Viešojo transporto keleiviams – knyga „Troleibuso istorijos“
Tarptautinėje knygų mugėje karaliavo detektyvo žanras, tačiau skaitytojų šventė ties juo neapsistojo. Per keturias mugės dienas įvyko maždaug 500 renginių. Vienas jų – Lauryno Katkaus sudarytos apsakymų rinktinės „Troleibuso istorijos“ („Kitos knygos“) pristatymas.
Rašytojas Vidas Dusevičius, antologijos sudarytojas Laurynas Katkus, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, literatūrologė, dr. Jūratė Sprindytė, rašytoja Jurga Tumasonytė. Dariaus Pocevičiaus nuotr. Rinktinės pristatyme dalyvavo apsakymų autoriai – Jurga Tumasonytė, Danutė Kalinauskaitė, Vidas Dusevičius, knygos sudarytojas Laurynas Katkus bei habilituota mokslų daktarė, literatūrologė Jūratė Sprindytė.
Renginį pradėjo knygos autorius L. Katkus. Jis užminė mįslę: „Kodėl būtent tokios istorijos yra nugulusios į knygą, ir kodėl pasirinktas troleibusas?“. Rašytojas teigė, kad jo tikslas buvo surinkti kuo įdomesnius ir intriguojančius pasakojimus, alsuojančius šiuolaikinio pasaulio gyvybe ir atspindinčius dabarties problemas. Todėl sprendžiant tokį prioritetų rebusą buvo atrastas troleibusas.
Troleibusas – viešojo transporto priemonė, padedanti įveikti norimus atstumus nuo taško A į tašką B, yra ekologiška, jeigu lygintume su kitomis transporto priemonėmis. Regis, tai viskas, ką turėtume žinoti apie troleibusą. Tačiau L. Katkaus sudaryta apsakymų rinktinė „Troleibusų istorijos“ kviečia į viešojo transporto priemonės sampratą pažvelgti metaforiškai. Galima teigti, jog rinktinės autorius troleibusui suteikia gyvybę, atskleidžia jį kaip miesto simbolį.
Literatūrologė Jūratė Sprindytė kalbą pradėjo žodžio „antologija“ aiškinimu: „ Anthos – gėlė, legein – rinkti. Vadinasi, surinkta tam tikra puokštė. Laurynas surinko šitą puokštę konceptualiai“. O puokštė tikrai įvairi: galima susipažinti net su 14 autorių kūryba – Sauliaus Tomo Kondroto, Jurgio Kunčino, Jurgos Ivanauskaitės, Gintaro Beresnevičiaus, Tomo Staniulio, Mariaus Ivaškevičiaus, Ričardo Gavelio, Marko Zingerio, Jurgos Tumasonytės, Vido Dusevičiaus, Ievos Toleikytės, Undinės Radzevičiūtės, Aleksandros Fominos, Danutės Kalinauskaitės.
Pasak dr. J. Sprindytės, troleibusą galima vadinti miesto atspindžiu. Būtent viešajame transporte įmanoma sutikti ne tik įvairiausių žmonių, tačiau ir susipažinti su tam tikromis technologijomis. Verta akcentuoti ir tai, jog ne visi apsakymai, esantys rinktinėje, pasakoja troleibuso istorijas, todėl tai tik pagyvina antologiją. Ši viešojo transporto priemonė yra vaizduojama tarsi įvairias kultūras, socialines žmonių grupes jungianti grandis.
L. Katkaus draugiškai pavadintu „troleibusologu“, Vidas Dusevičius perskaitė apsakymą apie troleibuso geneologiją. Klausantis šio kūrinio, salėje netilo juokas.
Vėliau apsakymų autoriai turėjo papasakoti savo linksmą nutikimą viešajame transporte. L. Katkus nugrimzdo į vaikystės prisiminimus, kai tekdavo dažnai važiuoti „Vilniaus fenomenu“ – rytiniu troleibusu. Kartą buvusi tokia didelė grūstis, jog lipdamas iš troleibuso, lauko teniso raketę ( jis skubėjo į treniruotę), spėjo ištraukti, tačiau batų – ne.
Rašytoja Danutė Kalinauskaitė papasakojo, kaip kartą itin keistai keliavo maršrutiniu taksi. Jurga Tumasonytė perskaitė kelias įdomias istorijas iš nuotykių viešajame transporte.
Kirbėjo klausimas: ar tokia knyga galėtų būti atsvara šiuolaikinėms technologijoms, kurių dažnas ne tik viešajame transporte nepaleidžia iš rankų? Antologijos sudarytojas L Katkus atsakė: „Aš to labai tikėčiausi. Knyga – laiko patikrintas formatas. Pas mus retai kas nors viešajame transporte paima į rankas knygą. Priešingai nei Vokietijoje. Renkant tekstus rūpėjo, kad žmonės važiuodami neilgas distancijas galėtų perskaityti apsakymą ir nejausti apmaudo dėl to, jog knygą teks užversti“.
Ties kiekvienu kūriniu esantys brūkšneliai žymi, kiek laiko reikia vienam apsakymui perskaityti. Tai turėtų padėti skaitytojui nepražiopsoti savo stotelės.
