– Dažnai yra painiojami terminai: seksualinis priekabiavimas ir flirtas. Kaip teisiškai galime apibrėžti seksualinio priekabiavimo sąvoką?

Seksualinio priekabiavimo sąvoka šiuo metu aiškiausiai pateikiama Lietuvos Respublikos vyrų ir moterų lygių galimybių įstatyme ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. VMLGĮ nurodoma, kad seksualinis priekabiavimas – tai  nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. BK seksualinis priekabiavimas apibrėžiamas taip „tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens“. Seksualinį priekabiavimą nuo flirto galima atskirti pagal pagrindinius požymius: elgesio pobūdį ir tikslą.

– Kokia baudžiamoji, civilinė ar administracinė atsakomybė gali grėsti žmogui, kuris kaltinamas seksualiniu priekabiavimu?

Baudžiamajame Kodekse 152 str. (Seksualinis priekabiavimas) nurodoma, kad už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 81 str. str. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (kuriame įtvirtinta ir seksualinio priekabiavimo sąvoka) nustatytų moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 40 iki 560 eurų; pakartotinis šio straipsnio pažeidimas užtraukia baudą nuo 560 iki 1200 eurų.

– Kur turėtų kreiptis nukentėjusysis, prie kurio buvo seksualiai priekabiaujama?

Galimai nukentėjęs nuo seksualinio priekabiavimo asmuo gali kreiptis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą (policiją), prokuratūrą ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

– Kaip vyksta tyrimas, kurio metu tiriamas seksualinio priekabiavimo atvejis?

Kiekvienas ikiteisminis tyrimas yra individualus, todėl ir kiekvienam tiriamam seksualinio priekabiavimo atvejui yra taikoma skirtinga ikiteisminio tyrimo taktika. Galima išskirti bendrus, paprastai visuose tokio pobūdžio ikiteisminiuose tyrimuose be kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, taikomus veiksmus: nukentėjusio ir galimai seksualiai priekabiavusio asmens apklausos, liudytojų apklausos, turimos vaizdinės ar garso medžiagos (fotonuotraukos, vaizdo įrašai, telefoninių pokalbių įrašai) tyrimas.

– Kokia atsakomybė gali kristi žmogui, kuris seksualiai priekabiavo prie nepilnamečio asmens?

Baudžiamoji atsakomybė už seksualinį priekabiavimą prie nepilnamečio gali kilti asmeniui, kuris atlieka seksualinio priekabiavimo veiksmus ne jaunesnio nei 16 metų asmens atžvilgiu. Jei veiksmai, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip seksualinis priekabiavimas, yra atliekami jaunesnio nei 16 metų asmens atžvilgiu, tokie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne kaip seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.), o kaip jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.).

– Kaip turėtų elgtis nepilnametis asmuo, prie kurio, kaip įtariama, buvo seksualiai priekabiaujama?

Informuoti tėvus, mokytojus, auklėtojus ar kitus asmenis, kuriais jis pasitiki, apie jo atžvilgiu galimai atliktus nederamus, teisei priešingus veiksmus bei spręsti klausimą dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Labai svarbu, kad galimai seksualinį priekabiavimą patyrę asmenys, nusprendę apie tai informuoti teisėsaugą, nedelstų, kadangi kuo mažiau laiko būna praėję nuo galimai neteisėtų asmens veiksmų atlikimo, tuo didesnė tikimybė, jog laiku bus surinkti visi reikiami duomenys teisiniam asmens veiksmų įvertinimui ir tyrimui svarbūs duomenys nebus prarasti.

– Kaip teisėsauga užtikrina nepilnamečių asmenų, kurie galimai nukentėjo nuo seksualinio priekabiavimo, apsaugą ikiteisminio tyrimo metu?

Kaip ir kiekvieno ikiteisminio tyrimo metu, taip ir seksualinio priekabiavimo atvejais nepilnamečiams yra taikomos specifinės apsaugos priemonės – nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja atstovas pagal įstatymą, įgaliotasis atstovas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, apklausos metu daromas vaizdo ir garso įrašas, galimybė dalyvauti nepilnametį lydinčiam asmeniui (nukentėjusiojo ar jo atstovo pageidavimu), esant poreikiui – tos  pačios lyties pareigūno atliekama apklausa, siekis nepilnametį proceso metu apklausti tik vieną kartą, galimybė apklausti nepilnametį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neviešas bylos nagrinėjimas teisme.

– Kaip elgiasi teisėsaugos pareigūnai, jei seksualinio priekabiavimo atvejis nepasitvirtino dėl įvairių šalutinių priežasčių? Ar išliekantis kriminalinis įrašas apie pradėtą tyrimą gali pakenkti kaltinamajam, kuris vėliau buvo išteisintas, ateityje?

Kaip ir kiekvieno ikiteisminio tyrimo atveju, nepasitvirtinus duomenims apie galimą seksualinio priekabiavimo atvejį, ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas. Galimas atvejis, kai ikiteisminis tyrimas baigiamas kaltinamojo akto surašymu ir byla perduodama teismui, tačiau teismas, įvertinęs visus duomenis, priima išteisinamąjį nuosprendį ir kaltinamojo nepripažįsta kaltu. Tokiu atveju įrašas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą registruose bus, tačiau toks asmuo bus laikomas neturinčiu teistumo. Tačiau tokį asmenį gali pasmerkti atskiri visuomenės nariai, kurie, nepaisant ikiteisminio tyrimo baigties, tokį asmenį vis tiek gali laikyti kaltu.

– Kiek žmonių dėl seksualinio priekabiavimo jau kreipėsi į teisėsaugą, kiek pradėta ikiteisminių tyrimų?

Per 2017 m. buvo priimti 29 atsisakymai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo ir pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai.

Per 2018 m. nebuvo priimta atsisakymų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo, pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai.

– Seksualinis priekabiavimas yra priskiriamas prie baudžiamųjų nusižengimų, kuriems taikoma trejų metų senatis. Ar tiesa, kad esant ilgesniam senaties terminui, teisėsauga nesiima anksčiau kaltinamojo padarytų nusikaltimų?

Senaties termino instituto esmė yra ta, kad praėjus tam tikram įstatyme numatytam terminui yra laikoma, kad asmuo nebėra pavojingas ir jo baudžiamasis persekiojimas yra nebegalimas. Senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad jei asmuo, galimai atlikęs seksualinio priekabiavimo veiksmus, per trejus metus nuo pirmojo seksualinio priekabiavimo atvejo padaro naują nusikalstamą veiką ar vėl imasi seksualinio priekabiavimo veiksmų, senaties eiga už pirmąjį seksualinio priekabiavimo atvejį sustoja ir trejų metų senaties terminas pradedama skaičiuoti iš naujo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo ir tokiu būdu vis atsinaujina, jei yra daromos naujos nusikalstamos veikos.

Susiję