Technologinio racionalumo filosofija pagal Herbert Marcuse
Antrąją Vilniaus knygų mugės dieną leidykla „Kitos knygos“ organizavo akademinę diskusiją „Vienamatis pasaulis kaip H. Marcuse‘s pranašystė“. Apie „pranašystę“ kalbėjo Vilniaus universiteto komunikacijos filosofijos dėstytojas Kęstas Kirtiklis ir filosofė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Audronė Žukauskaitė. Renginį vedė „Kitų knygų“ atstovas Darius Pocevičius.
Diskusijos dalyviai: iš kairės knygos vertėjas K. Kirtiklis, diskusijos moderatorius D. Pocevičius ir filosofė dr. A. Žukauskaitė. www.filosofija.info (Ž. Filmanavičiūtė) nuotr. XX a. 7-ajame dešimtmetyje įsigali pasaulėžiūra, jog visuomenė gyvena ypač technologizuotame pasaulyje, kurio ryškiausias bruožas yra tas, jog individai sprendžia problemas per technologinę prizmę. Tokio požiūrio susiformavimui įtakos turėjo tuo laikotarpiu išleistos knygos apie technologijas. Tiesa, iš ganėtinai neigiamos perspektyvos. Viena jų – žydų kilmės filosofo ir sociologo H. Marcuse‘s „Vienamatis žmogus“ – susilaukė tuometinių įvairių reakcijų: kairiųjų susižavėjimo, o jų oponentų – pasmerkimo. Kuo skiriasi tarybinis socializmas ir vakarietiškasis kapitalizmas? H. Marcuse iškelia idėją, jog tik kiekybinis. Tačiau knygoje svarbu ne tik politika – didelis dėmesys skiriamas socialinei industrinės visuomenes degradacijai dėl technologijų įsiskverbimo į individų kasdienybę. Pasak šios knygos vertėjo K. Kirtiklio, Marcuse‘s pranašystė – tai visuomenės mąstymo technologizavimas ir technologinis racionalumas. Ar ji išsipildė? Į šį klausimą patariama atsakyti kiekvienam asmeniškai.
Diskusijoje pagrindinis dėmesys skirtas kūrinio analizei: kokios pagrindinės Marcuse‘s tezės? Ar tarp Marcuse’s sukritikuotų politinių ideologijų ir visuomenės elgsenos modelio atsiranda pozityvistinė viltis? Bene svarbiausias nagrinėtas klausimas – kuo aktuali Marcuse‘s filosofija XXI a. paprastam piliečiui? Nors veikalas parašytas sudėtingu akademiniu stiliumi, Marcuse, kaip negatyvizmo atstovas, kritikuojantis pozityvizmą, biheviorizmą, analitinę filosofiją, užduoda esminius probleminius klausimus apie filosofijos reikalingumą, individo būties prasmę, galiausiai – apie technologijas per filosofinį požiūrį. Šie „amžinieji“ klausimai, įvairių rašytojų skirtingai interpretuojami, siunčia tą pačią pamatinę informaciją – atsakymų į juos vienokia ar kitokia forma ieško kiekvienas individas nepriklausomai nuo laikmečio, todėl XXI a. žmogus – ne išimtis.
„Technologija savaime nėra nei gera, nei bloga“, – tokį požiūrį išreiškė A. Žukauskaitė komentuodama Marcuse‘s kritiką. Objektų suprekinimas ir kokybės reiškimas kiekybe – tai yra esminė problema kapitalistinėje visuomenėje. Filosofė Marcuse‘s vienamatiškumą apibūdino kaip žmonių supanašėjimą vartotojiškumo (ne kaip politinių subjektų) prasme dėl technologijų savybės intensyvinti vartojimą. Vienamatiškame pasaulyje alternatyvos prarastos ir žmogus lieka įkalintas nustatytuose rėmuose.
Į technologijas, kaip reiškinį, neutraliai žiūrėti nėra paprasta. Jos skatina vartojimą, mechanizuoja kasdienybę, sparčiai didina atskirtį nuo praeities. Būtent tokį negatyvistinį technologizuotos visuomenės įvaizdį H. Marcuse‘s pateikė savo kūrinyje. Diskusijos dalyviai aktualizavo ne tik H. Marcuse‘s knygą ir jo filosofijos svarbą bei įtaką šiandienos pasauliui, bet ir iškėlė technologijų, kaip neatskiriamos kasdienės žmogaus būties dalies, problemiškumą. Per palyginus trumpą renginio trukmę pristatyta H. Marcuse‘s pranašystė K. Kirtiklio, A. Žukauskaitės ir D. Pocevičiaus dėka patenkino auditorijos lūkesčius, o diskusijos organizatoriai – leidykla „Kitos knygos“ – Vilniaus knygų mugę papildė netradiciniu požiūriu į filosofiją.
