Baltijos kelias – tvirtas žingsnis Nepriklausomybės link
Istorikai sutaria, kad 1989 m. rugpjūčio 23-iąją, minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, lietuvių, latvių ir estų tautas sujungęs Baltijos kelias buvo vienas svarbiausių žingsnių kelyje į Nepriklausomybę.
Baltijos kelias. 1989 m. rugpjūčio 23-oji. Leonardo Skirpsto nuotrauka 595 km ilgio gyva grandinė tuomet nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje – iki Hermano bokšto Taline. Skaičiuojama, kad į ją sustojo apie 2 mln. žmonių.
Skaudi istorija
1940 m. Baltijos šalis okupavo Sovietų Sąjunga, iš anksto dėl to susitarusi su nacistine Vokietija. Susitarimas slapta pasirašytas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje. Šis dokumentas vadinamas Hitlerio–Stalino paktu arba Molotovo–Ribentropo paktu pagal pasirašiusių asmenų pavardes: TSRS užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas.
Nuo įtraukimo į SSRS 1940 m. Baltijos šalių gyventojai beveik penkis dešimtmečius buvo priversti gyventi Komunistų partijos diktatūros sąlygomis.
Auganti viltis ir laisvės siekis
1986 m. Tarybų Sąjungos Komunistų partija pradėjo vykdyti atvirumo politiką aplinkosaugos ir stalinizmo nusikaltimų klausimais. Kūrėsi visuomeninės organizacijos, kurios savo nuomonę ir nepasitenkinimą tuometine situacija reiškė vis atviriau.
1986 m. birželio 14 d. Rygoje prie Laisvės paminklo buvo minima 1941 m. trėmimų aukų atminimo diena. Paskui buvę Baltijos šalių politiniai kaliniai susitarė dėl bendros atminimo akcijos rugpjūčio 23 d. visose trijose Baltijos respublikose.
1987 m. rugpjūčio 23 d. vyko mitingai Vilniuje, Rygoje ir Taline – kiekviename jų dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Taline vykęs mitingas buvo taikus, tačiau Rygos ir Vilniaus mitingų metu nepavyko išvengti didelių susidūrimų su milicija, buvo sulaikyta keli šimtai žmonių.
1988 m. rugpjūčio 23 d. atminimo akcijos vyko jau vadovaujant nacionaliniams judėjimams ir subūrė dešimtis tūkstančių žmonių. Baltijos šalių atgimimas iš entuziastų judėjimo virto visas tris šalis vienijančiu judėjimu. Skaičiuojama, kad Vilniuje į Vingio parką jų susirinko apie 250 000 žmonių.
1989 m. rugpjūčio 23 d., per Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo 50-ąsias metines, trijų Baltijos šalių gyventojai reikalavo slaptą pakto protokolą pripažinti viešai ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.
Idėja
Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir „Sąjūdis“ Lietuvoje.
Ši idėja 1989 m. gegužę Taline vykusioje Baltijos asamblėjoje buvo priimta, o Arvydas Juozaitis, atstovavęs asamblėjoje Sąjūdžiui, parvežė ją atgal į Lietuvą.
Abejonių, ar pavyks įgyvendinti idėją ir į Baltijos kelią pritraukti tiek žmonių, kad jie sudarytų nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniaus iki Talino, prieš 30 metų buvo nemažai. Šiais laikais dėl logistikos ir klausimo nekiltų, o tuomet automobilių buvo nedaug, lengvųjų automobilių skaičius – menkas, palyginti su šiomis dienomis.
1989 m. rugpjūčio 23 d.
Lygiai 19.00 val., pasigirdus radijo signalams, apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Dalyviai rinkosi į akciją miestuose, kaimuose arba organizuotai ar patys transportu važiavo į tas Baltijos kelio vietas, kurios vingiavo per mažiau apgyventas teritorijas. Visame kelyje plevėsavo tautinės vėliavos perrištos juodais gedulo kaspinais, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.
Pasak žinių agentūros „Reuters“, akcija subūrė 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir 1 000 000 Lietuvoje. Remiantis TASS pateikta TSRS oficialia informacija, akcijoje dalyvavo 300 000 Estijos ir 500 000 Lietuvos gyventojų, duomenų apie dalyvių skaičių Latvijoje TASS neskelbė. Tikslaus akcijos dalyvių skaičiaus nustatyti neįmanoma, atsižvelgiant į skirtingus informacijos šaltinius ir skirtingą dalyvių skaičių miestuose ir kaimo vietovėse.
Nors ir buvo draudžiama, Lietuvoje pakilo penki lėktuvai – du iš Kauno, trys iš Panevėžio. Lėktuvai virš sustojusių į Baltijos kelią išbarstė tonas gėlių ir, svarbiausia, iš oro buvo nufilmuota ir nufotografuota daug vertingos medžiagos.
Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Stokholme, Tbilisyje, Toronte ir kitur pasaulyje vyko solidarumo mitingai Baltijos keliui palaikyti.
Tą pačią dieną Vilniaus Kalnų parke įvyko Lietuvos Laisvės Lygos, Helsinkio grupės, Politinių kalinių gelbėjimo komiteto organizuotas mitingas, kurio rezoliucijoje reikalaujama priimti LTSR AT įstatymą dėl 1940 m. Liaudies Seimo nutarimų paskelbimo negaliojančiais ir paskelbti „Lietuvos nepriklausomos respublikos atkūrimą“.
Įamžinimas
1991 m. Lietuvos ištvermingųjų sporto Sąjūdis „Ąžuolai ir Liepos“ pradėjo organizuoti bėgimus „Baltijos keliu“, O nuo 1992 m. šią idėją perdavė įsikūrusiai Lietuvos bėgimo mėgėjų organizacijai (LBMA).
Baltijos kelias buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė.
2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
