Į Knygų mugę – ne dėl knygų
Gausybė muzikos atlikėjų ir melomanų kasmet laukia Knygų mugės nors knygų pirkti net neplanuoja. Parodoje esanti Muzikos salė nuolat būna sausakimša ir dažnas joje sutiktas lankytojas neneigia, kad 4 dienų bilietą į Knygų mugę pirko būtent dėl muzikos.
Muzikinių projektų vadovas Justas Prascevičius, atsakingas už Muzikos salės gyvavimą, paklaustas, ką muzika turi bendra su knygomis, nesutrinka: „Knygų mugė – tai leidybos mugė. Kaip rašytojas, taip ir muzikos atlikėjas yra leidėjas.“
Nors anksčiau muzikantai patikėdavo savo kūrybą įvairioms leidybos kompanijoms, dabar dažnas Lietuvos atlikėjas pats leidžia savo muziką. Knygų mugės organizatoriai išsikėlė tikslą, kad kiekvieno norinčio šalies leidėjo kūryba galėtų būti pamatyta ir išgirsta.
Tad ir klausiame, kaip atsirenkami atlikėjai gaunantys galimybę pasirodyti bene didžiausiame metų muzikiniame vyksme. Justas Prascevičius atskleidžia, kad muzikos pasaulio atstovai nėra kviečiami organizatorių, bet vyksta išankstinės registracijos, kurias pildo patys atlikėjai. Vėliau komisija atrenka kandidatus pagal tam tikrus kriterijus – atsižvelgiama į muzikanto kūrybos naujumą bei į tai, kaip aktyviai atlikėjas rengia koncertus ar dalyvauja kituose renginiuose. Nieko nuostabaus, kad renginys kasmet sulaukia daugybės dalyvių paraiškų. Didelis parodos populiarumas suteikia galimybę muzikantui susitikti su savo gerbėjais, praplėsti jau esamą jų ratą ir žinoma – pasireklamuoti.
Muzikos salės organizatoriai stengiasi suteikti šią galimybę kuo daugiau atlikėjų. Nors ne visi spėja pasirodyti scenoje, likusiems skiriami stendai ar vieši pokalbiai bei diskusijos. Muzikos salės tikslas yra parodyti kuo daugiau Lietuvos atlikėjų ir kuo didesnę muzikos įvairovę. Norima, kad lankytojas pamatytų lietuviškos muzikos daugialypiškumą, taigi, čia galima išgirsti įvairiausių žanrų muzikos – nuo klasikos ar džiazo iki šiuolaikinės.
Renginio organizatoriai džiaugiasi jog pritraukti žmones į Muzikos salę kasmet darosi vis lengviau, nes keičiasi muzikos samprata Lietuvoje. Dabar dažnas melomanas skiria savo laiką klausyti nacionalinių atlikėjų, o ne vien pasaulinio lygio užsienio muzikantų.
Jau šešti metai Muzikos salė atveria savo duris muzikos kūrėjams bei gerbėjams. Šių metų renginys skyrėsi nuo praėjusių tuo, kad mugės organizatoriai kvietė lankytojus patirti visus muzikos gyvavimo aspektus, kaip patys organizatoriai sako – apeiti muziką 360 laipsniu kampu. Čia buvo suteikiama galimybė žmonėms išgirsti ne tik galutinį muzikos kūrybos rezultatą, bet ir visus jos gyvenimo etapus. Galima buvo susipažinti su muzikos įrašymu, redagavimu, garsisto bei apšvietėjo darbu. Lankytojams buvo suteikta galimybė apsilankyti mini įrašų studijoje ir net patiems pabandyti įrašyti kūrinį. Tokiu būdu siekiama, kad žmonės suprastų, kokį ilgą kelią turi nueiti muzika iki galutinio, visiems girdimo ir regimo kūrinio. Tikimasi, jog tai leis lankytojams suprasti ir dar labiau vertinti ne tik muzikanto darbą, bet taip pat ir prie muzikos kūrybos prisidedančių žmonių veiklą.
Kad Muzikos salė stebintų susirinkusiuosius ne tik garsais, bet ir įstabiu reginiu, jai pradedama rengtis net pusmečiui iki renginio. Svarbu apgalvoti ne tik apie pačią muziką bei atlikėjus, bet ir apie salės dizainą, technologijas, aparatūrą bei apšvietimą. Visos šios pastangos tam, kad lankytojai turėtų kuo pilnavertiškesnę muzikos patirtį renginyje.
Kaip ir kasmet, Muzikos salė įvykdė savo tikslą populiarinti lietuvišką muziką ir plėsti žmonių akiratį apie šalies muzikos įvairovę. Čia kiekvienas muzikos gerbėjas gali atrasti sau patinkantį garsą, kuriamą ne užsienio, o nacionalinių atlikėjų.
Muzikos salė tai didžiausia Rytų Europos muzikos mugė. Nors kiekvienais metais Lietuvoje vyksta daugiau nei 50 tūkstančių renginių, Knygų mugė išlaiko vieną populiariausių pozicijų. Muzikos salės šurmulys pritraukia įvairiausio amžiaus lankytojus. Šie turi progą paklausyti gyvos muzikos koncertų, susipažinti su atlikėjais, pamatyti muzikos apdovanojimus, įsigyti muzikinį diską ar plokštelę. Organizatoriai teigia, kad paroda skatina bendruomeniškumą. Tai terpė dalintis idėjomis, kūryba ir muzika.
