Aušra Maldeikienė (aut. Agnė Liubertaitė)
„Lietuvos prezidentas turėtų mokėti pasakyti „ne“ ir nepataikauti žmonėms, kitaip tariant – jis neturėtų būti labai geras žmogus.“ (aut. Agnė Liubertaitė)

Benediktas Vanagas (aut. Eglė Girdenytė)
Ralis tai ne tik automobilių sportas, tai – gyvenimo būdas. Taip Benediktas Vanagas apibūdina savo profesiją. Sportininkas pasakojo, kad visada norisi užimti kuo aukštesnę poziciją, tačiau kartais laimė būna tiesiog pasiekti finišą. Ne paslaptis, kad įgūdžių ne visuomet pakanka, nes kartais krūvio neatlaiko ir technika.

Birutė Davidonytė (aut. Dominykas Markevičius)
„Tiesą sakant nelabai suprantu kaip aš čia atsidūriau. Turiu galvoje tiriamąją žurnalistiką. Turbūt tai noras pasaulyje atrasti tiesą.“

Dominykas Vaitiekūnas (aut. Margarita Sargatytė)
„Kultūra pati iš savęs yra įdomi ir man kartais gaila, kad ji yra nustumiama ir nuvertinama, nes ilgalaikėje perspektyvoje kultūra turi didžiausią išliekamą vertę visomis prasmėmis – nuo knygų, muzikos, medijos meno ir kitų dalykų. Aš manau, kad mes per kultūrą fiksuojame save ir apmąstome savo identitetą. Ir tai man atrodo tikrai labai svarbūs dalykai, kuriuos mes pamirštame ir įvertiname tiktai daugybės metų perspektyvoje.“

Donatas Voveris (aut. Marija Lariščeva)
„Mūsų komanda labai atsakingai dirba ir turi Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos planų, kuriuos stengsimės įgyvendinti arčiau 2020 metų. Planuojama padaryti patrauklesnę keleiviams komercinę oro uosto zoną, sumažinti patikros laiką, supaprastinti keleivių atvykimo procedūras. Iš šių tikslų įgyvendinimo šiuo metu ir susideda komandos darbas“.

Dovydas Pancerovas (aut. Gabrielė Grinkaitė)
15min.lt tyrimų skyriaus žurnalistas savo darbą lygina su detektyvine knyga. Pasak jo, karo žurnalistika yra lyg veiksmo filmas – daug adrenalino ir greičio, tačiau valstybei svarbesnė tyrimų žurnalistika, kuri gali padaryti realius pokyčius šalyje.

Edmundas Jakilaitis (aut. Raimondas Lapšys)
„Darbas man reiškia svajonės išsipildymą ir profesionalumo siekimą. To siekiu visą savo gyvenimą. Bet nepasieksiu jo niekada, nes jei pasiekčiau, tai nebedirbčiau šio darbo.“

Fausta Marija Leščiauskaitė (aut. Rita Giniūtė)
„Manau, kad pati į traukinį įšokau pusiau avansu. Čia nereikia nieko slėpti, aš turiu žymiai didesnę žurnalo sėkmę, nes jau turiu savo draugo uždirbtą pasitikėjimą ir uždirbtą vardą. Nesakau, kad jeigu ne jis, tai būčiau nesukūrusi žurnalo – galimai būčiau. Vieni dalykai atėjo avansu, bet tuo pačiu reikėjo ir labai daug įrodinėti. Nuo to man absoliučiai nebuvo lengviau.
Sunku būna visur, žmonės dažnai tą sunkumą sulygina su „čia turbūt ne man“ ir viską meta. Aš su tuo visai nesutinku. Tiems begaliniams savęs ieškojimams aš esu truputį skeptiška, nes kartais reikia tiesiog labiau įsigilinti į dalyką ir jį daryti, nes kai numesi, tau tikrai nepasiseks.“

Igor Osinin (aut. Eglė Butkutė)
„Kovos menai man yra gyvenimas – profesija, hobis ir tai, kam atiduodu visą save. Tai nėra vien sportas. Tai pasiaukojimas, šeimos artumas, palaikymas, tikėjimas Dievu ir tikėjimas savimi. Nes jei netiki kažkuo, geriau šio sporto net nepradėti”

Indrė Makaraitytė (aut. Titas Atraškevičius)
Indrė Makaraitytė sako, jog svarbiausia vertybė jos darbe – galimybė dirbti sąžiningai, o pokalbiai su politikais – jos vandenys.
LRT žurnalistinių tyrimų komandos vadovė priduria, jog tyrimai jai viena įdomiausių darbo sričių.

Jurga Anusauskienė (aut. Aistė Gadliauskaitė)
Fotografė Jurga Anusauskienė prisiminusi savo karjeros pradžią pasakoja apie fotomedžiokles ir kaip reikdavo ištisas valandas laukti, kol pavykdavo įamžinti plėšrūnus. Bet dėl asmeninių priežasčių ji nutraukė fotografės karjerą ir galvojo, kad prie šio pomėgio nebegrįš. Tačiau po ketverių metų pauzės pašnekovė pabandė kelis kartus įamžinti ne gamtos, o žmogaus kurtus žvėris – automobilius. Po tiek laiko nebuvo lengva grįžti į fotografiją, nes pasikeitė technika ir trūko žinių.
„Per pirmuosius tris ralius aš nepadariau nei vieno kadro, kuris man patiktų, bet tai mane „užkabino“ ir dabar jau penkis metus viena iš mano specializacijų yra automobilių sportas. Čia yra mano širdis.“
J. Anusauskienė džiaugiasi atradusi save dar vienoje srityje – operacijų fiksavime: „Man 48 metai ir aš visada „užsiraunu“ ant neplanuotų ir netikėtų dalykų. Yra tekę matyti ir kaip skalpą atkelia, kitas kūno dalis nuima ir man tai labai įdomu.“

Jurga Tvaskienė (aut. Gintarė Valancevičiūtė)
„Kartais tenka nusivilti gauta informacija, nes ji nepasitvirtina. Tačiau suprantu, jog esu detektyvas, kuris ieško, kur slypi tiesos grūdas.“

Kęstutis Daukšys (aut. Kristina Kanevičiūtė)
„Esu ekonomistas. Manau, kad tai yra gera profesija, kuri suteikia žmogui galimybę matyti pasaulio vystymąsi per ekonominę prizmę.“

Mantas Bartusevičius (aut. Indrė Kukučionytė)
Komiką Mantą Bartusevičių fotografavau vienoje jo darbo vietų – vedant protmūšį. Pasak jo, tokia vakaro veikla jam pradeda prasiblaškyti nuo kasdienio kūrybinio darbo, ištraukia iš komforto zonos ir sukuria kitokias sąlygas tiesiog smagiai praleisti vakarą. Tuo kiekvieną savaitę (išskyrus vasaras) jis užsiima jau penktą sezoną. Paklaustas, kaip viską spėja ir kaip dar randa laiko klausimams galvoti, išdavė paslaptį – kartu su dar keturiais bičiuliais per savaitę paruošia po vieną klausimų raundą, kuriuos sudėjus galiausiai turima vakaro programa, prirenkanti sausakimšas sales entuziastų.

Naglis Šulija (aut. Adomas Grinius)
Tai – žmogus, kurį vienodai žino ir 20-ies ir 80-ies metų lietuvis. Tai žmogus, kurio orų prognozėmis, anot tyrimo, pasitiki daugiausiai tautos žmonių.
Naglis turi darbo vietą ir kompiuterį, ten nuo ryto skaito, žymisi prognozes ir orų judėjimus. Vėliau atliktą darbą siunčia ten, kur jis virsta užkadriniu tekstu ir tekstu sufleryje. Po pietų, apie antrą valandą dienos, žengiama į studiją, kurioje filmuojamos žinios.
Po 16 val. žinių Naglis studijoje nusifilmuoja dar bent du kartus – jis stengiasi pateikti kuo įvairesnę ir naudingesnę informaciją vėliau vykstančioms vakarinėms žinioms.

Rytis Zemkauskas (aut. Rūta Giniūnaitė)
„Pirmiausia esu žurnalistas ir mano požiūris į pasaulį yra žurnalistinis – pastebiu keistumus ir tai, kas nėra įprasta norma. Turiu žurnalistinį žvilgsnį tiek fotografuodamas, tiek filmuodamas. Po daugybės metų turiu pripažinti, kad turbūt esu ir menininkas. Tas jausmas seniai tūnojo giliai viduje, nes tikrovė mane inspiruoja ir aš nuklystu nuo jos toli. Rašau poeziją, prozą, kuriu laidas, filmus, meninius projektus, instaliacijas ir tik neseniai save pavadinau menininku. Dar dėstau studentams ir vedu viešas paskaitas visuomenei, kalbu apie tai, ką darau. Esu savo darbus aiškinantis praktikas per savo paties patyrimą. Tai svarbu, nes tik kažką patirdamas žmogus gali daryti apibendrinimus. Esu idėjų žmogus, bet šiaip žurnalistas neprivalo toks būti. Jo reikalas ne užsiimti idėjomis, o jas parodyti iš kitų kitiems.“

Šarūnas Černiauskas (aut. Miglė Krancevičiūtė)
„Žurnalistika man yra daugiau nei dviejų skirtingų nuomonių atspindėjimas. Tiesa neturi nuomonės – ji tiesiog yra. Ir tikrai per retai naudojamės galimybe parodyti būtent ją.“

Ugnė Galadauskaitė (aut. Rugilė Juodaitienė)
Paklausta, ką jai reiškia dirbti televizijoje, sako: ,,Kadangi apie žurnalistiką svajojau visą gyvenimą, tai iš pradžių tai reiškė kažkokį svajonės išsipildymą, o dabar tai reiškia gyvenimo būdą. Tai nėra tiktai darbas“.

Vilius Šapoka (aut. Lukas Blekaitis)
„Gera žinia ta, kad Lietuvos ekonomika šiemet auga sparčiau nei prognozavome – stiprėja mūsų vidaus paklausa, sparčiai auga atlyginimai, investicijos, užimtumas. Stiprybės šiemet semiamės labiau iš vidaus – tai pagrindinis mūsų variklis, nes užsienio ekonomika nors ir augs sparčiai, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.“