Prorektorius R. Bubnys: Šiaulių universiteto virsmas į akademiją dar derinamas

Iki spalio dešimtos dienos Lietuvos Respublikos Seimui turi būti pateiktos Šiaulių universiteto (ŠU) reorganizavimo sąlygos ir planas. Su Vilniaus universitetu (VU) intensyvios derybos vyksta, tačiau kada ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste atsiras didžiausio šalies universiteto padalinys, įvardyti būtų netikslinga, sako ŠU studijų prorektorius prof. dr. Remigijus Bubnys.

Šiaulių universitetas. Autoriaus nuotr.Šiaulių universitetas. Autoriaus nuotr.

– Prieš keletą metų universiteto bendruomenė gynėsi galimos įstaigos reformos. Ją palaikė ir politikai, verslininkai. Tačiau ilgainiui pozicija pakito ir nuspręsta tapti VU padaliniu. Kodėl?

Laikytasi tos pozicijos, kad turėtų išlikti nepriklausomas darinys. Tačiau stebint visą vidinį ir išorinį procesą, tiek organizacijos, tiek ir miesto ir viso regiono požiūriu, matėsi, kad autonominę struktūrą su tam tikrais ištekliais tikrai gana sunku būtų išlaikyti, kartu nedalyvaujant ir optimizacijos procese. Emigracijos problemos, mažėjantis studentų skaičius išblaškė esamą personalą – daug kas rinkosi kitus kelius nei likti ir dirbti universitete. Pats dėstytojo darbo užmokestis aukštojoje mokykloje nebuvo motyvuojantis veiksnys tai daryti.

Tačiau yra daug žmonių, kurie motyvuoti ir lojalūs savo institucijai. Tai paskatino apsvarstyti visus galimus variantus ir visame šitame procese mes derėjomės su visais universitetais – ir su Klaipėdos universitetu, ir su Vytauto Didžiojo universitetu, su Šiaulių valstybine kolegija. Pats priimtiniausias derybų procesas kalbantis apie ateitį, perspektyvą buvo su VU. Apsisprendimas, su kuo pradedame derybas, užtruko daugiau nei metus

– Šiemet pirmieji metai po ilgos pertraukos, kai ŠU neminimas tarp universitetų-mirtininkų. Į bakalauro studijas pakviesta penktadaliu daugiau studentų – 109. Kaip pavyko pasiekti geresnių rezultatų?

Jei kasmet stebėtume priėmimo tendencijas, tas penktadalis yra tikrai nedidelis skaičius. Galbūt iš čia kyla tas supratimo ir sąmoningumo lygmuo: ar galime būti atskira aukštąja universitetine mokykla, kai kalbame tik apie tokį stojančiųjų skaičių?

Priežasčių yra kelios. Šie metai – pirmieji, kai mes sumažinome patį studijų programų skaičių ir liko tik tos, kurios tenkino moksliškumo kriterijus. Tai leido neišblaškyti stojančiųjų, nors ir kalbame apie nedidelį skaičių.

Antra priežastis – rinkodariniai dalykai. Bendruomenė, studijų programų komitetų vadovai šiais metais dirbo labai daug, nors ir universiteto situacija nebuvo aiški. Tačiau pats rinkodaros ir komunikacijos procesas buvo labai aktyvus. Tai daliai stojančiųjų, kuriai rūpi, kas buvo, kas vyksta, buvo viena priežasčių, kodėl jie pasirinko studijas būtent čia.

Trečioji priežastis – ateities vizija su Vilniaus universitetu. Apie tai buvo komunikuojama, kad mes judame tuo keliu, stiprindami studijas, jų kokybę, tam tikrus moksliškumo kriterijus. Stojančiajam tai pasirodė perspektyvu. Nors nekalbėjome dar atvirai, kad laukia VU diplomas, bet tokia ateities vizija.

Dirbdami su Savivaldybe mes ieškojome, kaip pritraukti stojančiuosius. Įsteigtos stipendijos: turime Kazimiero Butkaus fondą, kurio lėšomis geriausi studentai turi galimybę gauti stipendiją. Taip pat šiemet pradėjome įgyvendinti idėją, kad bibliotekoje turėtų vykti ne tik knygų, bet ir informacinių technologijų išdavimas. Kiekvienas įstojęs į Šiaulių universitetą, turės galimybę naudotis planšetiniu kompiuteriu.

– Iki spalio dešimtos dienos Lietuvos Respublikos Seimui turi būti pateikti ŠU reorganizavimo planas ir reorganizavimo sąlygos. Ar jau derimasi dėl universiteto ateities?

Derybos vyksta, galima sakyti, kasdien. Praeitą savaitę buvo susitikimas, šią savaitę bus, kadangi pereiname prie praktinių veiksmų: paties aprašo punktų aptarimo.Kokios sąlygos išlieka mums, kaip Šiaulių akademijai, Vilniaus universiteto padaliniui, taip pat apie naująją struktūrą, viziją, kaip bus formuojamos studijos, užtikrinamas moksliškumas.

Nuo 2017-ųjų lapkričio 21-osios mes dirbame labai intensyviai su VU žmonėmis ir dabar jau dirba atskiros tarnybų grupės – pavyzdžiui, finansų, studijų, rinkodaros ir komunikacijos srityse.

Yra rengiamas aprašas, jau derinami galutiniai jo punktai. Ir pats planas, kuris bus viena iš sudedamųjų dalių – tai konkretūs veiksmai, kurie bus padaryti per pereinamąjį laikotarpį būtent jau susijungus.

Šiaulių universiteto studijų prorektorius prof. dr. Remigijus Bubnys. Asmeninio archyvo nuotr.
Šiaulių universiteto studijų prorektorius prof. dr. Remigijus Bubnys. Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar yra žinoma Šiaulių universiteto reorganizacijos data?

Derybose data yra aptarta – esame numatę, nuo kurios dienos startuojame kaip Šiaulių akademija. Neįvardinsiu, kuri. Tai priklausys nuo to, ar neužsitęs procesas spalio dešimtą dieną, ar bus priimtos sąlygos Seime. Taip pat svarbus mūsų pasirengimas, įsivertinus, ar mes tikrai galime startuoti. Taigi data atitinkamai gali pasikeisti. „Išnešti“, kad būtent tą dieną viskas pasikeis, būtų neprasminga. Turėti tos datos viziją – gerai, bet ar ji bus ta tikroji, sunku pasakyti.

– Minėjote Šiaulių akademijos vardą. Taip ir vadinsis naujasis VU padalinys?

Šis pavadinimas savaime prigijo pačiame derybų procese. Buvo svarstyta, kad gal reikėtų jį teikti diskutuoti bendruomenei. Tačiau kiek mes kalbėjome Senato ir Tarybos posėdžiuose, neteko išgirsti, kad kažkas kitas turėtų būti. Manau, kad jau dabar žiūrint, kaip viskas planuojama, toks ir liks.

Esmė ne pavadinime, bet turinyje. Manau, Šiaulių akademija jau savaime tapo pavadinimu, kuris komunikuojamas skirtinguose lygmenyse: ir organizacijos viduje, ir ministerijoje, ir Seime.

– Ar derybose sunku išlaikyti ŠU interesus?

Viskas priklauso nuo suvokimo, kaip integruosimės ir kaip funkcionuos tas padalinys. Dėl kai kurių dalykų yra skirtingų matymų šiame procese, nes kiekviena organizacija turi savo kultūrą, savo viziją, kur, logiška, požiūriai gali išsiskirti. Juolab kad ŠU 70 metų formuoja Šiaulių istoriją, VU – dar daugiau metų Vilniaus istoriją.

Smagu tai, kad kiekvienas klausimas išdiskutuojamas, aptariamas, ir sprendimas nepriimamas iš karto. Štai kas šitame procese su VU tikrai tikrai pozityvu ir leidžia darniai susitarti.

Be abejo, keistis, žinant, kad keičiasi ne tik struktūra, bet ir pats statusas, yra be galo sunku. Ir kartais tai ne padeda, o apsunkina: kaip gerai buvo, galbūt dar reikėtų išsaugoti. Tą derybų procese aš girdėdavau nuolatos, bet kai tu nestebi ir neanalizuoji, kas vyksta viduje, tai kartais priimti tai, ką girdi iš išorės, yra galbūt sudėtinga.

Noras ne visada sutampa su tomis sąlygomis, su tuo požiūriu, kuris ateina iš išorės. Kol kas derybų procese susitariama, planuojama kartu. Pripažįstu, jog bendros diskusijos sudaro sąlygas kitaip pamatyti, netgi daugiau, nei galėjai pagalvoti. Galbūt tas vertybių, požiūrių suderinamumas kartais sudėtingesnis. Tačiau tikrai negaliu sakyti, kaip dažnai galima išgirsti viešojoje erdvėje, kad „didesnis draugas suvalgys mažąjį draugą“. Tokių apraiškų tikrai nėra – mes turime prisiimti atsakomybę ir suprasti, kad niekas mūsų nevedžios, tik mes patys turime susikurti savo viziją ir ateities planus.

– Kaip naują ŠU gyvavimo etapą pasitinka universiteto bendruomenė?

Jau daugelį metų pati universiteto bendruomenė gana skaudžiai išgyvena tas tendencijas, kurios vyksta apskritai aukštajame moksle. Tai ir stojančiųjų skaičius, ir statuso pasikeitimas, kada pokyčiai vyksta kiekvienais metais, kada negalime gyventi tokiomis sąlygomis, kokios jos yra dabar. Suprantu, jog pokyčiai būtini, norint kažko pasiekti. Tačiau jau kartais ir pajuokauju, kad universiteto bendruomenė jau priprato prie nuolatinės pertvarkos. Iš tiesų, stabilumo nebuvimas, netikrumas tikrai nestiprina organizacijos.

Universiteto atstovaujamosios institucijos – Senatas, Taryba – per tą visą derybų procesą šitą sprendimą priėmė vienbalsiai. Tai yra ženklas, kad atveriamas kelias mums judėti pirmyn. Dabar svarbiausia susitelkti ir kartu visus etapus susiplanuoti. Sunku, žmonės pavargę, bet dar yra jėgų susitelkti ir padaryti, kas geriausia, – būti stipriu padaliniu Šiauliuose.

– Ko tikimasi iš prisijungimo prie VU?

Tikimės sustiprinti mokslinį potencialą, sutelkti išteklius, tapti tarptautiškesniais, toliau stiprinti studijų kokybę, nuolat palaikyti santykius savivaldos ir su regiono institucijomis. Tai yra proga sutelkti tuos išteklius kartu bendradarbiaujant su VU ir nusipiešti visiškai kitą viziją. Šių metų pavyzdys – startuoja jau dvi VU studijų programos Šiauliuose. Mūsų pajėgos buvo per silpnos informatikoje, programų sistemose. Tad apjungiamos pajėgos, formuojamas personalas, kuris tampa vienos institucijos personalu ir materialine baze.