Posovietinių šalių tyrimas: daugelis vis dar neigiamai žiūri į rusakalbius

LCC tarptautinio universiteto studentai vykdė penkių posovietinių valstybių gyventojų apklausą. Paaiškėjo, kad, lyginant su žemesnę kvalifikaciją turinčiais žmonėmis, didesnė dalis jaunesnių ir labiau išsilavinusių respondentų neigiamai žiūri į šalyje gyvenančius rusakalbius.

LCC dalyvavo projekte „Peer to Peer: Challenging Extremism“, kurio tikslas – mažinti diskriminaciją ir nepasitikėjimą tarp skirtingų tautų bei tikėjimų. Studentai atliko tyrimą, pagrįstą 4 pilotiniais ir 56 giluminiais interviu, vykdytais Lietuvoje, Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Kirgizijoje.

Interviu metu siekta patikrinti iškeltas hipotezes bei išsiaiškinti, koks lietuvių, gruzinų, ukrainiečių, moldovų bei kirgizų požiūris į jų šalyje gyvenančius rusus, atsižvelgiant į respondentų išsilavinimą, ryšius su rusakalbiais ir kt.

Tyrime dalyvavo 56 asmenys iš penkių posovietinių valstybių: 7 respondentai gimę 1920–1940 m., 21 respondentas gimęs 1941–1980 m. bei 28 respondentai gimę 1981–2001 m. 26 iš jų buvo vyrai, o likę – moterys. Be to, daugiau nei pusė dalyvių baigę universitetus ir įgiję bakalauro, magistro bei daktaro laipsnius.

Jaunimas ir labiau išsilavinę žiūri neigiamai

Gali atrodyti, kad švietimas yra vienas tolerantiškumą lemiančių veiksnių, todėl aukštesnis žmogaus išsilavinimas turėtų lemti jo pakantumą kitiems, stereotipų ir vyraujančių nuomonių atsisakymą.

Vis dėlto tyrimas atskleidė, kad didesnė dalis profesinį, vidurinį ar pradinį išsilavinimą turinčių respondentų tolerantiškai žiūri į rusų mažumą, kadangi tyrimo metu tarp jų neaptikta nei vieno, kuris turėtų neigiamą nuomonę. Kitokia situacija su aukštąjį išsilavinimą įgijusiais respondentais – beveik visi neigiamai vertina šalyje gyvenančius rusakalbius.

Politikos mokslų daktarė Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak komentavo tokius apklausos rezultatus: „Iš vienos pusės, tyrimo rezultatai gali nustebinti, nes išsilavinę žmonės iš tiesų turėtų būti platesnių pažiūrų. Kita vertus, galima suprasti, kad labiau išsilavinę žmonės geriau susigaudo politiniame kontekste ir skeptiškiau žiūri į Rusiją, o tai atitinkamai atsiliepia požiūriui į rusakalbes mažumas jų šalyse.“

Apklausos dalyvė iš Moldovos Ana-Maria (20 m.) teigė, jog jaunuoliai turėtų atlaidžiau žiūrėti į mažumas, nei sovietines represijas išgyvenę vyresnieji. Tuo tarpu jos tautiečio Maksimo (21 m.) nuomone, augę sovietmečiu geriau pažįsta, supranta ir priima rusus.

Interviu metu paaiškėjo, kad didžiausias skaičius būtent 1981–2001 m. gimusių jaunuolių jų valstybėje gyvenančius rusakalbius vertina neigiamai. Iš gimusių 1920–1940 m. nebuvo nei vieno, kuris turėtų negatyvų požiūrį, o iš 1941–1980 m. kartos blogai atsiliepė beveik 3 kartus mažiau respondentų nei tarp jaunimo.

Ukrainietis Konstantinas (44 m.) mano, kas jaunimas nusiteikęs prieš rusakalbius dėl karo tarp Rusijos ir Ukrainos: „Mano kartos žmonės pamena laikus, kai santykiai tarp šių šalių buvo geri, todėl, aš asmeniškai, labiau linkęs gailėtis, kad santykiai sužlugo.“

„Iš vienos pusės, galima įsivaizduoti, kad itin neigiamu požiūriu pasižymėtų vyresnės kartos atstovai, pamenantys Stalino laikus, represijas, tremtį ir kitus žiaurumus, gyvenę tais laikais, kai rusai turėjo privilegijuotą „didžiojo brolio“ padėtį Sovietų Sąjungoje. Iš kitos pusės, tikėtina, kad vyresnių žmonių požiūris į tuos laikus yra nuspalvintas nostalgijos savo jaunystei“, – rezultatus vertina dėstytoja E. Verseckaitė-Grzeskowiak.

Mano, kad rusakalbiai lojalesni Rusijai

Dalyvių paklausus, kam, jų nuomone, ištikimesni yra šalyje gyvenantys rusai – ar valstybei, kurioje gyvena, ar Rusijai, rezultatai parodė, jog mažesnė dalis respondentų pritaria pirmajam, o didesnė – antrajam teiginiui.

Pasak tyrimo dalyvės Bolot (25 m.) iš Kirgizijos, jei gyventų kitoje valstybėje, vis tiek būtų lojalesnė Kirgizstanui ir šioje šalies vykdomai politikai.

Duomenys parodė, kad skirtingose valstybėse požiūris į tautines bendrijas iš dalies priklauso nuo to, kiek jų žiniasklaidos priemonėse rusakalbiai siejami su Rusijos federacijos vykdoma politika. Tačiau buvo respondentų, kurie pabrėžė, jog tokio požiūrio reikėtų atsisakyti. Anot vilniečio Romualdo (51 m.), kur kas svarbiau pagarbos jausmas, o ne žmogaus kilmė.

„Mano nuomone, rusai kaip mažuma neblogai integravosi Lietuvos visuomenėje, o ir patys lietuviai elgiasi su mažuma prasčiau nei čia gyvenantys rusai“, – pabrėžė Romualdas.

Kitas iš Lietuvos kilęs respondentas Algirdas (25 m.) išreiškė norą, kad jo tėvynė ir Rusija sutartų: „Norėčiau, kad Rusija ir Lietuva turėtų geresnius tarptautinius santykius. Tada abi pusės būtų patenkintos, kurdamos bendravimą, o ne jį naikindamos politiniais žaidimais.”

Kontaktas ir rusų kalba

Ar žmogus nusistatęs prieš rusų etninę bendriją, ar į ją žiūri teigiamai, iš dalies nulemia tai, kokį ryšį minėtasis asmuo palaiko su rusais. Nustatyta, kad, lyginant su žmonėmis, rusus matančius retai, pozityviau į juos žiūri tie, kurie su tautinių bendrijų atstovais susiduria beveik kiekvieną dieną.

Tokie apklausos rezultatai patvirtina, kad tiesioginis kontaktas su „kitokiais“ leidžia mums pamatyti, kad jie nėra „kitokie“, o tokie, kaip ir mes visi.

Dar vienas nagrinėtas veiksnys – rusų kalbos vartojimas. Didesnė dalis tų, kurie tik kartais vartoja šią kalbą, neutraliai vertina rusų mažumas, tačiau dar daugiau respondentų, kurie dažnai susiduria su rusų kalba, turi teigiamą nuomonę apie rusus.

Lietuvis Romualdas sako, kad, išgirdęs jį kalbinant rusiškai, atsakytų: „Vis daugiau ukrainiečių ir baltarusių atvyksta į Lietuvą, todėl bendraučiau su žmogumi rusų kalba ir padėčiau, jei tik prireiktų.“

Tačiau keletas apklausos dalyvių išreiškė nuomonę, kad juos pykdo, kai rusai, gyvenantys jų šalyje, atsisako išmokti nacionalinę kalbą. Lietuviai ir moldovai pabrėžė, kad tie, kurie integruojasi šalyje, turi gerbti jos vertybes, tradicijas, kultūrą, ir pasistengti išmokti kalbą.

LCC Tarptautinių santykių ir vystymosi programos vadovas dr. Scott Neumann teigė: „Gyvename laikais, kai žmonės bijo netgi savo kaimynų ir apskritai visų, kurie jiems atrodo „kitokie“. Dažnai sprendimus priimame turėdami mažai informacijos arba tiesiog vadovaudamiesi baime. Šiais laikais svarbu patikima, tyrimais paremta informacija.“

Buvęs seimo narys ir prezidento patarėjas Egidijus Skarbalius taip pat įvertino LCC studentų tyrimą. Pasak jo, tokios apklausos reikalingos, kad suformuotų jaunimo supratimą, skatintų būti tolerantiškais: „Tiems, kam virš 40 m., viskas seniai susigulėję, todėl sunku jų įsitikinimus pakeisti.“

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos