Kas atsakingas už pagalbą skurstantiems
Per Lietuvą, kaip ir kasmet, nusirito kasmetė „Maisto banko“ organizuojama akcija, kurioje gyventojų prašoma aukoti maisto produktų nepasiturintiems. Skelbiama, kad „Maisto banko“ kasmetėje pavasarinėje akcijoje gyventojai paaukojo daugiau maisto produktų nei rudenį. Nevyriausybinio sektoriaus atstovai pastebi, kad vis daugiau žmonių prisideda aukomis, tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad per pandemiją maisto stokojančių gyventojų skaičius išaugo. Nors skurdo problema Lietuvoje yra ilgametė, o pandemijos metu gali tik dar labiau išaugti, atrodo, kad apie skurstančiuosius dažniau išgirstame per nevyriausybinių organizacijų rengiamas akcijas, o ne kalbėdami apie tai, kokių priemonių imtasi skurdo problemą sprendžiant valstybiniu lygmeniu.
Ar valgysime šiandien?
Šį klausimą sau kasdien užduoda net 150 tūkstančių namų ūkių gyventojai Lietuvoje. Klausimas kyla ne dėl naujos madingos dietos, o dėl žmonių finansinės situacijos. Beveik trečdalio šalies gyventojų finansų padėtis per pastaruosius metus pablogėjo, kas dešimtam mažiausias pajamas gaunančiam asmeniui trūksta pinigų maistui, o kas septintam – komunaliniams mokesčiams bei nuomai. Tokią situaciją atskleidžia antrojo karantino įtaką gyventojų finansiniam pajėgumui vertinanti apklausa, atlikta Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo ir Lietuvos Vartotojų aljanso užsakymu.
Nepaisant to, kad pandemijos sąlygomis gyvename daugiau nei metus, aukštas skurdo rizikos lygis Lietuvoje nėra tik šiais metais išryškėjusi problema. Pandemija ir karantinas šią situaciją tik paaštrina. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mažesnes už skurdo rizikos ribą pajamas per pastaruosius penkerius metus gavo penktadalis Lietuvos gyventojų.
Nors 2020 metų duomenų, pateikiančių naujausią informaciją apie skurdo rizikos lygį šalyje, dar nėra, tikėtina, kad situacija nebus geresnė nei ankstesniais metais. Apie prastėjančią situaciją leidžia kalbėti ne tik anksčiau minėtos apklausos rezultatai, bet ir nedarbo lygio pokyčiai: per paskutiniuosius metus registruotų bedarbių skaičius išaugo 4 procentais. Augant bedarbių skaičiui, vis didesnė gyventojų dalis tampa pažeidžiama, kadangi mažiausiai pusė bedarbių patiria skurdo riziką.
Kita pažeidžiama socialinė grupė yra senjorai. Nepaisant to, kad sparčiausiai skurdo rizika pastaraisiais metais mažėjo tarp senjorų, visgi „Maltiečių“ organizacijos ryšių su visuomene koordinatorės Daivos Grikinienės teigimu, kalbėdami apie senjorus pamirštame, kad kiekvieno iš jų situacija yra skirtinga. Nekalbame apie tai, kas laukia vienišų senjorų. Neretai pamirštame apie mamas, visą gyvenimą prižiūrėjusias negalią turinčius savo vaikus ir neįgijusias reikiamo darbo stažo. Daivos Grikinienės teigimu, šios moterys tyliai skursta, nes yra išmokusios tai daryti ir neturi, kas už jas kovotų.
Ką skurdas reiškia kasdieniame gyvenime? Tai ne tik mažesnės nei 379 eurai pajamos per mėnesį vienam asmeniui, bet ir iškylantys klausimai dėl galimybės įsigyti maisto ar susimokėti už pastogę. Lietuvos vartotojų aljanso viceprezidento Kęstučio Kupšio teigimu, skurde gyvenantiems žmonėms neprieinamas karštas vanduo, šiltas būstas, kokybiškesnis maistas, jie negali įpirkti sveikatos paslaugų.
Iš šalies siūlomas gydymas
Problemos mastą Lietuvoje dar labiau išryškina palyginimas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. „Eurostat“ pateikiamais duomenimis, 2018 metais Lietuvoje skurdo rizikos lygis buvo vienas didžiausių Europoje: prastesnė situacija fiksuota tik Rumunijoje ir Latvijoje. Skurdo rizikos lygis tarp pensininkų Lietuvoje buvo 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuvoje nustatyti didžiausi vyrų ir moterų skurdo rodiklių skirtumai Europos Sąjungoje: moterys skurdo rizikoje atsiduria dažniau nei vyrai.
Įsisenėjusios skurdo problemos Lietuvoje sprendimo reikšmė akcentuojama ir Europos Komisijos ekspertų pateiktose rekomendacijose. Europos Komisijos ekspertai kasmet valstybėms narėms pateikia rekomendacijas bei nuomonę dėl vykdomų reformų poreikio.
Jau nuo 2017 metų rekomendacijose Lietuvai pabrėžiama, kad skurdo bei pajamų nelygybės mažinimas yra vienas iš prioritetų. Ši nuostata dėl būtinybės mažinti skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį buvo kartojama ir 2018, 2019 bei 2020 metų rekomendacijose. Europos Komisijos paskelbtose naujausiose rekomendacijose Lietuvai dėl pandemijos pasekmių suvaldymo taip pat išskirtos skurdo ir pajamų nelygybės problemos. Numanoma, jog pandemija šias ilgametes problemas dar padidins. Tad trumpai aptarkime, kokį gydymą šioms įsisenėjusioms problemoms skiria Europos Komisijos atstovai.
Pirmiausia Europos Komisija siūlo atkreipti dėmesį į nedarbo lygio didėjimą. Skatinama didinti priemonių, skirtų persikvalifikavimui, aprėptį. Taip pat prie krizės poveikio užimtumui švelninimo, anot Europos Komisijos rekomendacijų, turėtų prisidėti ir įgūdžių gerinimo bei kvalifikacijos kėlimo skatinimas. Tokiu būdu bedarbiams būtų suteikiama pagalba kuo anksčiau grįžti į darbo rinką.
Antroji rekomendacija, susijusi su socialinio teisingumo, atskirties bei skurdo mažinimo klausimais, atkreipia dėmesį į tai, kad šalies galimybes mažinti skurdą bei pajamų nelygybę ilgalaikėje perspektyvoje riboja mažas mokesčių ir socialinių išmokų sistemos progresyvumas ir perskirstymo pajėgumas. Lietuvai siūloma peržiūrėti tinkamumo gauti išmokas kriterijus, iš naujo svarstyti kai kurių išmokų dydžius ir jų mokėjimo trukmę taip siekiant apsaugoti nuo pandemijos labiausiai nukentėjusius asmenis. Taip pat siūloma išplėsti socialinės apsaugos sistemą, kad būtų remiamos visos grupės, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, netipinius darbuotojus ir pažeidžiamiausius asmenis. Vienas iš būdų, kaip išplėsti socialinės apsaugos sistemą, yra aprūpinimas socialiniu būstu. Per 2021 metus Lietuvai rekomenduojama padidinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos veiksmingumą apsaugant gyventojus nuo skurdo, tačiau nėra pateikiami konkretūs, sistemos veiksmingumą skatinantys būdai.
Kaip paisome gydymo
Europos Komisijos pateikiamose rekomendacijose siūlomos kelios konkrečios kovos prieš skurdą priemonės: netekusių darbo žmonių įgūdžių tobulinimas, išmokų kriterijų ir trukmės peržiūrėjimas bei aprūpinimo socialiniu būstu užtikrinimas. Šios Europos Komisijos rekomendacijos paskelbtos 2020 metų gegužės pabaigoje. Praėjus metams nuo rekomendacijų paskelbimo, apžvelgsime, kokių priemonių imtasi siekiant įgyvendinti iš šalies paskirtą gydymą.
Kvalifikacijos kėlimo politika šiais metais nebuvo keista. Užimtumo tarnyba padeda įgyti reikiamą kvalifikaciją ar naujų kompetencijų darbo netekusiems asmenims. Skatinama, kad darbo netekę žmonės įgytų reikiamą kvalifikaciją regioniniu ar nacionaliniu lygiu paklausioms profesijoms. Profesinio mokymo išlaidos kompensuojamos.
Per pastaruosius metus ši tvarka nepakito. Atsižvelgiant į ekstremalią situaciją ir karantiną, numatyta, kad kai dėl karantino sąlygų sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla, asmeniui mokama 250,38 eurų dydžio stipendiją.
Šių metų pradžioje buvo peržiūrėti ir atnaujinti kriterijai, pagal kuriuos daugiau savarankiškai dirbančių asmenų gali gauti 260 eurų išmoką. Galimybę gauti šias išmokas turi savarankiškai dirbantys asmenys, kurių pajamos per 2020 metus, lyginant su 2019 metais deklaruotomis pajamomis, sumažėjo bent 30 procentų. Išmoką numatyta skirti dar vieną mėnesį po karantino pabaigos, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas. Toks pats mokėjimo laikotarpis taikomas ir darbo paieškos išmokoms. Žmonės, netekę darbo ne anksčiau nei 3 mėnesiai iki karantino paskelbimo, gali registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti darbo paieškos išmoką.
Su finansiniais sunkumais susidūrę asmenys gali kreiptis į savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų). Tokią išmoką gali gauti gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos neviršija 140,80 eurų. Vadinasi, gaunamos pajamos turi būti dvigubai mažesnės nei skurdo rizikos lygis šalyje. Karantino laikotarpiu numatyta lengvata, jog kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos laikinai nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Ši lengvata galios dar pusę metų po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos.
Už socialinių būstų paskyrimą yra atsakingos savivaldybės. Socialinio būsto nuomos kaina apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytą formulę. Ši formulė įvertina būsto tipą, nusidėvėjimą, komunalinius patogumus, plotą bei rinkos vertę. Būsto rinkos vertė nustatoma pagal Registrų centro duomenis. Kadangi šiais metais buvo pateikti atnaujinti Registrų centro duomenys dėl nekilnojamo turto rinkos vertės, ne vienoje savivaldybėje socialinio būsto kainos išaugo. Tokia situacija, kai nuo sausio mėnesio už socialinio būsto nuomą teko mokėti daugiau, fiksuota Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Kas padės skurstantiems: valstybė ar nevyriausybinis sektorius?
Nors per pastaruosius metus imtasi tam tikrų priemonių siekiant prislopinti skurdo augimą Lietuvoje, sunku spręsti, ar tokių veiksmų pakaks, kad įsisenėjusi skurdo problema Lietuvoje mažėtų. Dalis Europos Komisijos paskelbtų rekomendacijų pradėtos įgyvendinti: peržiūrėti ir atnaujinti kriterijai dėl išmokų skyrimo, daugiau dėl pandemijos nukentėjusių asmenų gali kreiptis pagalbos. Vis dėlto profesinio ugdymo politika per pastaruosius metus nekito. Taip pat vargu, ar mėnuo po ekstremalios situacijos pabaigos yra pakankamas laiko tarpas grįžti į vėžias ieškant darbo ar dirbant savarankiškai. Prie skurdo mažinimo politikos vargiai prisideda ir augančios socialinių būstų kainos.
Panašu, kad dabar taikomos priemonės orientuojasi į trumpalaikius sprendimus, galėsiančius padėti atsitiesti po karantino. Nepaisant to, pastebimas sisteminių reformų, galinčių spręsti įsisenėjusią problemą, trūkumas.
Tik tuomet galėsime tikėti, kad valstybė, o ne nevyriausybinis sektorius, padės atsitiesti kiekvienam piliečiui.