Pieno ir sausų pusryčių revoliucija
Ar pienas ir sausi pusryčiai gali sudominti lietuvius? Pasirodo, kad taip. Prieš dvi savaites Vilniuje duris atvėrė pieno ir dribsnių baras „Pienas ne vienas“, kurį su draugu Eriku Mališausku įkūrusi Gintarė Pečkytė sako, jog jų tikslas – grąžinti žmones į vaikystę.
„Pienas ne vienas“ nuotr. Idėja sukurti tokį barą Lietuvoje gimė dar prieš dvejus metus, kai G. Pečkytė su savo geriausia drauge keliavo Londone: „Vaikščiodamos gatvėje užtikome sausų pusryčių kavinę. Mane iškart sužavėjo idėja – maža šviesi kavinė, kurioje sausus pusryčius galima valgyti vakare. Jau tada, stovėdama kavinės tarpdury, pasakiau sau, kad tokia vieta Lietuvoje būtų įdomi ir netikėta.“
Tačiau mergina nesiėmė jokių veiksmų, nors vis prisimindavo tokio baro idėją, kol vieną dieną sužinojo, kad tokia vieta atsidarė ir Madride. Pamačius internete, jog žmonės stovi po pusę valandos eilėje, kad gautų sausų dribsnių dubenėlį, ji iškart puolė rašyti savo draugui ir tartis dėl idėjos įgyvendinimo.
Vieta ypatinga ir dėl ten tvyrančios atmosferos bei išskirtinio praėjusio amžiaus dešimtą dešimtmetį primenančio dizaino: bare skamba tų laikų muzika, stalai nukrauti komiksais, sienos iškabintos to laikotarpio žymiausių žmonių plakatais, galima rasti ir senų, bet vis dar veikiančių kompiuterių, „Sega“ ir „Tetrio“ žaidimų. „Manome, kad 90-ieji yra iš esmės vizualiai labai gražus laikotarpis. Jis kupinas spalvų, įvairių raštų, keistų dalykų, kas labai žavi. Sausi pusryčiai taip pat labai susiję su šiuo laikotarpiu. 90-aisiais rodomos sausų pusryčių reklamos buvo magiškos, jos kurdavo kažkokį svajonės jausmą. Daugumos sausų pusryčių Lietuvoje net nebūdavo, todėl žinome, kad vaikystės ir dribsnių ryšys ne vienam gali sietis su švente“, – teigia G. Pečkytė.
Pačių sausų pusryčių čia galima rasti virš 30 rūšių – daugumą iš jų galima nusipirkti tik užsienyje. „Turime įvairių filmų, jų herojų vardinius sausus pusryčius – manau, kad tai daugeliui turėtų patikti. Įdomūs ir patys skoniai – nuo obuolių su cinamonu iki visiškai begliutenių dribsnių. Tinkamą skonį ras kiekvienas, o ir patys žinome, ką siūlome – esame išragavę visus skonius, todėl mums tereikia žinoti, ką mėgsta atėjęs klientas, kad galėtume jam pasiūlyti geriausią variantą“, – teigia baro įkūrėja.
„Pienas ne vienas“ siūlo ne tik sausus pusryčius su pienu, bet ir sausų pusryčių kokteilius. Pasak G. Pečkytės, ji su draugu žada plėsti asortimentą, tačiau pirmiausia nori išsiaiškinti, kurie dribsniai yra perkamiausi ir ką apskritai mėgsta jų klientai. Baro įkūrėjai galvoja į meniu įtraukti žymiai daugiau sveikuoliškų sausų pusryčių rūšių, tačiau pirmiausiai siekia atkreipti naujovių ir spalvų pasiilgusių žmonių dėmesį.
G. Pečkytė tikina, kad ją labiausiai gąsdina tautiečių skeptiškas požiūris į naujoves: „Mūsų visuomenė yra linkusi norėti, kad Lietuva taptų europietiška šalimi, bet kai tik atsiranda kokia nors naujovė, jie iškart stengiasi ją nurašyti – sako, kad čia tokios idėjos neprigis, čia niekam neįdomu, vis tiek bankrutuosite. Kol mūsų visų požiūris nesikeis, nesikeis ir mūsų šalis. Todėl tikiuosi, kad su Eriku esame vieni iš tų, dėl kurių mūsų vaikai gyvens jau visiškai kitokioje, labiau europietiškoje ir įdomioje Lietuvoje.“