Vizitas istorinėje erdvėje

Akademinė bendruomenė apsilankė tuomečių Štralio namų kambaryje, kuriame 20 Lietuvos Tarybos narių beveik prieš šimtmetį pasirašė Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą, o dabar jį gyvai ten pat galima pamatyti. Studentai ir dėstytojai kartu sužinojo įdomių detalių: pavyzdžiui, kad Jurgis ir Kazimieras Šauliai visgi nebuvo broliai, arba kad Steponas Kairys gali būti tituluojamas pirmuoju Lietuvos japonologu už 1906-aisiais išleistas knygeles apie Japoniją, jos socialinę sistemą, Konstituciją.

Susirinkusiesiems atverta ir svečių knyga. „Dokumentas atsirado ir pagaliau po 100 metų PARKELIAVO! Džiaukimės!“ – taip netoli eksponuojamo Valstybės atkūrimo akto esančioje svečių knygoje rašė dokumentą Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve suradęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.

Vasario 16-oji SSRS televizijoje ir pirmasis lietuviškas pokario laikraštis

Žvilgsnis į 100 metų senumo įvykius čia nesibaigė. Žurnalistikos instituto Politinės komunikacijos katedros vedėjas prof. dr. Andrius Vaišnys paskaitą pradėjo nuo įdomios detalės – 1989-ųjų vasario 16-ąją SSRS centrinės televizijos žinių laidoje „Vremia“ buvo perskaitytas pranešimas apie tai, kad „šiandien Lietuvos SSR darbo žmonės paminėjo 1918-ųjų valstybingumo atkūrimo dieną.“ Tokia žinia, A. Vaišnio teigimu, yra virsmo Sovietų Sąjungos vidaus politikoje pavyzdys – dar prieš metus Lietuvoje buvo rengiami antimitingai, nukreipti prieš bet kokį tautinį minėjimą.

Grįždamas prie valstybės atkūrimo prieš šimtmetį, A. Vaišnys pažymėjo, kad Lietuvoje iki 1917-ųjų rudens nebuvo jokios lietuviškos spaudos. „Lietuvos aidas“ buvo pirmasis, tad jį galima laikyti pirmuoju oficialiu atkurtos Lietuvos valdžios laikraščiu. Dėl vokiečių cenzūros Vasario 16-osios nutarimui skirtas numeris parengtas kur kas anksčiau, vėliau išgabentas iš Martyno Kuktos spaustuvės – taip vokiečių cenzoriai nespėjo sureaguoti į nepalankios žinios sklaidą.

Valstybės atkūrimo diena lietuviškoje spaudoje po 10 metų

Trečiakursiai žurnalistikos studentai pristatė lietuviškos spaudos turinį Vasario 16-osios tematika po 10, 20 ir 31 metų, diskutavo apie tam tikrų atvejų priežastis.

Eglė Zubriūtė, apžvelgdama 1928-ųjų spaudą, pasakojo, kad tada trūko analizės, ką Lietuva pasiekė per dešimtmetį, užtat reklamos netrūko… Pavyzdžiui, vasario mėnraštis „Ūkininko patarėjas“ išvis nepaminėjo Vasario 16-osios, „o sugebėjo užsiminti apie užgavėnes ir ką tokiu metu galima pasigaminti“. „Lietuvos aide“ džiaugsmingai rašyta apie sukakties proga sumažintas administracines nuobaudas, privalomą mokymą, Kauno gyventojams apmokamą būsto nuomą. Prieš Vasario 16-ąją leidinyje buvo reklamuojami 12 – 36 litų kainavę Antano Smetonos paveikslai.

Netrūko ir tiems laikams nebūdingo požiūrio – „Lietuvos žinių“ pirmajame puslapyje publikuotas dr. Kazio Griniaus, Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos pirmininko, 1926-aisiais tautininkų nušalinto trečiojo LR Prezidento, pasisakymas: „[…] bešvęsdami 10 metų jubiliejų nepriklausomybės, atminkite, kad, norėdami šalies nepriklausomybę išlaikyti, turime patys savyje turėti pakankamai nepriklausomybės […]“

Kaip Vasario 16-ąją prisiminė 1938-ųjų spauda?

Andrius Murauskas, apžvelgdamas 1938 m. laikraščius „Lietuvos aidas“, „XX amžius“ ir „Lietuvos žinios“, pastebėjo, kad absoliučiai joks leidinys vasario 16-ąją nebuvo leistas. Tokių „spaudos poilsio“ dienų buvo tik šešios: minėtoji Valstybės atkūrimo diena, Kalėdos, Velykos, Žolinė, Šeštinės, Naujieji Metai. „Tai parodo šios dienos svarbą tais laikais“, – mano studentas.

Prieš pat nepriklausomybės dvidešimtmetį spaudoje vyravo įsakmus tonas: kone būtina papuošti savo namų langus bei iškelti Lietuvos trispalves. Skirtingai nei 1928-aisiais, laikraščiuose jau buvo aptartas Lietuvos progreso aspektas – išariama daugiau žemės, susisiekimas pagerėjo, padidėjo gyvulių skaičius. A. Murauskas spaudoje pastebėjo Lietuvos ir Vilniaus krašto gyvenimo kontrastą, pateikiamą spaudoje: „Jeigu visoje Lietuvoje buvo 20 laimingų metų, kai viskas auga, viskas klesti, tai Vilniuje buvo […] 20 liūdnų metų.“

Valstybės atkūrimo diena spaudoje po Antrojo pasaulinio karo

Karolina Mikoliūnaitė pasakojo apie 1949-ųjų partizanų leidinius „Už tėvų žemę“ bei „Laisvės žvalgas“ ir išeivių laikraščius „Draugas“ bei „Mūsų pastogė“.

Partizanų spaudoje aktualus buvo tuometės situacijos Lietuvoje aprašymas, taip pat publikuota, aptarta 1949-ųjų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija. „Ateis diena, laisvės diena, kurią kartų kartos su džiaugsmu, šypsena ir rimtu susikaupimu.“ – studentė citavo laikraščio „Už tėvų žemę“ ištrauką.

Apibendrindama išeivių spaudos turinį, K. Mikoliūnaitė teigė, kad „leidiniuose yra rašoma istorijos, prisiminimų – dėmesys sutelktas į tuos dalykus“, o reklama pateikiama kiek kitu kampu: pavyzdžiui, skatinama pirkti JAV kepamą juodą duoną, kuri gali priminti gimtinę.

Dar ne viską atradome?

Prof. dr. A. Vaišnio manymu, Vasario 16-osios akto versija buvo ne viena – jį būtų galima atrasti ir Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje. Politinės komunikacijos katedros vedėjas pridūrė, kad „tikrovėje Vasario 16-osios aktas – tarpinis dokumentas demokratijos, Steigiamojo seimo link.“

Pasirodo, dar ne visus originalius valstybingumo atkūrimo dokumentus Lietuva turi. Kaip sakė A. Vaišnys, yra dingę 1920 – 1927 metų Seimo archyvai, tad neaišku, kur yra 1920-ųjų gegužės 15-osios deklaracijos, kuri buvo publikuota spaudoje, originalas.

Susiję