Dėl kylančios ekonomikos, gerėjančių gyvenimo sąlygų ir didelės gyvenimo skubos, žmonėms nebereikia bėgti nuo savęs. Priešingai, kyla noras leistis į vidines paieškas, savęs tobulinimą. Kadangi laiko turime labai mažai, reikia visur spėti, tad ir knygas skaitydami nenorime jo švaistyti. Imamės gerų knygų. Šiandien gera knyga yra ta, kurią skaitydamas ne tik ramini sielą, bet semiesi žinių apie pasaulio įvykius, jų priežastis, mediciną ar psichologiją. Tai yra asmenybę auginančios knygos.

Būtent apie tokios, negrožinės literatūros suklestėjimą diskutavo Vilniaus knygų mugėje sociologė, kriminologė dr. Maryja Šupa, portalo 15min vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, literatūros kritikas Audrius Ožalas ir leidyklos „Kitos knygos“ vadovas Gediminas Baranauskas.

Vaikosi populiarumo

Bene geriausias ir daugiausia dėmesio šiuo metu sulaukęs negrožinės literatūros kūrinys yra Izraelio mokslininko Yuvalio Noah Harari „Sapiens“. Kūrinyje kalbama apie žmonijos raidą ir tai, kokia kryptimi ji galbūt eis. Po šio kūrinio intelektualas tapo pasauline įžymybe.

„Skaitant „Sapiens“ negauni gausybės sudėtingų terminų, gauni patraukliau parašytą knygą. Tai viena priežasčių, kodėl negrožinė literatūra šiuo metu populiari“, – teigė A. Ožalas.

Gyvenimas tapo nebeaiškus ir nenuspėjamas, žmonės nori atsakymų ir praplėsti suvokimą apie tai, kas vyksta pasaulyje. Dr. M. Šupa pastebėjo, kad Y. N. Harari knygų  toks populiarumas yra todėl, nes jose atsakoma į klausimus, kurie rūpi skaitytojams. G. Baranauskas pritarė, kad Y. N. Harari labai paprastai ar net juokingai paaiškina sudėtingus dalykus.

Tačiau yra ir kita negrožinės literatūros populiarėjimo pusė. Skaitytojas yra labai įnoringas ir jam labai sunku ilgai išlaikyti dėmesį prie tų pačių dalykų, todėl tendencijos labai greitai ir stipriai keičiasi. Kaip ir visose srityse vyrauja mados. Išpopuliarėjus vienai knygai, atsiranda ir daugiau autorių, kurie stengiasi rašyti populiariai.

„Man atrodo, negrožinės literatūros, mokslo populiarinimo knygų suklestėjimas yra ir todėl, kad rašytojai greit orientuojasi, stengiasi neatsilikti nuo laiko ir greit gausime labai daug gerų mokslo populiarinimo knygų ir galbūt po poros metų net nežiūrėsime į tą pusę”, – kalbėjo A. Ožalas.

A. Ožalas juokavo, kad pats yra šios „situacijos auka“. „Kai paimu į rankas knygą, duokit, kas garantuotai yra tiesa, jei jos nėra, tada neskaitysiu“,– pridūrė jis.

Tačiau ne visa negrožinė literatūra yra kupina saviugdos. Diskusijoje minimos ir kriminalinės knygos, anot dr. M.Šupos tokias knygas skaito tie, kurie pasisako už mirties bausmę, o  Lietuvoje tokių žmonių yra daugiau nei 40 proc. Nors, kaip teigia kriminalinių knygų autoriai, jie padeda kovoti prieš netobulą teisėsaugos sistemą, pasisako už nuteistųjų teises. „Šitas žanras atliepia smurto poreikį”, – kalbėjo dr. M. Šupa. Tokias knygas, anot kriminologės, reikėtų vertinti kritiškai, o reformas pradėti ne nuo kalėjimų sistemos.

Bijojo, kad knygų niekas neskaitys

Anot  leidyklos „Kitos knygos“ vadovo Gedimino Baranausko, Lietuvoje populiaraus mokslo knygų buvo ir anksčiau, tačiau jos nebuvo tokios populiarios. „Atrodė, kad nieks nesusidomės. Lietuvos rinka yra maža”,- teigė G. Baranauskas. Tačiau į Lietuvą naujus vėjus atpūtusi Y. N. Harari knyga nors ir susijusi su neuromokslais, smegenų plastiškumu, buvo populiari ir daug žmonių apie ją kalbėjo,

Išleista dar 2011 metais ji buvo perkama, bet vėliau populiarumas mažėjo, tačiau 2016 metais jos pardavimai vėl pradėjo didėti. Leidėjai mato, kad populiaraus mokslo knygų poreikis auga.

Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad Lietuvoje mokslo padėtis yra sunki ir savo Harario bent jau greitu metu tikėtis būtų naivu. Dr. M. Šupa teigia, kad mūsų mokslininkai yra užsikasę ir neturi laiko prisėsti bei parašyti gerą mokslo populiarinimo knygą.

Susiję