbi fizinė veikla. Vis dėlto tyrimai atlikti su įvairaus amžiaus žmonėmis (nuo pradinukų iki senyvo amžiaus) rodo, kad sportas nemažiau svarbus ir mūsų smegenims.

,,Aš nesu tikra, ar yra kažkokie tyrimai, kurie tiesiogiai rodytų smegenų padidėjimą, bet fizinis krūvis yra labai svarbus neurogenezei. Todėl, kad fizinis treniravimasis dažnai yra ir smegenų treniravimas“, – teigia neuromokslininkė.

Mokslininkė pasakoja, kad yra pademonstruota, jog jeigu žmogus kaitalioja savo intelektinio mokymosi laikotarpį su fiziniu aktyvumu, jis mokosi geriau. Ir iš dalies tai vyksta dėl to, kad fizinis krūvis skatina naujų neuronų gimimą smegenyse. Nebūtinai jie turi integruotis, bet jie gali savo išskiriamomis medžiagomis pagerinti jau esančių neuronų būklę ir funkciją.

Sportas. Pixabay.com

Daugiau nervinių ląstelių – geriau?

Nagrinėjat naujų neuronų susidarymo mūsų smegenyse temą, gali kilti noras ieškoti vis daugiau metodų, kaip galėtume šį procesą suaktyvinti, prisigaminti daug naujų nervinių ląstelių, padidinti savo smegenis ir taip tapti ,,super“ protingais.

Tačiau mokslininkė skatina neapsigauti, nusiimti ,,rožinius akinius“ ir pagalvoti, ar daugiau iš tiesų reiškia geriau. Ji primena laikus, kai ilgą laiką buvo galvota, jog kuo daugiau smegenų jungčių, tuo geriau. Tokia nuostata įsivyravo, nes buvo aktyviai tiriamos smegenys, paveiktos neurodegeneracinių ligų, kurių metu intensyviai žūsta nervinės ląstelės. O kadangi tokiose smegenyse stebimas ir mažesnis neuronų jungčių skaičius, tad buvo pradėta galvoti apie tai, kad daugiau jungčių, turėtų būti geriau.

,,Bet niekas nepagalvojome, o kas vyksta, kai yra per daug. Ir tik pradėjus kelti tą klausimą, pradėjus žiūrėti, paaiškėjo, kad ir autizmo spektro sutrikimas yra siejamas su per dideliais neuronų ir sinapsių tankiais, per dideli sinapsių tankiai gali būti siejami su epilepsija“, – mintimis dalinasi pašnekovė.

Mergaitė. Pixabay.com

Ir net jei nekalbėtume apie ligas, reikėtų įsivertinti ir tai, ar daugiau susidariusių neuronų iš tiesų lems tobulesnes mūsų smegenų funkcijas?

,,Tai jei mes padidinsime neurogenezę, tarkime, atrasime stebuklingą vaistą, kuris labai specifiškai padidina neurogenezę, kyla klausimas, ar tai tikrai pagerins smegenų funkcijas, ar tai gali turėti ir neigiamų šalutinių poveikių?“  – svarsto dr. U. Neniškytė.

Svarbu vengti galvos traumų ir mokytis kalbų

Nors šiandien naujų nervinių ląstelių susidarymas plačiai tyrinėjamas, visgi šioje sferoje neuromokslininkų žinios dar gana ribotos. Plačiau išnagrinėtas procesas – smegenų nervinių ląstelių nykimas. Žinoma, kad jis intensyviausiai vyksta tokių ligų kaip Alzheimeris ar Parkinsonas metu. Pastarosios dažniausiai išsivysto vėlyvame amžiuje. Tačiau kai kada jomis suserga ir jaunesni žmonės.

Dr. U. Neniškytė primena, kad siekiant jaunesniame amžiuje išvengti nervinių ląstelių nykimo, svarbu galvą saugoti nuo daugybių kartotinių traumų. Tai ypač aktualu sportininkams, kurių sporto šakose šių traumų tikimybė yra didesnė.

Visgi paminėtina, kad lėtas smegenų ląstelių nykimas yra ir vienas iš žmogaus smegenų senėjimo požymių. Pasak mokslininkės, nors šio proceso sustabdyti kol kas dar niekaip negalime, yra priemonių, padedančių suvaldyti smegenų senėjimo simptomus.

,,Parodyta, kad atminties lavinimas, užsienio kalbų mokymasis ir pan. stabdo simptomų progresavimą.

Bet prieš metus išėjo labai detali studija, kur jie lygino skirtingų išsilavinimų, skirtingų veiklų žmonės ir žiūrėjo į biologinį smegenų senėjimą. Senėjimas nesustojo. Vadinasi, net ir aktyviai lavinant smegenis, jos vis dar senėja, tiesiog nejaučiami to simptomai, nes net ir pasenusios smegenys, jeigu jos yra ištreniruotos, jos vis dar gerai atlieka savo funkciją“, – pasakoja Vilniaus universiteto neuromokslininkė dr. U. Neniškytė.

Mokymasis. Pixabay.com