Tinklaraščiai apie knygas – kritikuoti galima ir taip
Šiuolaikinė literatūros kritikos forma – tinklaraščiai apie knygas. Galbūt kiek per drąsu vadinti juos „šiuolaikine kritikos forma“, tačiau gana ramioje kritikos jūroje jie bent atstoja tas bangeles, pasiekiančias krantą – skaitytojus (nors mažą jų ratą). Juos rašo žmonės, mėgstantys skaityti ir norintys savo įspūdžiais pasidalinti su kitais. Tokie knygų vertinimai mažai remiasi kokiomis nors literatūros kritikos teorijomis ar metodais, dažniau – subjektyvia nuomone ir įspūdžiu, tačiau negalima sakyti, kad tai – visiškai nevertinga informacija. Vieniems tai gali būti šaltiniu klaidžiame knygų pasaulyje. Antriems – dar viena nuomone, padedančia pačiam apsispręsti dėl knygos kokybės. Tretiems – autoritetinga nuomone, jei nieko daugiau nei leidyklos informacija apie knygą nepavyksta rasti. Žinoma, tokiuose tinklaraščiuose nereikia tikėtis itin kritiško požiūrio, tačiau jei jis rašomas ne vienerius metus (o kad tinklaraštis būtų skaitomas ir sekamas, įrašai turi pasirodyti bent kartą ar kelis per mėnesį), tai reiškia ir didelį knygų skaičių, ir tobulėjimą rašant. Ilgainiui susiformuoja tam tikra požiūris ir refelksija, atsiranda susidomėjimas kaip apie knygas rašo kiti, o tai reiškia ir norą bei galimybę tobulėti. Pradedamas kreipti dėmesys ne tik „ar man patiko“, bet „kodėl patiko“, „kokia šio kūrinio meninė vertė“? Ieškoma būdų, kaip pristatyti knygą, sudominti kitą ją perskaityti.
Tinklaraštininkės, rašančios apie knygas, nelaiko savęs literatūros kritikėmis, tačiau mano, kad bet kokia nuomonė yra reikšminga. Flickr (Ray Cui) nuotr. Lietuviškų tinklaraščius apie knygas yra nesuskaičiuojamai daug. Jie gana įvairūs: nuo tik pradėtų iki gana populiarių ir sekamų. Dauguma jų net persikėlę į socialinius tinklus, kad galėtų nuolat informuoti savo skaitytojus apie naujai pasirodančias asmeniškas recenzijas. Dažniausiai šalia naujienų apie knygas tinklaraštininkai dalinasi ir savo kūryba, išgyvenimais, mintimis apie kitus juos dominančius dalykus. Kai kurie yra orientuoti tik į literatūrą, tačiau tik vos keletas dalinasi literatūrinėmis naujienomis (Metų knygos rinkimais, Nobelio premijų laureatais, autorių interviu ar pan.). Šiaip ar taip, tokią saviraiškos formą, galima laikyti tam tikra dienoraščiu – nors ir viešu, tačiau labai asmenišku ir individualiu.
Kodėl kuriami tinklaraščiai, kaip ieškoti knygų ir jas vertinti, ar tinklaraštininkai gali būti savotiški kritikai ir kam reikalingi knygų dešimtukai pasakoja trijų tinklaraščių apie knygas autorės Laura (novum.lt), Rūta (uzsalusijura.wordpress.com) ir Dovilė (perskaiciau.wordpress.com).
Kaip ir kodėl atsirado Jūsų tinklaraštis?
Laura: Rašiau kursinį ir bakalaurinį darbus apie tinklaraščių ir žiniasklaidos santykį, tuo metu tinklaraščiai tik buvo pradėję atsirasti. Kad būtų lengviau suprasti ir įsijausti, susikūriau ir savo.
Rūta: Kurį laiką skaičiau kitų žmonių tinklaraščius apie knygas, o paskui „užsikrėčiau“, panorau ir pati pasidalinti savo įspūdžiais. Kita priežastis – rašydama apie perskaitytą knygą, geriau ją apmąstau, užfiksuoju savo įspūdį ir jis nepasimiršta, nes vėliau visada galiu prie jo grįžti. Be to, tinklaraštyje publikuoju ne tik atsiliepimus apie knygas, bet ir savo piešinius.
Dovilė: Pamačiau kitų tinklaraščius apie knygas ir pamaniau: aš irgi noriu. Viskas įvyko ganėtinai spontaniškai: vienas, du ir tinklaraštis sukurtas. Iki tol žymėdavausi perskaitytas knygas tam skirtuose sąsiuviniuose, aprašydavau jų siužetus. Taigi, viskas tiesiog persikėlė iš popierinės į elektroninę erdvę.
Kuo Jūsų tinklaraštis skiriasi ar yra kitoks nei kiti panašūs tinklaraščiai?
Laura: Nesu literatūros kritikė ir nesistengiu ja būti. Tiesiog išsakau nuomonę laisva forma. Knygą vertinu sau pagal savo sistemą. Jei tai dar kažkam padeda apsispręsti, ar skaityti – puiku.
Rūta: Skiriasi tuo, kad jame publikuoju ir savo piešinius.
Dovilė: Nepasakyčiau, kad mano tinklaraštis kažkuo itin išsiskiria iš kitų. Tiesiog skaitau tikrai įvairią literatūrą: nuo šiuolaikinės prozos iki klasikos, nuo paauglių knygų iki suaugusiųjų, karatias skaitau ir fantastiką, kuri, žinoma irgi varijuoja: nuo paaugliškų vampyrų meilės istorijų iki S. Kingo ar G. R. R. Martin ,,Sostų žaidimo”. Tad ir atsiliepimų yra apie įvairiausias knygas. Be to, paprastai mano aprašymai būna ilgi, neretai nukrypstantys nuo knygos bei atskleidžiantys mano mintis ar nuotaikas, kurias sukėlė. Galbūt dėlto mano tinklaraštis nėra mėgstamas tų, kuriems reikia konkretumo ir glaustumo.
Kaip renkatės knygas, kurias perskaitysite ir aprašysite?
Laura: Knygas skaitau pagal nuotaiką, o aprašau, bent jau pastaruoju metu, visas iš eilės.
Rūta: Esu pasidariusi rašytojų ir knygų, kurios mane domina, sąrašą ir dažniausiai iš jo renkuosi. Arba paklausiu savęs „ką toliau norėčiau skaityti?“ ir galvoje iškyla kokie nors anksčiau skaityti autoriai, prie kurių norėčiau grįžti.
Dovilė: Aprašau kiekvieną perskaitytą knygą, nėra taip, kad kurią nors nuspręsčiau praleisti. O knygas, kurias perskaitysiu, renkuosi įvairiai. Būna, kad ,,užkabina“ viršelis – esu ne vieną knygą iš bibliotekos pasiėmusi vien todėl, kad viršelis gražus. Seku kitus tinklaraščius, skaitau knygų forumus, esu prisiregistravusi suknyga.lt ir goodreads.com puslapiuose, tad sudomina kitų atsiliepimai, gautos rekomendacijos. Kartais įdomus pasirodo ir pavadinimas, perskaityta anotacija, perskaitytas ar išgirstas interviu su autoriumi, įvairios naujienos – pavyzdžiui, Metų knygos rinkimų penketukai. Kadangi nemažai knygų yra ekranizuojamos, būna, kad sužinojusi, jog tam tikras filmas pastatytas pagal knygą, nusprendžiu pirmiau susirasti ją, o tik tada pažiūrėti sudominusį filmą. Ir, žinoma, rašytojai: jei patiko viena rašytojo knyga, pamačiusi kurią kitą neabejotinai bent jau paimsiu į rankas ir perskaitysiu anotaciją.
Kokiu principu vertinate knygas? Gal turite kokią nors sistemą ar tiesiog instinktyviai jaučiate patiko knyga ar ne?
Laura: Lyginu panašias knygas. Pavyzdžiui, „50 pilkų atspalvių“ įvertinau aukščiausiu balu, nes iš erotinių knygų ji yra viena geriausių. Visgi lyginti jos su fantastika, klasika ar kokiais kitais kokybiškais romanais tiesiog neįmanoma, kokybės ir gelmės atžvilgiu ji gautų 0 balų iš 10. Bet savo srityje ji geriausia. Man keista, kai žmonės lygina visas knygas su visomis. Tai tas pats, kas lyginti agurką su bulve. Abu daržovės, bet visiškai skirtingi, todėl geriau lyginti geltonas bulves su raudonomis ar trumpus agurkus su ilgais.
Rūta: Intuityviai. Sistemos neturiu, rašau apie tuos knygos bruožus, kurie labiausiai įstrigo.
Dovilė: Knygas vertinu penkiabalėje sistemoje: 5 – labai patiko, 1 – visiškai nepatiko. Tačiau kitaip nei kritikai, kurie vertina daugiausiai už turinį, rašymo stilių, platų žodyną, vaizdingumą ir kitokius niuansus, man svarbiausia yra emocinė dalis. Jei knyga sukelia tam tikras emocijas, greičiausiai ji gaus neprastą įvertinimą.
Ar galėtumėte save apibūdinti kaip savotišką literatūros kritiką?
Laura: Labai tiksliai pasakyta – savotiškas kritikas. Tokia galbūt ir esu. Profesionaliai kritikuoti negaliu, neturiu atitinkamo išsilavinimo, nes studijavau žurnalistiką – ne literatūrą, bet skaitau labai daug ir analizuoti sugebu, taigi tiek tos kritikos
Rūta: Tam tikra prasme. Esu literatūros kritikė – mėgėja.
Dovilė: Iš dalies, manau, kiekvienas esame savotiškas kritikas. Juk turime savo skonį, jis tobulėja su kiekviena perskaityta knyga, įgyta patirtis skatina vis kitaip vertinti perskaitytą literatūrą ir tas vertinimas kinta: vienaip į knygą žiūri kai tau šešiolika, ir visai kitaip – kai virš trisdešimt. Vis dėlto ,,literatūros kritikas“ man per daug skambūs žodžiai – esu absoliuti mėgėja, neturinti jokio literatūrinio išsilavinimo. Tad nesiryžčiau savęs vadinti kritike.
Ar domitės literatūros kritika bei kritikais?
Laura: Kartais paskaitau, kad įsitikinčiau, kad man su jais ne pakeliui.
Rūta: Taip, mėgstu paskaityti kritinius straipsnius apie mane dominančias knygas.
Dovilė: Tai, matyt, didžiausia mano spraga. Nė vieno kritiko pavardės neiškapstyčiau iš atminties. Nesidomiu kritika.
Galbūt skaitote ne tik lietuviškas recenzijas ar kritinius straipsnius, bet ir pasirodančius užsienio spaudoje? O gal tiesiog domitės literatūriniu pasauliu?
Laura: Manau, kad tą laiką, kurį praleisčiau skaitydama literatūros kritiką ar aiškinčiausi gautus apdovanojimus, aš geriau skirsiu pačios literatūros skaitymui.
Rūta: Taip, kartais paskaitau straipsnius anglų kalba. Domiuosi literatūriniu pasauliu.
Dovilė: Užsienio spaudoje apie knygas nelabai skaitau, tik vieną kitą tinklaraštį, tad būna, kad kai kuriuos populiarius kūrinius užsienyje įsidėmiu ir apsidžiaugiu, kai pamatau, kad jie išleidžiami ir lietuviškai. Nemažą dalį mano žinių apie užsienyje pasirodančias populiarias knygas sudaro tos, kurias gaunu iš jau minėto goodreads.com.
Kaip manote, ar skaitytojams reikalinga literatūros kritika?
Laura: Kai kuriems tikrai taip. Mažiau skaitantiems žmonėms sunkiau išsirinkti knygą, jie neturi kriterijų ar su kuo palyginti. Todėl jiems padeda kritika ir tai yra labai gerai. O man svarbi tik kai kurių žmonių nuomonė – tų, kurių pasaulėžiūra bent kažkuriais aspektais sutampa ir jų skoniu knygoms aš pasitikiu.
Rūta: Manau, kai kuriems reikalinga – tiems, kurie plačiau domisi skaitoma literatūra.
Dovilė: Taip, manau, kad reikalinga tiek mėgėjiška, tiek profesionali kritika. Taip žmonės gali susidomėti skaitymu, tam tikromis knygomis. Taip pat, mokytis atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus kūriniuose, plėsti akiratį, neskaityti vien tik ribotos tematikos ar žanro knygų.
Ar skaitote kitus panašius tinklaraščius? Ar keičiatės nuomonėmis, pavyzdžiui, apie tą pačią knygą?
Laura: Skaitau tik kelis, bet nuomonėmis mieliau keičiuosi gyvai nei komentaruose.
Rūta: Skaitau, ir kartais nuomonėmis pasikeičiame.
Dovilė: Taip, skaitau. Gal tik ne taip aktyviai kaip anksčiau, bet labiausiai patinkančius seku.
Komentarus kitų tinklaraščiuose rašau retai, dažniausiai tada, kai arba noriu pagirti patikusį atsiliepimą arba man labai patiko aprašyta knyga. Kiek teko pastebėti, pasikeitimas nuomonėmis apie tą pačią knygą paskutiniu metu labiau vyksta goodreads.com puslapyje.
Kaip vertinate leidyklų sudaromus knygų dešimtukus, populiarinamas knygas? Gal manote, kad jos galėtų daugiau investuoti ar remti literatūros kritiką?
Laura: Leidyklų sudaromi dešimtukai yra nieko verti. Dažniausiai. Jie sudaromi iškeliant į viršų naujienas arba knygas, kurias reikia išparduoti. O kai rodomi realūs pirkimai, pavyzdžiui, knygos.lt kartais rodo tiesą, tai matosi, kad perkami pigūs romanai, knygutės vaikams ar receptai – skaitytojams išsirinkti, ką skaityti, tai tikrai nepadeda. Tas pats ir su knygų populiarinimu. O kalbant apie investavimą į kritiką, tai sakyčiau, kad gal labiau į nuomones, o ne į kritiką, tikrai vertėtų daugiau.
Rūta: Knygų dešimtukais nelabai domiuosi. Kartais iš smalsumo pasižiūriu, ką esamu metu geriausiai perka, tačiau tai vertinu daugiau kaip statistinę informaciją.
Turbūt leidyklos remtų literatūros kritiką, jei ši būtų paklausi. Būtų gražu, jei leidyklos bendradarbiautų su kritikais ir populiarintų tas knygas, kurias kritikai, būdami žinovai, pripažintų kaip vertingas.
Dovilė: Leidyklų ,,topai“, kiek pastebėjau, sudaromi pagal knygų perkamumą. Jie parodo, ką Lietuvos skaitytojai skaito, tačiau nepasakyčiau, kad esu jais patenkinta. Kai ilgą laiką „topų“ viršūnėse būna ,,Jūsų pasąmonės galia“ ar ,,Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ tipų knygos, darosi liūdna liūdna. Dar viena tokių dešimtukų blogybė yra ta, kad yra žmonių, kurie pamato, ką labiausiai perka ir nusprendžia patys tas knygas įsigyti, įteigdami sau, kad ,,jei jas skaito, vadinasi, jos tikrai geros“ ir taip skatindami leisti krūvą kitų tokio pobūdžio knygų.
Kadangi nelabai domiuosi tuo, kiek investuojama ar remiama literatūros kritika, tai sunku atsakyti į šią klausimo dalį. Bet kuriuo atveju, manau, kad leidyklos tikrai turėtų ją remti. Ir gal net skatinti skaitytojus atkreipti dėmesį į tą kritiką, skleisti ją šalia leidžiamų knygų ir pan. Dar būtų galima remti kai kuriuos tinklaraštininkus, rašančius apie knygas, nes užsienyje tai gana populiaru, o štai mums, panašu, dar labai toli.
Lauros tinklaraštis: http://www.novum.lt/kategorija/knygos
Rūtos tinklaraštis: http://uzsalusijura.wordpress.com/
Dovilės tinklaraštis: http://perskaiciau.wordpress.com/
