Drauge parašytos knygos pristatymą rašytojai pradėjo originaliai ir įsimintinai. Vyrai susirinkusiems skaitytojams sugalvojo kūrybinę užduotį: „Užuot ką nors kritikavę, pabandykime sugalvoti ką nors geriau“, – smalsuolius sudomino rašytojai ir padalino lapelius bei rašiklius. Kiekvienas iš susirinkusių galėjo prisiminti savo mėgstamiausią rašytoją ir perfrazuoti žymios detektyvų rašytojos Agatos Kristi mintį „Kažkas iš mūsų šiame kambaryje yra žmogžudys“. Surinkę lapelius ir perskaitę kelis pavyzdžius, autoriai pasakė: „Kaip istorija pasakojama ir kas yra jos pasakotojas yra daug svarbiau, nei kas joje yra pasakojama“. Jie prisipažino, kad šių metų Vilniaus knygų mugės šūkis „Istorija įdomesnė, kai ji – detektyvas“ privertė susimąstyti. Rašytojų nuomone, detektyvas ne visada yra geriau, tokia frazė paprasčiausiai įspraudžia auditoriją į rėmus.

Kas yra vartęs, šią didelio populiarumo sulaukusią knygą žino, kad ji susideda iš įsimintinų, gan trumpų, bet kūrybingumo idėjų kupinų 98 asmenybių gyvenimo istorijų. Kodėl būtent žmogus, kuris žinojo viską? „Norėjome sužinoti, kas bus toliau“, – kalbėjo vienas iš autorių. Knygos mintis gimė netikėtai. Autoriai keisdavosi įdomiomis ir įkvepiančiomis istorijomis. „Pokalbiai apie kūrybingumą tapo ritualine dienos dalimi“, – juokavo Ramanauskas. Būtent tokio kasdieninio bendravimo dėka ir gimė naujojo kūrinio idėja.

Rašytojai suskubo tvirtinti, kad ši knyga nėra receptų ar patarimų rinkinys, jie neteigia, kad kiekvieną žmogų įmanoma išmokyti kūrybiškumo. „Būsena pakeliui – tai būsena, kai norime kažkur nueiti, kažko siekiame ir naiviai tikime, kad kažkur pasaulyje egzistuoja žmogus, kuris apie tai viską žino. Tai – kartu iliuzija ir tikrovė. Tokio žmogaus surasti vis dėlto neįmanoma“, – kalbėjo Sabolius. Rašytojai tiki, kad jų patirtos emocijos ir įkvėpimas magiškai palies ir skaitytojus.

Pasak knygos autorių, jų surinktų istorijų buvo daugiau. Kodėl devyniasdešimt aštuonios istorijos? „Tai – antgamtiškas skaičius. Ne 100, 99 ar 66. Nieko, kas keltų aliuzijas ar išbaigtumą“, – pridūrė rašytojas Kristupas Sabolius.

Prieš knygos išleidimą autoriai sugalvojo užduotį: susisiekė su daugiau nei 5000 menininkų iš viso pasaulio ir paprašė jų nupiešti vieną iliustraciją: „Kaip atrodo žmogus, kuris žinojo viską?“. 102 kūrėjai sutiko bendradarbiauti ir atsiuntė savo piešinius. Tokiu būdu skaitytojai gali pamatyti kaip skirtingose šalyse žmonės įsivaizduoja žmogų, kuris žinojo viską.

„Kartais pakanka vieno užkrečiančio pavyzdžio, kad tai, kas įprasta, virstų kuo nors nematytu. Net plagijavimas gali paskatinti kūrybiškumą. Galima įkvėpimo semtis iš istorijų“, – apie savo knygą pasakojo autoriai.

Skaitytojai norėjo sužinoti ar kūrybingumas yra įgimtas, ar tai dalykas, kurį galima įgyti. „Iš esmės kūrybingumas nėra įgimtas, reikia daug dirbti. Prisiminkite save vaikystėje. Nekūrybingų vaikų nėra. Tačiau staiga užaugame ir pradedame manyti, kad esame niekam tikę“, – atsakė Ramanauskas. K.Sabolius antrino: „Mes negalime gyventi be schemų, bet galime prie jų iki galo neprisitaikyti“. Ramanauskas sutiko su šia mintimi ir pridurė: „Kiekvienam kūrėjui reikia teptukų“.

Susiję

„Mūsiškiai“ – apie tuos, kurie žudė, ir tuos, kurie žuvo

Ką MUMS pasakoja vėliavos?

Literatūros apžvalgininkas Marius Burokas: „Būti kritiku neapsimoka“